Pedagogus Lietuvoje ruošia aukštosios mokyklos – universitetai ir kolegijos. Būsimieji mokytojai studijuoja pagal ikimokyklinio, pradinio ugdymo ar konkretaus dalyko studijų programas. Mokytojai, dirbantys su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, ruošiami pagal specialiosios pedagogikos šakos atitinkamą studijų programą. Stojantys į menų pedagogikos studijas įprastai turi laikyti stojamąjį egzaminą. Jo metu būsimasis studentas turi pademonstruoti savo meninius gebėjimus. Stojant į sporto ir kūno kultūros pedagogiką yra vertinami sporto pasiekimai. Stojant į kalbos pedagogiką atskiro kalbos, kurios pedagogikos bus mokomasi, vertinimo nėra.
Pedagogų rengimo institucijos, modeliai ir studijos
Pedagogų rengimas yra aprašytas Pedagogų rengimo reglamente (toliau – Reglamentas). Naujas Reglamentas patvirtintas 2018 m. gegužės 29 d. Pedagogų rengimo sistema, kurią aprašo šis Reglamentas, 2018 m. yra kuriama.
Pedagogų rengimo institucijos
Iki 2018 m. rugsėjo pedagogus rengė aukštosios mokyklos – universitetai ir kolegijos. 2018 m. gegužės 29 d. patvirtintame Reglamente nurodyta, kad pedagogikos studijų krypties studijų programas vykdo Pedagogų rengimo centrai (toliau – Centras) ir kitos aukštosios mokyklos, turinčios bendradarbiavimo sutartį su Centrais. Centras yra švietimo ir mokslo ministro nustatytus reikalavimus atitinkantis universitetas. Jis turi telkti šalies (regiono) mokslinį edukologinį potencialą, bendradarbiavimo pagrindais veikti kartu su kitomis ugdymo mokslų krypčių grupės studijas vykdančiomis aukštosiomis mokyklomis.
Pedagogikos studijų krypties studijų programų trukmė
Yra galimos įvairios pedagogikos studijų krypties studijų formos.
Jei tai yra bakalauro/ profesinio bakalauro[i] integruotos pedagoginės studijos, jų trukmė atitinka bakalaurui ir profesiniam bakalaurui keliamus reikalavimus. Bakalauro pedagoginės studijos trunka 4 metus (240 kreditų (toliau - ECTS). Profesinio bakalauro studijos trunka 3 metus (210 ECTS).
Pedagoginių studijų modulį sudaro 60 ECTS. Kreditai dažniausiai išdėstomi per metų laikotarpį.
Mokomojo dalyko arba pedagoginės specializacijos[ii] apimtis – ne mažiau 60 ECTS. Kelių mokomųjų dalykų ar pedagoginių specializacijų moduliams skiriama iki 180 ECTS.
Ne mažiau kaip 30 ECTS yra skiriama pedagoginei praktikai studijų metu atlikti.
Pedagogų rengimo modeliai
Pedagogai rengiami lygiagrečiųjų ir gretutinių studijų būdu. Pedagogo kvalifikaciją taip pat galima įgyti baigus profesines pedagogines studijas (nuosekliuoju būdu) ar alternatyviais būdais. Alternatyvūs būdai yra aprašomi šio skyriaus poskyryje „Alternatyvios rengimo galimybės“.
Lygiagrečiuoju būdu besimokantis asmuo baigia bakalauro arba profesinio bakalauro pedagogikos studijų krypties studijų programą. Į ją yra integruotas pedagoginių studijų modulis. Baigus studijų programą įgyjamas ugdymo mokslų bakalauro arba profesinio bakalauro laipsnis ir pedagogo kvalifikacija.
Gretutiniu būdu asmuo baigia pedagoginių studijų modulį greta bakalauro / profesinio bakalauro ne pedagogikos studijų krypties studijų programos. Baigus studijas įgyjamas studijuojamos pagrindinės studijų krypties bakalauro ar profesinio bakalauro laipsnis ir pedagogo kvalifikacija.
Asmenys, kurie jau yra įgiję aukštąjį išsilavinimą ir nori tapti mokytojais, gali rinktis nuoseklųjį būdą. Tai yra, baigti profesinių studijų programą, kuri yra parengta pedagoginių studijų modulio pagrindu. Baigus profesines studijas, įgyjama pedagogo kvalifikacija.
Priėmimo reikalavimai
2017 m. rugsėjo 14 d. švietimo ir mokslo ministras patvirtino Pedagogų rengimo modelio aprašą. Jame nurodoma kandidatų atranka į pedagogines studijas. Tai yra kompleksinė pedagogų atranka, per kurią vertinama:
- asmens mokymosi pasiekimai (konkursinis balas[iii]);
- motyvacija;
- asmeninės savybės ir vertybinės nuostatos.
Modelis įveda naujovę – motyvacija tapti pedagogu turėtų būti vertinama pakartotinai studijų pedagoginės praktikos metu.
Asmens mokymosi pasiekimų vertinimas vyksta stojant į bet kokios studijų krypties programą aukštojoje mokykloje. Motyvacijos vertinimas yra papildomas vertinimas, nustatytas stojant būtent į švietimo ir ugdymo programų, suteikiančių pedagogo kvalifikaciją, studijas.
Išsilavinimo reikalavimai stojantiesiems[iv]
Stojantieji į bakalauro ar profesinio bakalauro pedagogų rengimo studijas turi turėti bent vidurinį išsilavinimą.
Priėmimui į magistro studijų programas reikalingas bakalauro diplomas arba bet koks kitas atitinkamas aukštasis išsilavinimas.
Priėmimui į edukologijos doktorantūros studijas reikalingas magistro diplomas arba lygiavertis aukštojo mokslo diplomas.
Stojantieji į laipsnio nesuteikiančias profesines pedagogikos studijas turi būti įgiję aukštąjį išsilavinimą.
Motyvacijos patikrinimas
Asmenys, pretenduojantys į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos švietimo ir ugdymo programų, suteikiančių pedagogo kvalifikaciją, studijų vietas privalo išlaikyti motyvacinį testą. Motyvacijos įvertinimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministro patvirtintas Motyvacijos įvertinimo tvarkos aprašas.
Pretendentai į universiteto ir kolegijos pedagogų rengimo studijų programas turi išlaikyti vienodą motyvacinį testą. Motyvacijos įvertinimas susideda iš dviejų dalių:
- struktūrinis raštu pateikiamas klausimynas;
- pusiau struktūruotas interviu.
Vertinimas raštu. Visiems stojantiesiems pateikiami tie patys trys klausimai raštu. Prašoma motyvuoti planuojamos profesinės karjeros krypties pasirinkimą, aptarti situaciją, kurioje susidūrė su žmonių įvairove (asmenų skirtybėmis) ir atskleisti savo veiklą mokykloje ir/arba kitose bendruomenėse. Vertinama, ar stojantieji argumentuoja savo pasirinkimą pagal savo patirtį; išryškina savo asmenines savybes ir moralines vertybes; atskleidžia savo supratimą apie nepalyginamą kiekvieno asmens orumą ir atvirumą žmonių įvairovei, apgalvodami savo socialinę veiklą ir jos svarbą bei parodo tinkamą kalbos kultūrą.
Interviu. Individualaus pokalbio su komisijos nariais metu stojantieji gauna 5–-7 klausimus. Klausimai yra susiję su veiksniais, nulėmusiais jų profesinės karjeros srities pasirinkimą, jų mokymo patirtimi ir būdais, padedančiais įveikti mokymosi sunkumus, taip pat jų bendradarbiavimo patirtimi ir ilgalaike profesinės veiklos ateities vizija. Vertinama, ar savo atsakymuose stojantieji iš esmės susieja aptarinėjamus klausimus su pedagogine veikla, atskleidžia savo nusiteikimą spręsti problemas, apgalvoja sėkmingos veiklos sąlygas, asmeninę atsakomybę ir parodo tinkamą bendravimą.
Vertinimo komisija. Motyvacijos vertinimą atlieka egzaminų komisijos nariai. Juos skiria Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (toliau – LAMA BPO). Raštu pateiktus klausimus ir interviu vertina du komisijos nariai. Vienas jų – su aukštuoju universitetiniu psichologijos studijų krypties išsilavinimu ir kitas – patyręs aukštosios mokyklos dėstytojas. Šie du žmonės turi būti ne iš tos pačios aukštojo mokslo institucijos.
Priėmimo į pedagogikos studijų krypties studijas organizavimas
Centralizuotą priėmimą į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas vykdo LAMA BPO. Priėmimas vykdomas pagal LAMA BPO patvirtintą bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas tvarkos aprašą kiekvieniems metams. LAMA BPO kiekvienas metais paskelbia dokumentų priėmimo datas, konkursinio balo ir konkursinių eilių sudarymo tvarką, motyvacijos stojantiesiems į švietimo ir ugdymo programas vertinimo procedūras ir datas. Prašymą studijuoti ir atitinkamų dokumentų kopijas galima pateikti per LAMA BPO sistemą.
Pagrindinis priėmimas vyksta nuo birželio pradžios iki liepos antros pusės. Jei lieka laisvų studijų vietų, į jas organizuojamas papildomas priėmimas. Jis vyksta rugpjūčio pirmoje pusėje. Konkrečios priėmimo datos nustatomos kiekvienais metais.
Motyvacijos į pedagogikos studijas vertinimas vyksta Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose aukštosiose mokyklose. Konkrečias datas nustato LAMA BPO kiekvienais metais. Galima orientuotis, kad motyvacijos vertinimas vyks birželio antroje pusėje – liepos pradžioje ir vieną ar kelias dienas rugpjūtį.
Priėmimą į magistro, doktorantūros ir laipsnio nesuteikiančias profesines pedagogikos studijas organizuoja aukštoji mokykla. Ji taip pat nustato priėmimo reikalavimus. Įprastai tai yra konkursinio balo sudarymas, remiantis mokymosi pasiekimais. Kandidatai laiko motyvacijos testą. Taip pat pretenduojantys mokytis pagal šias programas turi būti įgiję atitinkamos pakopos aukštąjį išsilavinimą. Stojantys į menų pedagogikos studijas turi turėti atitinkamos meno šakos išsilavinimą. Kai kuriose studijų programose prioritetas teikiamas tiems stojantiesiems, kurie turi darbo patirties pasirinktoje specialybėje ir kurie moko su programa susijusį dalyką mokykloje.
Mokymo programa, specializacija ir mokymosi rezultatai
Studijų programos rengimas
Pedagogikos studijų krypčių studijų programos rengiamos ir įregistruojamos kaip ir kitos studijų programos.
Pedagogikos studijų krypčių studijų programas rengia aukštosios mokyklos. Programa rengiama pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės aprašą. Parengtai programai turi pritarti švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs Pedagogų kvalifikacijos ir studijų programų komisijos rekomendacijas. Parengtą programą su ministro pritarimu vertina Studijų kokybės vertinimo centras. Jei po išorinio vertinimo programa įvertinama teigiamai, Studijų kokybės centras ją akredituoja ir įregistruoja.
Kompetencijos, reikalingos pedagogo darbui
Pedagogų rengimo reglamentas nurodo, kad pedagogo kvalifikacijai įgyti būtinos bendrosios ir specialiosios kompetencijos. Jos turi būti įgyjamos studijų metu ir plėtojamos bei gilinamos per visą darbo mokytoju laikotarpį.
Bendrosios kompetencijos: | Specialiosios kompetencijos: |
|
|
Temos, įtrauktos į studijų programą
Švietimo ir ugdymo studijų krypčių apraše nurodoma, kokios temos turi būti įtrauktos į pedagogikos studijų krypčių studijų programas, vykdomas visomis formomis:
- ugdymo mokslo teorija, istoriniai, filosofiniai, psichologiniai, sociologiniai, tarpkultūriniai aspektai, kuriais remiantis analizuojamas ugdymas ir švietimo veikla;
- mokomojo dalyko ar pasirinktos pedagoginės specializacijos žinios;
- asmens raida ir asmenybės branda;
- motyvacijos ir mokymosi teorijos;
- grupiniai procesai ir jų dinamikos mokymosi aplinkoje;
- mokymosi procesų planavimas ir valdymas (ugdymo turinio, tikslų, užduočių planavimas, atsižvelgiant į besimokančiųjų patirtį, sunkumus);
- mokymo(si) strategijų, metodų, technologijų taikymas ugdymo(si) aplinkoje;
- pasiekimų vertinimo bei įsivertinimo metodai;
- besimokančiųjų įvairovė, suvokiant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių besimokančiųjų (įtraukiojo ugdymo) ir gabių vaikų ugdymosi kontekstą;
- mokomojo dalyko didaktika ir metodika;
- refleksyvioji praktika, profesinė raida, bendradarbiavimas institucijoje ir su profesionalų bendruomene;
- sveikos gyvensenos ir žmogaus saugos mokymasis;
- asmens, visuomenės, organizacijų darnus vystymasis;
- švietimo vadyba, lyderystė, savivaldos įgyvendinimas mokyklos, vietos bendruomenės, savivaldybės ir nacionaliniu lygmenimis;
- švietimo politika, jos kryptingumas ir įgyvendinimas instituciniu, tarpinstituciniu, nacionaliniu, tarptautiniu lygmenimis.
Reikalavimai mokytojo kvalifikacijai
Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašas nustato, kokią programą ar programas turi būti baigę mokytojai.
Ikimokyklinio ugdymo mokytojai yra baigę arba ikimokyklinio ugdymo pedagogų rengimo studijų programą, arba edukologijos studijų programą ir turi ugdytojo kvalifikaciją.
Priešmokyklinio ugdymo mokytojai yra baigę ikimokyklinio arba pradinio ugdymo pedagogų rengimo studijų programą ir išklausę 40 valandų darbo priešmokyklinėje grupėje kursus arba studijų metu išklausę atitinkamus dalykus.
Pradinio ugdymo mokytojai yra baigę arba pradinio ugdymo pedagogų rengimo studijų programą, arba edukologijos studijų programą ir turi pradinio ugdymo pedagogo kvalifikaciją. Pradinio ugdymo mokytojas vaikus moko visų dalykų. Menų, kalbos gali mokyti dalyko mokytojai.
Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokomųjų dalykų mokytojai yra baigę tokios krypties studijų programą, kokį mokomąjį dalyką dabar moko. Kai kurių dalykų atveju mokytojas gali būti baigęs vieną iš studijų programų (nurodyta lentelėje).
Bendrojo ugdymo dalykas | Reikalavimai, kokia programa turi būti baigta* |
Etika | Filosofijos arba etikos mokytojų rengimo programa. Filosofijos arba etikos programa. |
Matematika | Matematikos mokytojų rengimo programa. Matematikos, statistikos programa. |
Informacinės technologijos | Matematikos ir (ar) informatikos mokytojų rengimo programa. Matematikos, informatikos, informatikos inžinerijos, informacinių technologijų programa. |
Gamta ir žmogus (integruotas gamtos mokslų kursas 5–6 klasėms) | Biologijos, chemijos, fizikos ir (ar) geografijos mokytojų rengimo programa. Biologijos, chemijos, fizikos ir (ar) geografijos programa. |
Integruotas gamtos mokslų kursas 11–12 (III–IV gimnazijos) klasėms | Biologijos, chemijos ir (ar) fizikos mokytojų rengimo programa (gali mokyti atitinkamą kurso pagal baigtas studijas dalį). Biologijos, biochemijos, bioinžinerijos, ekologijos ir aplinkotyros, biofizikos, chemijos, chemijos inžinerijos, aplinkos inžinerijos, biofizikos ir (ar) fizikos programa (gali mokyti atitinkamą kurso pagal baigtas studijas dalį). |
Biologija | Biologijos mokytojų rengimo programa. Biologijos, biochemijos, biofizikos, ekologijos ir aplinkotyros ir (ar) bioinžinerijos programa. |
Chemija | Chemijos mokytojų rengimo programa. Chemijos, biochemijos, chemijos inžinerijos, aplinkos apsaugos inžinerijos ir (ar) ekologijos ir aplinkotyros programa. |
Fizika | Fizikos mokytojų rengimo programa. Fizikos ir (ar) biofizikos programa. |
Istorija | Istorijos mokytojų rengimo programa. Istorijos ir (ar) politikos mokslų programa. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. istorijos mokytoju galės dirbti tik istorijos programą baigęs asmuo. |
Pilietiškumo pagrindai | Istorijos mokytojų rengimo programa. Istorijos, sociologijos, teisės ir (ar) politikos mokslų programa. |
Ekonomika ir verslumas | Ekonomikos mokytojų rengimo programa. Ekonomikos programa. Bet kuri mokytojų rengimo programa ir išklausyti ne trumpesni kaip 40 val. ekonomikos ir verslumo ugdymo programų ir metodų kursai. |
Dailė 5–10 (I–II gimnazijos) klasėms | Dailės ir (ar) piešimo mokytojų rengimo programa. Dailės, dizaino, menotyros ir (ar) architektūros programa. |
Muzika 5–10 (I–II gimnazijos) klasėms | Bet kuri muzikos mokytojo rengimo programa. Bet kuri muzikos programa. |
Technologijos 5–10 (I–II gimnazijos) klasėms | Taikomųjų darbų, darbų, buities kultūros ir technologijų ir (ar) dailės mokytojų rengimo programa. |
Menai 11–12 (III–IV gimnazijos) klasėms | Dalyką atitinkanti bet kuri muzikos, dailės, piešimo, choreografijos, teatro mokytojų rengimo programa. Dalyką atitinkanti bet kuri muzikos, dailės, dizaino, choreografijos, teatro, režisūros, menotyros, audiovizualinio meno, architektūros programa. |
Technologijos 11–12 (III–IV gimnazijos) klasėms | Taikomųjų darbų, darbų, buities kultūros ir technologijų ir (ar) dailės mokytojų rengimo programa. Technologijų pasirenkamą dalyką atitinkanti programa, audiovizualinis menas, architektūra, vadyba ir verslo administravimas, rekreacija ir turizmas, ekonomika, technologijos mokslų studijų srities programa. |
Kūno kultūra | Fizinio auklėjimo ar kūno kultūros mokytojų rengimo programa. Fizinio auklėjimo, sporto ar kūno kultūros programa. |
Vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais (turinčius kalbos sutrikimų, neprigirdinčius, kurčiuosius, akluosius, silpnaregius, turinčius intelekto, įvairiapusių raidos sutrikimų, kompleksinių negalių) grupes ar klases ugdyti gali mokytojai, turintys specialiosios pedagogikos šakos atitinkamą pedagogo kvalifikaciją.
Vaikus, turinčius sveikatos problemų, judesio ir padėties sutrikimų, elgesio ir emocijų sutrikimų ugdo ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos arba dalyko mokytojai. Jie turi būti išklausę ne mažiau kaip 40 valandų atitinkamos specialiosios pedagogikos kursą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą programą.
Dėstytojai
Pedagogų rengimo reglamentas nustato reikalavimus pedagogus rengiančių Centrų ir aukštųjų mokyklų akademiniam personalui:
mažiausiai 30 proc. dėstytojų, kurie dirba pedagogo kvalifikaciją teikiančių studijų dalyje, privalo turėti pedagoginio arba vadybinio darbo patirties. Patirtis turi būti sukaupta švietimo / švietimo pagalbą teikiančioje įstaigoje. Patirtis turi būti ne trumpesnė kaip 2 metai per pastaruosius 10 metų.
- Teorinius pedagogikos, mokomojo dalyko / pedagoginės specializacijos didaktikos dalykus turi dėstyti dėstytojai, kurių mokslinė, meninė veikla atitinka dėstomąjį dalyką.
- Ne mažiau kaip pusė dėstytojų, kurie dirba pedagogo kvalifikaciją teikiančių studijų dalyje, turi bendradarbiauti su ikimokyklinio, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklomis ir švietimo pagalbos įstaigomis tyrimų srityje kuriant dalyko ar pedagoginės specializacijos didaktikas, ugdymo priemones, metodinę medžiagą ir pan.
- Dėstytojai turi mokėti bent vieną užsienio kalbą ne žemesniu kaip C1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.
- Ne mažiau kaip pusė universitetų dėstytojų turi vykdyti tarptautinio lygio mokslinę veiklą, dalyvauti tarptautinio akademinio judumo programose.
Papildomi reikalavimai yra keliami praktikų vadovams ir mentoriams, dirbantiems pedagogo kvalifikaciją teikiančių studijų dalyje.
Vadovauti pedagoginei praktikai gali dėstytojas, turintis pedagogo kvalifikaciją ir bent jau magistro laipsnį (jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją). Praktikos vadovas taip pat turi būti sukaupęs ne mažesnę kaip 5 metų pedagoginio darbo patirtį atitinkamoje švietimo įstaigoje.
Būti mentoriumi gali mokytojas, užsiimantis praktine pedagogine veikla ir turintis tam teisę pagal švietimo ir mokslo ministro nustatytą tvarką.
Kvalifikacijos, įvertinimas ir pažymėjimai
Lietuvoje įgyjamo aukštojo mokslo kvalifikacinio laipsnio sistema yra unifikuota. Švietimo ir mokslo ministras nustato visų studijų programų bendruosius studijų vykdymo reikalavimus. Juose nurodoma, kad kvalifikacinis laipsnis suteikiamas tada, kai asmuo baigia atitinkamą studijų programą ir pasiekia programoje numatytus studijų rezultatus. Būsimiems pedagogams reikiamos įgyti kompetencijos nurodytos šio skyriaus dalyje „Mokymo programa, specializacija ir mokymosi rezultatai“.
Pedagogų rengimo reglamente patikslinama, kad pedagoginės pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programos bei profesinės studijos baigiamos baigiamuoju darbu. Baigiamasis darbas yra savarankiškas pagrindinių studijų baigiamasis darbas. Jame studentas nagrinėja aktualią pedagogikos lauko problemą. Įprastai tai yra rašytinis darbas, kurį studentas ginasi žodžiu. Darbo sudėtingumas ir apimtis priklauso nuo studijų programos pakopos. Konkrečius darbo reikalavimus nustato aukštoji mokykla.
Diplomai išduodami pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą diplomų išdavimo tvarką. Diplomą išduoda ta aukštoji mokykla[v], kurios pedagoginių studijų programą baigė studentas. Diplome nurodomas profesinės kvalifikacijos laipsnis ir specializacija.
Profesinio bakalauro diplomas išduodamas asmenims, baigusiems kolegines studijas ir įgijusiems profesinio bakalauro laipsnį arba profesinio bakalauro laipsnį ir kvalifikaciją.
Bakalauro diplomas išduodamas asmenims, baigusiems universitetines pirmosios pakopos studijas ir įgijusiems bakalauro laipsnį arba bakalauro laipsnį ir kvalifikaciją.
Magistro diplomas išduodamas asmenims, baigusiems universitetines antrosios pakopos arba vientisąsias studijas ir įgijusiems magistro laipsnį arba magistro laipsnį ir kvalifikaciją
Daktaro diplomas išduodamas asmenims, baigusiems mokslo arba meno doktorantūrą ir įgijusiems mokslo arba meno daktaro laipsnį.
Diplomo priedėlis išduodamas kartu su profesinio bakalauro, bakalauro ir magistro diplomais ir yra neatskiriama jų dalis. Diplomo priedelyje pateikiama informacija apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį. Šis dokumentas atitinka Europos Komisijos, Europos Tarybos ir UNESCO/CEPES sukurtą modelį.
Studijų pažymėjimas išduodamas asmenims, baigusiems profesines studijas ir įgijusiems atitinkamą kvalifikaciją.
Alternatyvios rengimo galimybės
Pedagogu galima tapti ir alternatyviais būdais. Vienas tokių – turint bakalauro arba magistro laipsnį dalyvauti programoje, vykdomoje bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis. Tokios programos pavyzdys – daugelyje šalių įgyvendinama programa „Renkuosi mokyti“.
Teisės aktų nustatyta tvarka taip pat gali būti įskaitytos ir pripažintos kompetencijos, įgytos dirbant pedagoginį darbą arba neformaliojo švietimo būdu.
[i] Universitetai vykdo bakalauro studijas, kolegijos – profesinio bakalauro studijas. Bakalauro ir profesinio bakalauro studijos yra pirmosios pakopos studijos.
[ii] Pedagoginė specializacija - ikimokyklinis ugdymas, pradinis ugdymas, socialinė pedagogika, specialioji pedagogika (logopedija, specialioji pedagogika, surdopedagogika, tiflopedagogika).
[iii] Konkursinis balas sudaromas pagal geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo konkrečiais metais tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Kiekvienais metais patvirtinamas tvarkos aprašas, kurio nuostatos galioja po dvejų metų vykstančiam konkursinio balo sudarymui. Pavyzdžiui, 2018 m. konkursinis balas sudaromas pagal 2016 m. rugpjūčio 29 d. patvirtintą Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2018 metais tvarkos aprašą. Konkursinis balas sudaromas iš vidurinio ugdymo pasiekimų (brandos egzaminų ir / arba metinių pažymių), sporto / olimpiadų bei kitų pasiekimų ir kitų kriterijų, nurodytų Apraše. Konkursinis balas sudaromas stojantiems į pirmosios pakopos universitetinių arba koleginių studijų ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas arba studijų stipendijas.
[iv] Stojantiesiems į aukštąsias mokyklas nėra keliami amžiaus ar jų gyvenamosios vietos reikalavimai, tik atitinkamo išsilavinimo reikalavimas. Įprastai vidurinį ugdymą mokiniai įgyja būdami 18-19 metų. Taigi, stojantys į bakalauro ir profesinio bakalauro studijas būna 18-19 metų. Stojančiųjų į magistro studijas vidutinis amžius būtų 22-23 metai, jei studentas/-ė stojo į magistrą po bakalauro studijų. Doktorantų amžių nusakyti sunku.
[v] Teisę išduoti išsilavinimo dokumentus, patvirtinančius asmens įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją, turi aukštosios mokyklos, turinčios leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. Jų išduoti diplomai pripažįstami šalies mastu.