Finansavimas
Suaugusiųjų bendrasis pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas, vykstantis formaliojo ugdymo įstaigose, mokinio krepšelio principu yra visiškai finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.
Pirminis profesinis mokymas taip pat yra finansuojamas valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšomis pagal lėšų skyrimo vienam mokiniui principą. Profesinio mokymo įstatyme yra numatytas darbdavių, vykdančių dirbančių asmenų kvalifikacijos tobulinimą ir dalyvaujančių profesiniame mokyme, skatinimo teisinis pagrindas.
Siekiantys pirmą kartą įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją asmenys gali pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas. Asmenys, įstoję į valstybės nefinansuojamas studijų vietas, už savo studijas aukštojoje mokykloje turi sumokėti patys. Studijos taip pat gali būti apmokėtos darbdavių, kitų fizinių ar juridinių asmenų.
Neformalusis suaugusiųjų švietimas dažniausiai finansuojamas programos dalyvių arba suinteresuotų juridinių ar fizinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybių užsakomas programas, finansuojamas iš atitinkamo biudžeto. Valstybės ir savivaldybių užsakomos neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos ir tiksliniai projektai finansuojami iš valstybės ar savivaldybių biudžeto. 2014 m. liepos mėn. Seime priėmus Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1. d., nurodyta, kad Vyriausybė turi parengti naują suaugusiųjų neformaliojo švietimo finansavimo metodiką. 2015 m. spalio mėn. pradžioje Švietimo ir mokslo ministerija pateikė Vyriausybei Nutarimo Dėl mokymosi pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas finansavimo metodikos patvirtinimo projektą. Pagal šį projektą, neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programos būtų finansuojamos tikslinėmis valstybės arba savivaldybių biudžeto lėšomis. Tvarką finansuoti programas valstybės lėšomis nustatytų ir tvirtintų švietimo ir mokslo ministras, atitinakamai programų, finansuojamoms iš savivaldybės lėšų, tvarką nustatytų ir tvirtintų savivaldybių tarybos.
Valstybės institucijos finansuoja neformalias suaugusiųjų švietimo programas tikslinių dotacijų forma arba projektų atrankos būdais. Daugiausia dėmesio skiriama į darbo rinkos poreikius orientuotus neformaliuosius suaugusiųjų mokymus, tačiau didesniu ar mažesniu mastu remiamas ir neprofesinis suaugusiųjų švietimas.
Besimokančiojo mokami mokesčiai
Finansinė parama besimokančiam suaugusiajam
- darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams į aukštąsias mokyklas pasirengti ir laikyti – po 3 dienas kiekvienam egzaminui. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja nuostata, kad darbuotojui suteikiamos vienos dienos mokymosi atostogos disertacijai, baigus mokslo doktorantūrą, arba meno projektui, baigus meno doktorantūrą, ginti;
- darbuotojams, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose ar pagal nustatytą tvarką įregistruotose aukštosiose mokyklose, pagal šių mokyklų pažymas suteikiamos mokymosi atostogos: eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti – po 3 dienas kiekvienam egzaminui; įskaitoms pasirengti ir laikyti – po 2 dienas kiekvienai įskaitai; laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi – tiek dienų, kiek nustatyta mokymosi planuose ir tvarkaraščiuose; diplominiam (bakalauro, magistro) darbui baigti ir ginti – 30 kalendorinių dienų; valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti – po 6 dienas kiekvienam egzaminui.
- Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigalioja dar viena papildoma mokymosi atostogų rūšis – iki penkių darbo dienų per metus atostogos suaugusiajam dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose darbuotojo (besimokančiojo) ir darbdavio susitarimu.