2021

Perėjimas į nuotolinį ugdymą. Nuo 2020 m. gruodžio 15 d. buvo itin sugriežtinti karantino reikalavimai: liko veikti tik maisto ir būtiniausių prekių parduotuvės. Leista teikti paslaugas, trunkančias mažiau nei 15 minučių. Itin apribotas žmonių tarpusavio bendravimas ir judėjimas šalies viduje. Kartu tai paveikė ir bendrąjį ugdymą – mokiniai buvo išleisti paankstintų Žiemos (Kalėdų) atostogų. Po Naujųjų metų, pasibaigus atostogoms, mokiniai toliau tęsė mokymąsi tik nuotoliniu būdu. Į mokyklas buvo kviečiami tik tie mokiniai, kurių tėvai pagal įstatymus gali dirbti tik darbo vietoje ir negali prižiūrėti vaikų. Šie vaikai buvo prižiūrimi mokykloje, bet pamokose dalyvaudavo nuotoliu kartu su savo bendraklasiais. Nuotoliniu būdu, jei galėjo, toliau vyko ir neformalus vaikų švietimas. Vaikai, kurie mokosi specialiosiose mokyklose ir bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse (tai yra mokykla / klasė didelių ir labai didelių poreikių turintiems vaikams), buvo ugdomi kontaktiniu būdu, laikantis saugumo reikalavimų.

Saugus grįžimas mokytis pagal pradinio ugdymo programas. 2021 m. vasario 22 d. veiklą kontaktiniu būdu pradėjo Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija. Su sveikatos specialistais buvo parengtas sugrįžimo į kontaktinį ugdymą modelis ir išbandytas šios progimnazijos pradinėse klasėse. Keturios dienos prieš grįžimą kaupinių metodu[1] buvo pradėti testuoti pradinukų mokytojai su mokytojų šeimomis. Trys dienos iki grįžimo kaupinių metodu pradėti testuoti mokiniai ir jų šeimos nariai. Gavę neigiamus atsakymus, galėjo sugrįžti į kontaktinį ugdymą nuo kovo 22 d. Teigiamo kaupinio „nariai“ buvo testuojami papildomai PGR metodu, kad būtų išsiaiškinti konkretūs užsikrėtusieji COVID-19 infekcija. Jei teigiamas testas buvo patvirtinamas dar sykelį ir PGR metodu, mokinys / mokytojas ir jo šeima turėjo izoliuotis keturiolikai dienų. Toliau kassavaitę reguliarai tuo pačiu kaupinių metodu, kai penkių tiriamųjų mėginiai yra sudedami į vieną terpę, buvo testuojamas mokyklos personalas. Taip pat periodiškai testuojami ir mokiniai. Po pirmojo testo personalo ir mokinių šeimos daugiau nebetestuojamos. Šis eksperimentas truko porą savaičių ir po jo sėkmingo įgyvendinimo Vilniaus miestui (sostinei) leista tokiu būdu grąžinti ir kitų mokyklų pradinių klasių mokinius. Svarbu pažymėti, kad dėl tokio sugrįžimo būdo turi sutikti ir mokyklos personalas, ir dauguma mokinių tėvų, kurie tvirtina sutikimą, kad jų vaikai būtų testuojami. Kai kuriose mokyklose, kurioms savivaldybė pasiūlė grįžti į kontaktinį mokymąsi naudojant periodišką testavimą kaupinių metodu, tėvai nesutiko sugrįžti: vieni išreiškė baimę dėl testų saugumo, kiti argumentavo, kad vaikai pasiekia geresnių ugdymosi rezultatų, mokydamiesi iš namų, ir pan.

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, savivaldybėms, kuriose ji yra normali, leista į pradinį ugdymą sugrįžti be testavimo, bet siūloma šį modelį naudoti savanoriškai. Tose savivaldybėse, kuriose situacija yra prasta ar prastėjanti, leista į pradinį ugdymą sugrįžti mokytis kontaktiniu būdu tik jei mokykla įgyvendina aukščiau aprašytą saugaus grįžimo modelį.

Lietuvoje COVID-19 infekcija plinta netolygiai. Vertinant viruso paplitimo intensyvumą, atsižvelgiama į atvejų 100 000 gyventojų per 14 dienų skaičių, taip pat – teigiamų testų nuo atliekamų testų procentą, padėtį ligoninėse. Pagal šiuos parametrus vienoje savivaldybėje kovo mėnesį buvo pasiekta „žalia“ situacija, kai susirgimų skaičius ir teigiamų testų nuo atliekamų testų procentas buvo labai mažas. Kitos savivaldybės judėjo teigiama kryptimi, bet, pirmiausiai sostinės regione ir Marijampolės savivaldybėje (ji ribojasi su Lenkija) paplitus „britiškajai“ viruso mutacijai, situacija pradėjo prastėti ir kitose savivaldybėse.

Pagalba patiriantiems mokymosi sunkumų. Sugriežtinus karantiną ir ugdymo procesą vykdant tik nuotoliniu būdu, mokytojai  pastebėdavo vaikus, patiriančius ugdymo nuotoliu būdu sunkumų. Tokių vaikų sausio viduryje buvo skaičiuojama apie 14 tūkst. vaikų, kuriems reikėjo pagalbos mokantis nuotoliniu būdu – padėti prisijungti prie nuotolinių pamokų, stiprinti jų mokymosi motyvaciją. Dar apie 11 tūkst.  mokinių patyrė trikdžių dėl nepakankamos technologinės įrangos namuose. Vyriausybė priėmė sprendimą, kad vaikai, kuriems yra sudėtinga mokytis namuose ir Vaiko gerovės komisijos sprendimu yra reikalinga priežiūra įstaigoje, būtų teikiamas nuotolinis mokymas, priežiūra ir nemokamas maitinimas  mokykloje, vaikų dienos centre ar kitoje savivaldybės paskirtoje įstaigoje. Buvo parengtas algoritmas, kuriuo vadovaujantis mokyklos galėjo identifikuoti mokinius, kuriems reikalinga papildoma pagalba mokytis nuotoliniu būdu. Kartu pasitelkti nevyriausybinių organizacijų savanoriai, kurie ir įpusėjus pavasariui padeda mokyklose, vaikų dienos centruose ar jaunimo centruose prižiūrėti šiuos vaikus, padėti jiems paruošti namų darbus.

Taip pat bus skiriama papildomai lėšų individualioms konsultacijoms, kurias sunkumų patiriantiems mokiniams teiks jų mokytojai ir taip padės sumažinti mokymosi spragas. Vasarą šiems mokiniams planuojamos stovyklos, kuriose per įvairias veiklas jie gerins matematinį ir  gamtamokslinį raštingumą.

Kompiuterinei technikai įsigyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė 6 mln. Eur. Iš to buvo nupirkta truputį virš 9 tūkst. kompiuterių su interneto prieiga. Papildomoms konsultacijoms skirta virš 1 mln. Eur.  

Priemonės padėti abiturientams pasiruošti egzaminams. Nuo 2021 m. kovo mėnesio vidurio leista mokykloms organizuoti konsultacijas abiturientams (vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokiniams). Vienoje konsultacijoje gali dalyvauti ne daugiau kaip 5 dvyliktokai. Taip pat vyksta nuotolinės atviros pamokos, kurių metu konsultoja mokytojai ir universitetų dėstytojai. Dvyliktokų lietuvių kalbos ir matematikos mokytojams vyksta papildomos konsultacijos dėl pagalbos mokiniams rengiantis brandos egzaminams. Mokiniai ir mokytojai gali naudotis ankstesnių brandos egzaminų užduotimis. Siekiant sumažinti abiturientų patiriamą stresą, jau atsisakyta lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos.

Vakcinavimas. Lietuva pirmąsias vakcinas gavo 2020 m. gruodžio pabaigoje – 2021 m. sausio pirmomis dienomis. Pirmiausiai pradėti skiepyti medikai, dirbantys skyriuose, kuriuose gydomi COVID-19 pacientai bei slaugos namų pacientai. Vasario viduryje pradėti skiepyti ikimokyklinio ugdymo pedagogai, nes darželiai nebuvo masiškai uždaromi griežčiausio karantino metu 2020-2021 metų žiemą. Taip pat, kad būtų kuo greičiau galima grąžinti pradinių klasių mokinius, pradėti skiepyti pradinių klasių mokytojai. Kovo antroje pusėje kaip prioritetinė grupė dar prieš masinį vakcinavimą į prioritetinių grupių sąrašus įrašyti visi švietimo darbuotojai ir pradėti skiepyti. Taip pat, kad galėtų saugiau dalyvauti mokyklos baigiamuosiuose brnados egzaminuose, balandžio mėnesį pradėti skiepyti abiturientai.

2021-2022 mokslo metai pradiniame, pagrindiniame ir viduriniame ugdyme prasidėjo kontaktiniu ugdymu, laikantis pagrindinių saugumo sąlygų.

Rekomenduojama mokiniams nuo 12 metų bei mokytojams savanoriškai skiepytis. Visose mokyklose sudaromos sąlygos mokiniams savanoriškai testuotis vienu iš mokyklos pasirinktų būdų (kaupiniai, antigenai). Dėl testavimo būdo apsisprendžia mokykla. Vaikai testuojasi mokykloje, testais aprūpina mokykla.

Neįgijusiems imuniteto darbuotojams Vyriausybės nustatyta tvarka privaloma reguliariai testuotis.

[1] Kaupinių testas kur kas paprastesnis ir sukeliantis mažiau diskomforto – ėminys imamas iš nosies, 1,5 cm gylyje. Viso šeimos ūkio ėminiai dedami į vieną terpę ir keliauja į laboratoriją tyrimui.

2020

Karantino paskelbimas ir ugdymo proceso perkėlimas į skaitmeninę erdvę. Lietuvoje nuo 2020 m. kovo 16 d., paskelbus karantiną dėl COVID-19 pandemijos, buvo uždarytos visos švietimo įstaigos. Pirmosios dvi karantino savaitės buvo paskelbtos atostogomis, per kurias mokyklos ruošėsi ugdymui nuotoliniu būdu. Kovo 30 d. prasidėjo ugdymas nuotoliniu būdu.

Pagalba ugdymo įstaigoms. Siekiant padėti mokykloms sukurta skaitmeninio mokymo bazė su mokymosi aplinkomis, metodine medžiaga, mokymo priemonėmis ir kita mokykloms svarbia informacija. Mokymo bazė nuolat pildoma ir atnaujinama. Kviečiamos mokyklos teikti savo pasiūlymus. Kartu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuo pat karantino įvedimo organizavo nuotolines nuolatines konsultacijas mokyklų vadovams, jų pavaduotojams, atsakingiems už ugdymo organizavimą mokykloje, pedagogams, mokyklų IT specialistams, savivaldybių švietimo skyrių darbuotojams ir kt. Buvo ne tik mokoma, kaip dirbti, bet ir dalinamasi patirtimi, ieškoma geriausių sprendimų. Savo skaitmeninį ugdymo turinį nemokamai atvėrė privačios leidyklos, sudarydamos galimybę naudotis savo sukurtomis ugdymo priemonėmis.

Pagalba tėvams ir mokiniams. Per pirmąsias karantino savaites buvo aiškinamasi, kiek mokinių turės reikiamas priemones mokytis nuotoliniu būdu. Paaiškėjo, kad dalis mokinių neturi namuose kompiuterių ir interneto ryšio. Todėl buvo nupirkti 35 tūkst. planšetinių ir nešiojamųjų kompiuterių ir išdalinti mokiniams iš socialiai jautrių šeimų. Privačios kompanijos nemokamai suteikė internetą. Mokiniams pagalbą kompiuteriais teikė ir pačios mokyklos, bibliotekos, skolindamos savo turimą įrangą, vyko pilietinė akcija „Padovanok arba paskolink nereikalingą veikiantį kompiuterį ar planšetę“. Tuo pačiu metu vyko  mokymai tėvams, kaip bus mokoma(si) nuotoliniu būdu namuose, kaip saugiai naudotis internetu. Kiekvienoje mokykloje buvo paskirtas IT administratorius, kuris taip pat konsultavo tėvus, auginančius specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus. Švietimo pagalbos specialistai pagalbą teikė vaikams nuotoliniu būdu. Nacionalinis transliuotojas LRT TELEVIZIJA sukūrė ir pradėjo transliuoti mokomąją laidelę „LRT pamokėlės“. Kasdien rodoma laidelė skirta mažiausiems iki 4 klasės. Ją sudaro 3 skirtingos 15 minučių trukmės pamokėlės, kurias veda pedagogai ir įvairių sričių specialistai. Vyresniesiems mokiniams kasdieną pradėta rodyti laida „Įdomiosios pamokos tiesiogiai“ su interaktyviomis viktorinomis, įdomiaisiais eksperimentais ir pan. Netrūko privačių iniciatyvų prisidėti prie vaikų ugdymo, pavyzdžiui, programuotojai siūlė nemokamas programavimo pamokas vaikams.

Karantino švelninimas. Švelninant karantiną, į mokyklas palaipsniui buvo leidžiama sugrįžti mokiniams. Pirmiausia nuo gegužės 25 d. į mokyklas galėjo grįžti pradinio ugdymo (1-4 klasių) mokiniai. Pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas besimokantys mokiniai – nuo gegužės 30 d. Galutinį sprendimą, ar  mokyklos dirbs nuotoliniu, ar įprastu būdu, priėmė savivaldybės ir mokyklų vadovai. Nuo gegužės 25 d. mokyklose taip pat galėjo vykti konsultacijos abiturientams. Duris nuo šios dienos atvėrė specialiosios mokyklos ir visų bendrojo ugdymo mokyklų specialiosios klasės. Numatyta, kad vaikus, kurie serga lėtinėmis ligomis arba gyvena kartu su rizikos grupėms priklausančiais žmonėmis, ir toliau bus rekomenduojama ugdyti namuose. Be to, net jei vaikas sveikas, jį leisti į ugdymo įstaigą nebus privaloma – tėvai galės jį ir toliau prižiūrėti namuose. Pedagogai, kurie priklauso rizikos grupėms, su vaikais ir toliau turi dirbti nuotoliniu būdu.

Atnaujintam įprastam ugdymo procesui buvo keliami šie saugumo reikalavimai:

• laikytis grupių izoliacijos principo, tai yra, vykdyti mokymą taip, kad nesimaišytų skirtingų klasių mokiniai. Pavyzdžiui, koreguoti užsiėmimų tvarkaraštį, kad į įstaigą būtų atvykstama skirtingu metu, įstaigoje numatyti judėjimo kryptis, organizuoti maitinimą klasėse. Vienos klasės mokiniai turėtų visą dieną mokytis vienoje klasėje. Skirtingų dalykų mokytojai turėtų ateiti į klasę.
• Tarp mokinių klasėse ar mokymo vietose turi būti išlaikomas 1 m atstumas.
• Patalpos turi būti dažnai vėdinamos, dezinfekuojami dažnai liečiami paviršiai.
• Turi būti laikomasi bendrų higienos reikalavimų (plauti rankas, čiaudėjimo etiketo ir kt.), sudarytos sąlygos dezinfekuoti rankas, suaugusieji viduje patalpose dėvi veido apsaugos priemones.
• Vertinama mokinių ir mokytojų savijauta – matuojama temperatūra, stebima, ar nėra infekcijų požymių.

Nuo birželio 1 d. dar sušvelninti reikalavimai: mokyklos gali dirbti ir nuotoliniu, ir kontaktiniu būdu. Rekomenduojama prioritetą teikti ugdymui lauke. Jeigu konsultacijos vyksta klasėse, turi būti išlaikomas 1 m atstumas. Geriau, kai mokytojas ateina į mokiniams priskirtą klasę, o ne mokiniai eina pas jį. Patariama kiek galima apriboti bendravimą, koreguoti mokinių buvimo laiką mokykloje, kad vienu metu nesusidurtų skirtingos klasės. Suaugusiems rekomenduojama dėvėti veido kaukes, respiratorius ir kitas priemones, uždengiančias burną ir nosį.

Dėl galutinio sprendimo, kokiu būdu toliau dirbs mokyklos – nuotoliniu, įprastu ar mišriu – apsispręsti turėjo savivaldybės arba patys mokyklų vadovai. Maždaug 75 proc. mokyklų pasirinko toliau dirbti nuotoliniu būdu. Likusios dirbo mišriai. Daugiausiai dirbusių mišriai mokyklų buvo tos, kurios moko 5-11 klasių mokinius. Mokyklos taip pat sprendė, kada pabaigti ugdymo procesą. Tad pradinukams vasaros atostogos prasidėjo dar birželio pirmomis dienomis, vyresniems – maždaug birželio viduryje.

Žinių patikrinimai. 2020 m. pavasarį nevyko dešimtos klasės mokinių pasiekimų patikrinimas (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas – PUPP). Mokiniams pasiūlyta savarankiškai atlikti lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos PUPP užduotis nuotoliniu būdu. Nuspręsta, kad šiais metais pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas bus išduodamas įrašant metinius įvertinimus. Taip pat nevyko nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas. Jo metu įprastai yra tikrinamos 2, 4 ir 8 klasių mokinių žinios.

Po diskusijų su švietimo ekspertais, tėvų, mokinių atstovais, buvo nuspręsta neatšaukti valstybinių brandos egzaminų, tik pavėlinti įprastą egzaminų datą. Valstybiniai brandos egzaminai prasidėjo birželio pabaigoje (įprastai valstybiniai brandos egzaminai prasideda gegužę).  

2020–2021 mokslo metų organizavimas. Ruošiantis naujiems mokslo metams, švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašą. Iki pat mokslo metų pradžios buvo vertinama epidemiologinė situacija, galinti nulemti, kokiu – įprastu, nuotoliniu, mišriu – būdu organizuoti ugdymo procesą. Mokyklos taip pat ruošėsi įgyvendinti saugumo reikalavimus. Be kitų reikalavimų (galimybė nusiplauti ar dezinfekuoti rankas, nuolat vėdinti patalpas ir pan.), mokyklos sprendė daug kūrybiškumo pareikalavusį iššūkį – kaip užtikrinti visų saugumą ir įgyvendinti iškeltus reikalavimus. Priskyrus vienai klasei vieną mokymosi kabinetą, buvo svarbu sureguliuoti srautus koridoriuose taip, kad nesimaišytų skirtingų klasių mokiniai. Tam buvo atveriami pagalbiniai įėjimai į mokyklą. Buvo keičiamas pamokų tvarkaraštis, pavyzdžiui, truputį vėlinamas pamokų laikas kai kurioms klasėms, kad nesutaptų pertraukų metas. Didelėse mokyklose įvestos pamainos. Buvo žymimi koridoriai, nurodant judėjimo kryptį, sprendžiama, kaip organizuoti maitinimą klasėse arba valgykloje ir užtikrinti, kad vienos pertraukos metu pietautų tik kelių klasių mokiniai atskirose erdvėse. Taip pat spręstas saugaus mokinių pavėžėjimo į mokyklą klausimas.

COVID-19 mokykloje. Jei mokykloje nustatoma, kad mokyklos bendruomenės narys užsikrėtė, apie tai mokyklos vadovas turi nedelsiant informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Vadovui bendradarbiaujant su specialistais yra nustatomi sąlytį su susirgusiais turėję asmenys. Turėjusiems kontaktą asmenims taikoma 14 dienų izoliacija. Kontaktą turėjusiai klasei, kelioms klasėms ar visai mokyklai ugdymas toliau tęsiamas nuotoliniu būdu. Ne mažiau kaip 50 proc. nuotolinio mokymosi laiko turi būti skiriama sinchroniniam ugdymui. Ne daugiau kaip 50 proc. skiriama asinchroniniam ugdymui. Bendruosiuose ugdymo planuose taip pat numatyta, kad nepertraukiamo sinchroninio ugdymo trukmė negali viršyti 2 val.

Rugsėjo 15 dienos duomenimis, dėl užfiksuoto COVID-19 atvejo ir galimo kontakto, nuotoliniu būdu dirba viena bendrojo ugdymo mokykla. Nuotoliniu būdu taip pat dirba 24 klasės (vidutiniškai klasėje yra 21 mokinys). 160 pavienių mokinių šiuo metu taip pat mokosi nuotoliniu būdu.

2019

Pakoreguota etatinio darbo užmokesčio sistema

2018 m. pabaigoje kilo mokytojų streikai dėl įvestos etatinio darbo užmokesčio sistemos. Dėl to buvo peržiūrėtas etatinio apmokėjimo modelis. 2019 m. kovo 1 d. švietimo, mokslo ir sporto[1] ministras patvirtino pakoreguotą etatinio apmokėjimo modelį. Patobulinta etatinio apmokėjimo sistema turi pradėti veikti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Papildomai modelio įgyvendinimui keturiems mėnesiams iki 2020 m. bus skirima 14 mln. eur. Jei, pradėjus diegti patobulintą modelį, kils sunkumų, modelis toliau bus tobulinamas. 

Naujasis modelis yra paprastesnis ir aiškesnis. Etatą, kaip ir anksčiau, sudaro 1512 valandų per metus. Mokytojo darbo laikas per savaitę – 36 val. Esminis pokytis, lyginant pirmąjį ir antrąjį etatinio apmokėjimo variantą, yra etato sandara. Jis dalinamas nebe į tris, o į dvi dalis:

1. Pamokų vedimas, ugdomosios veiklos planavimas, pasiruošimas pamokoms, mokinių darbų vertinimas, vadovavimas klasei.
2. Veiklos mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijos tobulinimas.

*Pradedantiesiems, t.y. dirbantiems iki 2 metų, bendrojo ugdymo mokytojams per metus skiriama iki 756 kontaktinių valandų. Profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) mokytojams skiriama iki 924 kontaktinių valandų. Kitiems mokytojams – iki 888 val.

Pradinių klasių mokytojo etatas formuojamas, kai mokytojui per metus skiriama 700 ir daugiau kontaktinių valandų per metus.

**Laikas ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms ir darbų vertinimui nustatomas pagal mokomąjį dalyką ir mokinių klasėje skaičių. Tai yra  40-60 proc. nuo kontaktinių val. Valandos yra nustatytos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymo 1 priede.

***Valandos vadovavimui klasei priklauso nuo mokinių klasėje skaičiaus.

Veiklos mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijos tobulinimas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino veiklas mokyklos bendruomenei ir profesinio tobulėjimo veiklas. Mokytojas veikloms mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti turi skirti mažiausiai 102 valandas per metus. Privalomos bendruomeninės valandos yra valandos darbui su tėvais − jų konsultavimas, informavimas, bendravimas, bendradarbiavimas. Taip pat mokyklos veiklos planavimas ir tobulinimas, t.y. dalyvavimas pasitarimuose, posėdžiuose.

Be aukščiau minėtų privalomų veiklų mokytojas gali vykdyti ir neprivalomas veiklas. Pavyzdžiui, dalyvauti mokyklos savivaldoje, rengti mokyklos ugdymo programas, dalintis patirtimi (būti mentoriumi, konsultuoti kolegas, vesti atviras pamokas ir tt.) ir pan. Šios veiklos galėtų sudaryti iki 400 valandų per metus.

Rekomenduojama pradedantiesiems mokytojams daugiau laiko skirti profesiniam tobulėjimui, pedagogo įgūdžių įtvirtinimui. Patyrę mokytojai skatinami dalintis sukaupta patirtimi.

Laikas poilsiui. Švietimo, mokslo ir sporto ministras pirmą kartą patvirtino mokytojų darbo grafiko sudarymo nuostatas. Jose nurodomi ne tik darbo, bet ir poilsio laiko reikalavimai. Įtvirtinamas nuotolinis darbas, kai veiklas galima atlikti ne mokykloje. 

Sprendimai dėl mokytojų darbo krūvio. Mokyklos vadovas nebe vienas tvirtins mokytojų darbo krūvius. Darbo krūviai bus derinami su mokyklos darbo taryba. Jei tokios tarybos nėra, su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga.