Mokinių vertinimas

Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarka

Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir turi derėti su keliamais ugdymo tikslais. Mokykla, vadovaudamasi teisės aktais ir mokyklos susitarimais, parengia Mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašą. Jį tvirtina direktorius ir jis yra skelbiamas mokyklos internetinėje svetainėje.

Mokykla priima sprendimus dėl:

• mokinio pasiekimams ir pažangai vertinti ar/ ir įvertinti būdų ir priemonių. Mokykla numato, ar mokinių pasiekimams ir pažangai vertinti ir įsivertinti bus naudojami: pažymiai (10 balų vertinimo sistema), komentarai, kaupiamieji taškai, aplankas (e. portfelis, e. aplankas), mokymosi pasiekimų aprašai, mokinio charakteristikos, mokinio sėkmės istorijos, į(si)vertinimas, aprašomasis vertinimas ir kt.

• Vertinimo būdų mokantis pagal dalykų, pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programas. Pavyzdžiui, jeigu vidurinio ugdymo programos mokinys ketina pasirinkti sporto krypties studijas, kūno kultūros mokymosi pasiekimus siūloma vertinti pažymiu, o ne įrašu.

• Įvertinimo konvertavimo į dešimtbalę sistemą. Jei mokykloje mokinių pasiekimams vertinti naudojama ne 10 balų vertinimo sistema, numatoma įvertinimų konvertavimo į dešimtbalę sistemą laikas. Neprivaloma konvertuoti, jeigu mokinio pasiekimai įvertinti įrašais „įskaityta“, „neįskaityta“.

• Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo formų dermės užtikrinimo.

Vykdant pirminį profesinį mokymą, mokinių mokymosi pasiekimai apibendrinami mokymo laikotarpiu (pusmečio, metų ir (ar) galutinis) arba pasibaigus moduliui. Vykdant tęstinį mokymą – moduliui ir (ar) mokymui pasibaigus. Teikėjo vadovas ar jo įgaliotas asmuo gali nustatyti kitus tarpinius atsiskaitymus.

Vertinimo tipai

Ugdymo procese įprastai naudojami šie tradiciniai vertinimo tipai: formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis. Daugiau informacijos apie šiuos tipus pateikiama 6.3.1.2. skyrelyje „Vertinimo tipai“.

Pagrindinio profesinio mokymo programos mokinių profesinės žinios, įgūdžiai ir praktinis darbas vertinami 10 balų sistema. Teorinis mokymas baigiamas mokymo planuose numatytu egzaminu, vertinamu 10 balų sistema.

Teigiamas/ neigiamas įvertinimas. Patenkinami įvertinimai yra 4–10 balų įvertinimai, „įskaityta“, „atlikta“, ir „atleista“. Nepatenkinamais laikomi 1–3 balų mokomųjų dalykų įvertinimai, „neįskaityta", „neatlikta“.

Vertinimo dalyviai

Mokymosi pasiekimus vertina mokytojas, švietimo teikėjas, mokyklos steigėjas, Švietimo ir mokslo ministerija ir jos įgaliotos institucijos.

Mokytojai planuoja ir vertina mokinių pažangą bei pasiekimus. Apibendrina ir įvertina mokinio pasiekimus. Mokykloje nustatyta tvarka fiksuoja vertinimo informaciją. Informuoja mokinius, jų tėvus (rūpintojus, globėjus), kitus mokytojus, mokyklos vadovus apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas. Analizuoja ir tikslina mokinių mokymą ir mokymąsi. Rūpinasi, kad mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, būtų laiku suteikiama reikiama pagalba.

 Mokykla nustato bendrą mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo informacijos rinkimo, fiksavimo ir panaudojimo tvarką. Ji užtikrina vertinimo metodikų dermę pereinant iš klasės į klasę, iš vienos ugdymo pakopos į kitą, tarp paralelių klasių, atskirų dalykų. Koordinuoja kontrolinių užduočių apimtis ir dažnį. Teikia pagalbą mokymosi problemų turintiems mokiniams. Vertina mokyklos ir mokytojo darbo kokybę, remdamasi mokinių pasiekimais. Teisės aktų nustatyta tvarka parenka kompetencijų vertinio instituciją. Ši institucija organizuoja ir vykdo asmens įgytų profesijos kompetencijų vertinimą.

Mokyklos steigėjo administracijos švietimo padalinys analizuoja vertinimo informaciją mokyklose ir ja remiasi, priimdamas sprendimus. Vertindamas mokyklos darbo veiksmingumą, atsižvelgia į sociokultūrinį kontekstą. Užtikrina, kad išorinio mokinių pasiekimų vertinimo tvarka būtų derinama su mokykla ir mokytojais. Sudaro galimybes mokytojams tobulinti kvalifikaciją.

 Švietimo ir mokslo ministerija tvirtina formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo turinį ir mokinių pasiekimų vertinimą reglamentuojančius dokumentus. Nustato pasiekimų vertinimo tvarką mokiniui baigiant pagrindinio ugdymo programą. Užtikrina operatyvią ir kokybišką išorinio mokinių pasiekimų vertinimo rezultatų analizę, jos pristatymą pedagoginei ir plačiajai visuomenei, tinkamą šios informacijos panaudojimą.

Mokinių kėlimas į aukštesnę klasę

Kai mokinys mokosi ne tik profesijos, bet ir pagal vidurinio ugdymo programą profesinėje mokykloje, mokinio kėlimas į aukštesnę vidurinio ugdymo klasę organizuojamas vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintu Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašu.

6.9.2. poskyryje „Mokinių kėlimas į aukštesnę klasę“ detaliai nurodyta, kada mokinys keliamas į aukštesnę vidurinio ugdymo klasę ir kokius egzaminus laiko mokinys, baigiantis mokytis pagal vidurinio ugdymo programą.  

6.15.2. poskyryje „Mokinių kėlimas į aukštesnę klasę“ aprašyta, kaip organizuojamas mokinių, kurie mokosi profesijos, perkėlimas. 

Išsilavinimo pažymėjimai

Mokiniui, kuris įgyja vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, mokydamasis profesinėje mokykloje, išduodami du pažymėjimai. Vienas – liudijantis apie įgytą vidurinį išsilavinimą (brandos atestatas), kitas – apie profesinę kvalifikaciją.

Vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis patenkinamus visų mokomųjų dalykų metinius įvertinimus, laikomas baigusiu vidurinio ugdymo programą. Kai mokinys išlaiko ir brandos egzaminus – įgijusiu vidurinį išsilavinimą. Vidurinio ugdymo programos baigimo ir vidurinio išsilavinimo įgijimo metai gali nesutapti.

Mokymosi pasiekimų pažymėjimas išduodamas vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokiniui, nelaikiusiam brandos egzaminų ar išlaikiusiam tik dalį brandos atestatui gauti privalomų egzaminų ir (ar) įskaitų.

Brandos atestatas išduodamas mokiniui, baigusiam vidurinio ugdymo programą ir išlaikiusiam brandos egzaminus ir/arba brandos darbą. Norint gauti brandos atestatą reikia išlaikyti du brandos egzaminus (išskyrus tuos atvejus, kai nuo pasirinkto brandos egzamino mokyklos vadovo įsakymu kandidatas bus atleistas) arba vieną brandos egzaminą ir brandos darbą. Vienas iš jų privalomas – lietuvių kalbos ir literatūros. Šio egzamino tipą – valstybinį ar mokyklinį – renkasi mokinys. Mokinys, be lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip 6 dalykų brandos egzaminus ir brandos darbą. Nuo 2016 m. norintis studijuoti mokinys valstybės finansuojamoje studijų vietoje, laiko matematikos brandos egzaminą (išimtis taikoma stojantiesiems į menų studijas). Nuo 2017-2018 m. m. mokiniai gali rinktis brandos darbą, kuris yra prilyginamas mokykliniam brandos egzaminui. Tačiau jis nėra privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino atitikmuo.

Brandos atestatas su pagyrimu išduodamas moksleiviui, laikiusiam valstybinius egzaminus (bent vieną) ir/ arba brandos darbą, turinčiam ne žemesnius kaip 9–10 balų visų mokomųjų dalykų metinius įvertinimus, lietuvių, gimtosios ir vienos užsienio kalbos įskaitų, mokyklinių egzaminų ir brandos darbo įvertinimus ir ne žemesnius kaip 50 balų valstybinių egzaminų įvertinimus.

Brandos atestatas išduodamas valstybinių ir savivaldybių bei nevalstybinių vidurinių, profesinių mokyklų ir gimnazijų mokiniams, baigusiems vidurinio ugdymo programą, suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą arba nacionalinės menų mokyklos programą.

6.15.3. poskyryje „Išsilavinimo pažymėjimai“ yra nurodyta, kokios pažymėjimų rūšys gali būti išduodamos, besimokiusiems pagal profesinio mokymo programą.