Švietimo įstatyme nustatyta, kad švietimo dalyviai turi teisę dalyvauti tarptautinėje švietimo erdvėje, tarptautinėse programose ar kitaip bendradarbiauti su užsienio valstybių švietimo sistemų subjektais.

Lietuvoje yptaingas dėmesys skiriamas aukštojo mokslo tarptautiškumo didinimui – vienas Valstybinės švietimo 2013-2022 metų strategijos rodiklių yra iš Bolonijos proceso regiono atvykstančių ir į ten išvykstančių laikinai studijuoti studentų skaičiaus santykis Lietuvai. Skatinant aukštojo mokslo tarptautiškumą valstybės lygiu, 2014 m. patvirtina Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2013-2016 metų programa (nauja redakcija), kurios paskirtis – nustatyti pagrindines aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo kryptis siekiant didinti aukštojo mokslo kokybę, aukštųjų mokyklų konkurencingumą, lituanistikos (baltistikos) plėtrą užsienyje ir stiprinti ryšių su lietuvių kilmės užsieniečiais bei išeivija palaikymą.

Pagrindinė institucija, koordinuojanti mokinių, studentų, mokytojų ir dėstytojų mainus, švietimo ir mokslo institucijų bendradarbiavimą ir partnerysčių tinklų kūrimą, yra Švietimo mainų paramos fondas. Daugelis Lietuvoje įgyvendinamų programų yra Europos Sąjungos (ES) ir Šiaurės šalių mobilumą skatinančios programos. Nuo 2014 m. įgyvendintą ES programą „Mokymasis visą gyvenimą“ ir jos papogrames keičia nauja Erasmus+ programa su trimis papogramėmims: mobilumas mokymosi tikslais; bendradarbiavimas naujovių ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais; politinių reformų rėmimas.