Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo metais (1988-1992) įtvirtinti švietimo principai

1988 metų Tautinės mokyklos koncepcija

Atramos tašku Lietuvos kaip nepriklausomos valstybės švietimo sistemai tapo 1988 m. pasirodžiusi Tautinės mokyklos koncepcija. Lietuva, kai buvo sukurta ši koncepcija, dar priklausė Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungai (Sovietų Sąjungai). Jos sukūrimui vadovavo lietuvių literatūrologė, kultūros istorikė, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narė, Lietuvos švietimo reformos pradininkė habil. dr. Meilė Lukšienė. Iškilūs Lietuvos mokslininkai,  o pirmiausia jų idėjinė vadovė prof. habil. dr. Meilė Lukšienė, kvietė tautą visų pirma kultūrinei kaitai. „Kultūra tarsi antroji žmogaus prigimtis. <...> individo ir jo gimtosios kultūros sąveika ir sudaro tautinės mokyklos koncepciją.”[1] Tautinės mokyklos koncepcijoje teigiama, jog „Itin svarbu ugdyti paties moksleivio nuostatą lanksčiai ir kūrybiškai mąstyti ir veikti. Jis turi būti viduje pasiruošęs, kad gyvenimas sparčiai keičiasi. <...> Iš bendrojo lavinimo mokyklos jaunuolis turi išsinešti giliai suformuotą nuovoką, kas žmoguje ir tautoje esminga, pastovu, kas ir kiek gali keistis.”[2] Iki šiol, ruošiant strateginius švietimo dokumentus, remiamasi Tautinės mokyklos koncepcija. Pavyzdžiui, Geros mokyklos koncepcijoje pasakoma, kad pastaroji neneigia pirmtakėse koncepcijose pateiktos idėjos.

1992 metų Lietuvos švietimo koncepcija

Tautinės mokyklos koncepcija tapo pagrindu atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę 1992 m. patvirtintai Lietuvos švietimo koncepcijai. Joje suformuluoti svarbiausi švietimo reformos principai ir tikslai, apibrėžta švietimo sistemos struktūra, pedagogų rengimas, švietimo sistemos valdymas ir finansavimas. Lietuvos švietimo koncepcijoje teigiama: “Reformuoto Lietuvos švietimo paskirtis – ne pateisinant įteisinti susiformavusias socialines bei ideologines struktūras, bet duoti pagrindą dinamiškai atsinaujinančiai visuomenei, atvirai ir kritiškai visuomenės sąmonei. Reformuoto ugdymo pagrindinis tikslas – savaranki ir kūrybinga, maksimaliai jau mokyklose savo gebėjimus išskleidžianti asmenybė. Reformuota mokykla turėtų padėti asmeniui atsiskleisti socialinėje ir kultūrinėje erdvėje, brandinti ugdytinio kultūrinę savimonę ir nuostatą, kad jis ne vien gimtosios kalbos vartotojas, bet ir jos kūrėjas, atsakingas už jos raidą ir identiteto išsaugojimą. Lietuvos švietimas grįstinas glaudžiu šeimos, mokyklos ir visuomenės bendradarbiavimu. Mokykla kuriama kaip šeimai ir visuomenei atviras kultūros židinys”[3]. 

Dabarties pagrindiniai švietimo principai ir nacionalinė politika

Konstitucija

Svarbiausi valstybės švietimo principai yra nustatyti pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje. Konstituciją priėmė Lietuvos piliečiai referendumu 1992 m. spalio 25 d. Konstitucijoje yra nustatyta, kad

• asmenims iki 16 metų mokslas yra privalomas.
• Mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose yra nemokamas.
• Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus.
• Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.

Šie pagrindiniai principai atsispindi švietimą, mokslą ir studijas reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Švietimo įstatymas

Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis švietimo sistemos veiklą, yra Švietimo įstatymas[4]. Švietimo įstatymas nustato Lietuvos švietimo tikslus, švietimo sistemos principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus, valstybės įsipareigojimus švietimo srityje. Profesinio mokymo ir aukštojo mokslo ir studijų sritis papildomai reglamentuoja šioms sritims skirti įstatymai.

Švietimo įstatyme nustatyti švietimo sistemos principai:

• lygios galimybės, apimančios socialinį teisingumą, teisių įgyvendinimą, vienodą švietimo prieinamumą ir galimybę tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti naują.
• Kontekstualumas, kai švietimo sistema yra glaudžiai susijusi su valstybės ūkio, socialine, kultūrine raida.
• Veiksmingumas, orientuotas į efektyvumą ir kokybę.
• Tęstinumas – švietimo sistema yra lanksti, atvira, pagrįsta įvairių formų ir institucijų sąveika; ji sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui mokytis visą gyvenimą. 

Švietimo įstatyme yra keliami šie švietimo tikslai:

• išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, įgalinti jį veikti savarankiškai, padėti išsiugdyti šiuolaikiniam pasauliui reikalingus įgūdžius. 
• Nustatyti asmens kūrybinius gebėjimus, pagal tai padėti jam įsigyti kompetencijų ir (ar) kvalifikaciją ir sudaryti sąlygas tobulėti mokantis visą gyvenimą. 
• Stiprinti visuomenės galias užtikrinant visokeriopą demokratinės valstybės vystymąsi, konkurencingumą, nacionalinį saugumą. 
• perteikti asmeniui tautinės, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes.
• sudaryti sąlygas asmeniui įgyti demokratijos tradicijas įkūnijančius pilietinės ir politinės kultūros pagrindus.

Profesinio mokymo įstatymas

Profesinio mokymo įstatymas nustato profesinio mokymo sistemos sandarą, kvalifikacijų sudarymą, jų tvarkymą ir suteikimą, profesinio mokymo organizavimą ir jo valdymą bei profesinio mokymo finansavimą[5]. Profesinio mokymo įstatyme pakartoti tie patys principai, įteisinti Švietimo įstatyme: lygių galimybių, kontekstualumo, veiksmingumo ir tęstinumo principai.

Profesinio mokymo įstatyme yra keliami šie profesinio mokymo sistemos tikslai:

• padėti asmeniui įgyti kvalifikaciją ir kompetencijas, atitinkančias šiuolaikinį mokslo, technologijos, ekonomikos ir kultūros lygį ir padedančias jam įsitvirtinti ir konkuruoti kintančioje darbo rinkoje. 
• Sudaryti sąlygas įvairių poreikių ir gebėjimų asmenims mokytis visą gyvenimą, tobulinti ir keisti kvalifikacijas. 
• Užtikrinti profesinio mokymo prieinamumą ir kokybę. 
• Užtikrinti kvalifikacijų atitiktį šalies ūkio poreikiams, kompetencijų vertinimo, kvalifikacijų suteikimo ir pripažinimo objektyvumą. 
• Užtikrinti profesinio orientavimo sistemos veiksmingą funkcionavimą. 

Mokslo ir studijų įstatymas

Mokslo ir studijų įstatymas nustato visą mokslo ir studijų sistemą, pradedant mokslo ir studijų valstybiniu reguliavimu, kokybės užtikrinimo principais ir baigiant finansavimu bei turto valdymo principais[6].

Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinta, kad mokslas yra grindžiamas šiais principais:

• Kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvė. 
• Akademinė etika. 
• Lituanistikos prioritetas. 
• Mokslinių tyrimų rezultatų viešumas. 
• Integracija į valstybės ir visuomenės gyvenimą. 
• Orientavimasis į tarptautinius kokybės standartus. 
• Sąžininga konkurencija. 
• Intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimas.
• Dalyvavimas tarptautinėje ir Europos mokslinių tyrimų erdvėje. 

Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinta, kad studijos yra grindžiamos šiais principais:

• Akademinė laisvė ir autonomija. 
• Atvirumo ir atsakomybė visuomenei. 
• Akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimas. 
• Studentų asmeninis suinteresuotumas. 
• Įsipareigojimas ugdyti akademinės bendruomenės narių visuomeninį atsakingumą. 
• aukštųjų mokyklų ir studentų sąžininga konkurencija. 
• Lituanistikos prioritetas. 
• Europos humanistinės ir demokratinės tradicijos. 
• Suderinamumas su Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatomis. 
• Nuolatinio mokymosi siekis. 
• Integracija į valstybės ir visuomenės gyvenimą. 

Valstybinė švietimo 2013-2022 metų strategija

Švietimo įstatyme nustatyta, kad pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis švietimo kaitos kryptis Lietuvoje, yra Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija. Šiame dokumente nustatyti Lietuvos švietimo politikos prioritetai, ilgalaikiai švietimo tikslai, švietimo turinio kaitos ir finansavimo kryptys.

Valstybinėje švietimo strategijoje suformuluoti keturi pagrindiniai nacionalinės švietimo politikos tikslai:

• Apmąstantys, nuolat tobulėjantys ir rezultatyviai dirbantys profesionalūs mokytojai ir dėstytojai.
• Įdiegta švietimo kokybės kultūrą.
• Sąlygų sudarymas išskleisti individualius gebėjimus ir tenkinti specialiuosius poreikius.
• Paskatų ir vienodų sąlygų mokytis visą gyvenimą sistemos sukūrimas.

Daugiau apie Valstybinę švietimo 2013-2022 m. strategiją – 2.2. skyriuje „Mokymosi visą gyvenimą strategija“.

Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairės

2017 m. liepos 11 d. Seimas priėmė Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gaires. Šiuo dokumentu siekiama paspartinti Valstybinės švietimo 2013-2022 m. strategijos ir kitų valstybės strateginių dokumentų įgyvendinimą. Šiame dokumente remiamasi sistemiškumo (švietimo sistema yra vientisa), kontekstualumo ir tarptautiškumo dermės, refleksijos ir ateities įžvalgos dermės, bendradarbiavimo principais. Kartu jame nustatomos politinių veiksmų kryptys, kuriose srityse, susijusiose su bendruoju ugdymu, pirmiausiai turi būti siekiama pokyčių. Tai yra:

• ugdymo turinys. Ugdymo programos turi orientuotis į kompetencijų plėtotę. Turi būti užtikrinti materialieji ugdymo (ugdymosi) ištekliai. Taip pat būtina tobulinti asmeninių pasiekimų vertinimo sistemą.
• Pedagogų rengimas ir karjera. Turėtų būti parengtas atnaujintas dokumentas,  nustatantis pedagogui reikalingas kompetencijas. Turi būti suformuota nacionalinė pedagogų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistema.Taip pat turi būti užtikrintos pedagogų nuoseklios karjeros galimybės.
• Edukologijos srities moksliniai tyrimai. Turi būti ugdomas pedagogų gebėjimas atlikti tyrimus. Ugdymo kaita ir inovacijų taikymas švietime turi būti išbandyti per žvalgomuosius projektus. Ir labai svarbu koordinuoti ugdymo tyrimus ir inovacijas vykdančių įstaigų veiklą.
• Mokyklų strateginis valdymas. Turi būti skatinamas mokyklų savarankiškumas ir įvairovė. Formuojama mokyklos kokybės kultūra, mokyklos ir vietos bendruomenės bendradarbiavimas.
• Bendrojo ugdymo finansavimas. Finansavimo pokyčiai turi didinti bendrojo ugdymo prieinamumą. Siekiant pritraukti gabiausius pedagogus, turi būti įdiegta mokytojo karjeros ypatumus atitinkanti atlyginimo sistema. Kartu turi būti užtikrintas efektyvus, nukreiptas į sisteminį pokytį ES lėšų panaudojimas.

Geros mokyklos koncepcija

Geros mokyklos koncepciją patvirtinto švietimo ir mokslo ministras 2015 m. gruodžio 21 d. Šis dokumentas nustato gaires, kaip kelti mokyklų veiklos kokybės lygį, kokios turėtų būti mokyklos veiklos kryptys bei gairės, kaip mokykla gali viso to pasiekti. Kartu, kad tai būtų įgyvendinta, turi kisti švietimo srities teisės aktai ir dokumentai. Geros mokyklos koncepcija sako, kad gera mokykla yra ta, kuri ugdymą grindžia humanistinėmis vertybėmis, siekia atradimų ir asmens ugdymo(si) sėkmės, savo veikloje vadovaujasi mokyklos bendruomenės susitarimais ir mokymusi. Gera mokykla yra ta, kuri:

1. Tinkamai įgyvendina mokyklos misiją – sukuria turtingas, malonias gyvenimo mokykloje patirtis ir per pasiekimo procesą siekia asmenybės brandos.
2. Įvertina visus misijos įgyvendinimą lemiančius veiksnius: ugdymo(si) aplinką, mokyklos darbuotojus, mokyklos bendruomenę, lyderystę ir vadybą.
3. Vietos bendruomenė ir savivalda skatina gerą mokyklą augti, padeda jai tai padaryti.

Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planas

2017 m. birželio 11 d. Seimas patvirtino Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą. Šiame dokumente yra nubrėžiamos politinės kryptys, kaip turi būti pertvarkyta valstybinių universitetų sistema. Tiek vietos, tiek tarptautiniai ekspertai, pavyzdžiui, EBPO ekspertai, vertina valstybinį aukštųjų mokyklų tinklą kaip per didelį šaliai su populiacija mažesne nei 3 milijonai. Kad valstybiniai universitetai galėtų užtikrinti mokslo ir studijų aukštą kokybę, jų sąsają su visuomenės, valstybės, verslo poreikiais ir būtų pajėgi konkuruoti tarptautiniu mastu, valstybinių universitetų tinklas turi būti optimizuotas. Pagrindiniai pertvarkos veiksmai:

1. Telkti akademinį potencialą, skatinti universitetus susijungti ir integruotis ir užtikrinti efektyvų turto valdymą, mažinti studijų programų skaičių.
2. Sutelkti Vilniuje ir Kaune po vieną klasikinį, plačios aprėpties tyrimų universitetą. Šiuose miestuose taip pat gali veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų ir menų universitetai.
3. Išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumu pasižyminčius universitetinio mokslo centrus, kurie gali būti kitų universitetų padaliniai.
4. Sutelkti švietimo ir ugdymo mokslinius tyrimus ir pedagogų rengimą klasikiniuose universitetuose ir Šiaulių universitetiniame mokslo centre, išvengiant dubliavimo miesto mastu.

Mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairės

2016 m. rugsėjo 27 d. Seimas patvirtino Mokslo ir inovacijų politikos kaitos gaires. Šiame dokumente nurodomos mokslo ir inovacijų politikos kryptys ir pagrindiniai uždaviniai. Kad vykstytųsi šalies mokslas ir plėtotųsi inovacijos, turi įvykti pokyčiai šiose švietimo ir mokslo srityse:

1. Švietimo sistema. Ji turi orientuotis į visą gyvenimą besimokančio, inovatyvaus ir kūrybingo žmogaus ugdymą. Tam turi būti peržiūrėtos ugdymo programos, pertvarkytas pedagogų rengimas ir kvalifikacijos tobulinimo, perkvalifikavimo sistema. Būtina reorganizuoti bendrųjų mokyklų tinklą ir sustiprinti tarptautiniu mastu galinčias konkuruoti aukštąsias mokyklas. Turi būti užtikrinta visų lygių švietimo įstaigų vadovų rotacija.
2. Lietuvos mokslinių tyrimų sistema. Būtina plėtoti pasaulinio lygio mokslo centrus, užtikrinti šalies ir tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų sąveiką ir konkurenciną atlyginimą Lietuvos tyrėjams. Mokslo ir inovacijų sistema turi būti atvira, konsoliduoti įvairų potencialą, pritraukti investicijas. Mokslinės veiklos vertinimo ir finansavimo sistema turi būti grindžiama tarptautiniais mokslinės ir inovacinės veiklos stebėsenos rodikliais.
3. Finansų inžinerijos priemonės. Turi būti naudojamos finansų inžinerijos priemonės, skatinančios kurti inovacijas, investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijų kūrimą, steigti ir investuoti į inovatyvias įmones, diegti inovacijas, plėtoti didelį ir reikšmingą ekonominį poveikį turinčius tarptautinius mokslo ir verslo projektus.
4. Mokslo ir inovacijų politika. Mokslo ir inovacijų politika turi būti vientisa, integruoti visas valstybės politikos kryptis ir būti nukreipta į efektyvumo užtikrinimą. Tam būtina profesionali lyderystė ir horizontalus mokslo ir inovacijų politikos įgyvendinimas.
5. Strateginio planavimo taikymas įgyvendinant mokslo ir inovacijų politiką.

Pedagogų rengimo modelis

2017 m. rugsėjo 14 d. švietimo ir mokslo ministrė patvirtino naują Pedagogų rengimo modelio aprašą. Jo tikslas – sukurti prielaidas efektyviai ir kokybiškai veikiančiai pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemai.

Pedagogų rengimas koncentruojasi į šias dalis:

• Kompleksinė atranka į pedagogines studijas. Bus vertinama kandidatų mokymosi pasiekimai (konkursinis balas), motyvacija, asmeninės savybės ir vertybinės nuostatos.  Studijų pedagoginės praktikos metu bus pakartotinai vertinamas asmens tinkamumas profesijai.
• Pedagoginės studijos (pedagogų rengimas). Pedagogų rengimas vyks trijose stipriausiose aukštosiose mokyklose pasitelkiant tarptautinius ekspertus. Bus atnaujintos pedagogų rengimo studijų programos, įtvirtinta pedagogų rengimo būdų įvairovė (gretutinės, lygiagrečiosios, pedagoginės profesinės studijos, alternatyvūs būdai).
• Profesinis augimas per pedagoginę stažuotę, pedagoginę veiklą ir kompetencijų tobulinimą bei kvalifikacijos plėtojimą.

Šiuo metu pradėti atnaujinti pedagogų rengimą nustatantys teisės aktai, prasidėję procesai dėl  valstybinių aukštųjų mokyklų optimizacijos. Švietimo ir mokslo ministerija tikisi, kad realiai naujasis Pedagogų rengimo modelis bus pradėtas įgyvendinti nuo 2020 m.