Ugdymo turinys, dalykai, valandų skaičius

Nacionalinis ugdymo turinys

Nacionalinis pradinio ugdymo turinys aprašytas šiuose nacionaliniuose dokumentuose, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras:

• Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas. Jame aprašyti bendrojo ugdymo tikslai ir principai, bendrojo ugdymo programų paskirtis, ugdymo(si) rezultatai. Aptarti bendrojo ugdymo programų turinys ir sandara. Numatyti pagrindiniai ugdymo(si) proceso bruožai ir mokymo(si) aplinka, mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas, bendrojo ugdymo programų kokybės užtikrinimas.
• Pradinio ugdymo bendroji programa (2008 m. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų 1 priedas). Joje aprašyti pradinio ugdymo paskirtis, principai, nuostatos. Nurodyta pradinio ugdymo struktūra – pradinio ugdymo sritys. Taip pat detaliai aprašoma pradinio ugdymo kiekvieno dalyko programa: dalyko integravimo galimybės, didaktinės nuostatos, dalyko tikslas, uždaviniai, mokinių gebėjimų raida, orientaciniai mokinių ugdymosi pasiekimai, ko ir kaip plačiai turi būti mokomasi tam tikrame mokymo koncentre.
• Lietuvių kalbos pradinio ugdymo bendroji programa.
• Atskirų sričių, pavyzdžiui, lytiškumo  ugdymo, ir krypčių, pavyzdžiui, dailės, muzikos ir pan. ugdymo, programos.

Ugdymo programas ruošia bei atnaujina mokytojai, mokslininkai, specialistai. Paruoštus projektus viešai aptaria, savo pastabas ir pasiūlymus teikia švietimo bendruomenė.

Bendrasis ugdymo planas

Pradinis ugdymas organizuojamas pagal dviejų metų ugdymo planus. Juose nurodoma ugdymo pradžia, trukmė, ugdymo organizavimo formos, dalykų metinis ir savaitinis ugdymo valandų skaičius ir t.t. 2020-2021 mokslo metai organizuojami pagal 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrąjį ugdymo planą (toliau – Bendrasis ugdymo planas). Pastarąjį Bendrąjį ugdymo planą švietimo ir mokslo ministras patvirtino 2019 m. balandžio 15 d.

Bendrasis ugdymo planas reglamentuoja šių programų įgyvendinimą mokyklose:

• pradinio ugdymo programos;
• specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio ugdymo kartu su muzikos, dailės, menų, sporto ir / ar kitu ugdymu programų);
• pradinio ugdymo individualizuotos programos, pradinio ugdymo programos ją pritaikius mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių;
• suaugusiųjų pradinio ugdymo programos;
• neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą mokyklose.

Mokyklos ugdymo planas

Mokykla pagal ugdymo programas ir Bendrąjį ugdymo planą rengia savo ugdymo planą. Mokyklos ugdymo plane aprašomas ugdymo turinio įgyvendinimas. Pateikiami sprendimai, kaip organizuojamas ugdymo procesas, mokinių pažangos vertinimas ir t.t.

Ugdymo planą rengia mokyklos vadovo sudaryta darbo grupė. Jai vadovauja pats vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Į mokyklos darbo grupę įtraukiami mokytojai, mokyklos administracijos, mokyklos vaiko gerovės komisijos, tėvų (globėjų) atstovai. Mokyklos ugdymo planą tvirtina mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba ir institucija, turinčia savininko teises.

Bendrosiose ugdymo programose dalyko turinys pateikiamas dvejiems metams. Mokykla pati apsisprendžia, kaip ugdymo plane skirstyti dalyko turinį. Mokyklos ugdymo planas gali būti vieniems arba dvejiems metams.

Mokymo planas sudarytas iš šių dalių – mokomųjų dalykų pamokų; valandų, skiriamų mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti; neformaliojo ugdymo valandų. Mokomieji dalykai yra privalomi, neformalusis ugdymas – laisvai pasirenkamas. Paprastai dalykų programos sudaromos dvejų metų koncentrui (1–2 ir 3–4).

Pradinio ugdymo programos sritys

Privalomieji pradinio ugdymo programos dalykai yra suskirstyti į sritis:

• dorinis ugdymas (tikyba ir etika) (mokinio tėvai (globėjai) mokiniui parenka vieną iš dorinio ugdymo dalykų − etiką arba tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą);
• kalbos (lietuvių kalba, tautinės mažumos gimtoji kalba, užsienio kalba) (mokinio tėvai (globėjai) mokiniui parenka vieną iš mokyklos siūlomų Europos kalbų − anglų, vokiečių, prancūzų);
• matematika;
• socialinis ir gamtamokslinis ugdymas (pasaulio pažinimas);
• meninis ugdymas (muzika; dailė ir technologijos);
• kūno kultūra;
• kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymas.

2020–2021 mokslo metais dalykams skiriamos ugdymo valandos

Mokykla pasirenka, kaip skirstyti ugdymo valandas:

1.  skiria ugdymo dalykui konkrečiai klasei reikalingą ugdymo valandų skaičių. Tokiu atveju mokykla perskirsto ketveriems metams ugdymo dalykui skiriamas ugdymo valandas. Mokykla turi užtikrinti, kad, perskirstant valandas, būtų išlaikomas dalykui numatytų bendrų ugdymo valandų per ketverius metus skaičius;
2. perskirsto ugdymo dalykams klasei vieneriems metams skiriamą ugdymo valandų skaičių. Mokykla turi išlaikyti bendrą pradinio ugdymo programos koncentrui (per dvejus metus) skiriamų ugdymo valandų skaičių;
3. skiria dalykų ugdymo valandas per savaitę.

Ugdymo valandų skirstymas per savaitę, koncentrais ir ketveriems metams pagal Bendrąjį ugdymo planą***

 Pastabos:

* Mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba.

** Pirmosios užsienio kalbos mokomasi 2-4 klasėse.

*** Ugdymo valandos trukmė 1 klasėje – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min.

**** Valandų, skiriamų mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti, skaičius nurodytas 1–4 klasėms (keturioms klasėms) bendrai. Esant daugiau klasių komplektų, atitinkamai didėja ir šių valandų skaičius.

Mokyklos, kurios vykdo specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio ugdymo kartu su muzikos, dailės, menų, sporto ir (ar) kitu ugdymu programoms), ir vaikų socializacijos centrai gali perskirstyti iki 25 proc. lentelėje pateiktų valandų Pradinio ugdymo bendrosios programos dalykų turiniui įgyvendinti.

Mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo programą, pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla yra privaloma. Ji yra sudedamoji ugdymo proceso veiklos dalis. Mokykla atsižvelgia į dalykų turinį, numatytus pasiekimus, mokinių amžių. Pagal tai ji priima sprendimą, kiek šiai veiklai per mokslo metus skirs pamokų. Veikla turi būti siejama ir su mokyklos ugdymo tikslais, ir su mokinių mokymosi poreikiais. Ši veikla turi būti organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose, pavyzdžiui, muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose.

Kalbos

Įprastai ugdymas mokyklose vyksta valstybine – lietuvių – kalba. Siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos pasiekimus, skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir klausymo gebėjimai yra ugdomi ir per kitus dalykus.

Tautinių mažumų atstovai gali rinktis vieną iš dviejų variantų:

1. Jie gali mokytis mokyklose, kuriose mokosi lietuvių kalba, ir kartu mokosi savo gimtosios kalbos kaip dalyko. Tautinės mažumos kalba taip pat gali būti mokomi kai kurie pasirenkamieji dalykai.
2. Tautinių mažumų atstovai gali mokytis mokyklose, kuriose ugdymas vyksta tautinės mažumos kalba. Tokiu atveju pradinėse klasėse ugdymas vyksta tautinės mažumos kalba. Lietuvių kalbos pradinėse klasėse mokomasi per lietuvių kalbos pamokas ir integruotai. Į pradinio ugdymo dalykus, mokomus tautinės mažumos kalba, integruojami lietuvių kalbos mokymo fragmentai. Rekomenduojama lietuvių kalba mokyti pasaulio pažinimo temas, kurios yra susijusios su Lietuvos istorija, geografija, kultūra. Jei tėvai (globėjai) pageidauja, lietuvių kalba mokomasi ir kitų dalykų.

Informacinės komunikacinės technologijos

Atskiro dalyko, kuriuo mokiniai būtų mokomi naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis (toliau – IKT), nėra. Tačiau mokytojai yra skatinami ugdymo procese naudoti IKT ir integruoti į kitų dalykų mokymą.

2017-2018 mokslo metais pradėtas projektas „Informatika pradiniame ugdyme“. Pirmaisiais projekto metais informacinio ugdymo turinį kūrė ir išbandė 10 mokyklų. 2018-2019 mokslo metais į projektą įsijungė dar 90 mokyklų. Projekto esmė – išbandyti informacinį ugdymą, jį integruojant į kitus dalykus, pavyzdžiui, į matematikos pamokas. Jei antraisiais metais į projektą papildomai įsijungusios mokyklos pasieks užsibrėžtus tikslus, planuojama, kad nuo 2020-2021 metų visi pradinukai galės įsisavinti informacinio mąstymo pradmenis.

Mokymosi metodai ir priemonės 

Galimybė rinktis mokymosi metodus ir priemones

Siekdamas bendrųjų ugdymo tikslų, mokytojas turi visišką laisvę pasirinkti tinkamus ugdymo metodus ir priemones, susidaryti jų derinius, kurtis autentišką darbo stilių. Tai daroma atsižvelgiant į realią situaciją: mokinių poreikius ir galimybes, paties mokytojo gebėjimus ir savybes, kintantį sociokultūrinį kontekstą. Mokytojas turi teisę siūlyti savo individualias programas, pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas.

Mokytojas mokymo procese taip pat skatinamas pritaikyti naujas informacines komunikacines technologijas. Projektų metodas – vienas iš ugdymo būdų, padedančių integruoti formalųjį ir neformalųjį ugdymo turinį. Nuo 2017-2018 m. m. yra privaloma pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla (pažintinė kultūrinė veikla), kuri yra sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Mokykla pati pasirenka, kiek šiai veiklai skirs pamokų per metus. Ši veikla turi būti organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose. Pavyzdžiui, muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose. Rinkdamasis metodus, mokytojas ugdymo procesą turi grįsti interpretaciniais, o ne reprodukciniais metodais.

Mokytojas gali formuoti integralų, tai yra, nesuskaidytą į atskirus dalykus, ugdymo turinį. Pedagogas pasirenka, kiek truks integruotas ugdymas – ar tai bus integruota diena, mėnuo, ar visi mokslo metai. Mokytojas nusprendžia, kas bus tas jungiamasis ugdymo turinio elementas, pavyzdžiui, aktuali tema, problema, išsikelti ugdymosi tikslai ir pan. Tam ugdytojas pasirenka, kaip bus integruojamas ugdymo turinys – ar visi, ar keli dalykai; ar integruojamas formalus ir neformalus švietimas. Jei mokytojas pasirenka integruotą ugdymo kelią, jis ugdymo plane dalykų ugdymo laiką nurodo minutėmis per savaitę.

Vadovėliai ir pratybų sąsiuviniai nėra privalomos mokymosi priemonės. Mokytojas gali rinktis šaltinius, video ir audio įrašus ir kitas mokymosi priemones, kurios skatina mokinių kūrybiškumą, savarankiškumą ir t.t. Mokykla apsisprendžia, kurias mokymo priemones (vadovėlius, kitas priemones) įsigyti. Įprastai mokymosi priemones mokykla įsigija iš mokinio krepšelio metodikoje numatytų lėšų. Be mokinio krepšelio lėšų, vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms įsigyti taip pat gali būti skiriama lėšų iš savivaldybės ir valstybės biudžetų. Mokyklos taip pat gali būti aprūpinamos vadovėliais ir kitomis mokymo priemonėmis centralizuotai už valstybės biudžeto lėšas.

Mokymosi priemonės ruošiamos arba valstybės institucijų užsakymu, arba privačia iniciatyva. Apie įvairias mokomąsias kompiuterines programas informacijos galima rasti interneto svetainėje „emokykla“, „Ugdymo sodas“, Ugdymo plėtotės centro bibliotekoje.    

2019-2020 ir 2020-2021 mokslo metų Pradinio ugdymo programos bendrajame ugdymo plane namų darbų skyrimas nėra detalizuotas. Tai palikta nuspręsti pačiai mokyklos bendruomenei mokyklos ugdymo plane.

Ugdymo turinio individualizavimas

Bendrosios programos suteikia mokykloms ir mokytojams realią galimybę įsitraukti į ugdymo turinio kūrimą. Tai yra, pritaikyti ugdymo turinį ir metodus klasės ir individualiems moksleivių poreikiams ir galioms, derinti su mokyklos keliamais tikslais, mokytojo turima patirtimi ir ištekliais. Individualūs mokymo metodai taikomi dirbant su gabiaisiais ir mokymosi sunkumų patiriančiais mokiniais.

Mokytojai taiko tokius mokymo metodus, kurie ugdo mokinių aktyvumą, savarankiškumą, kritinį ir kūrybinį mąstymą, konstruktyvumą, gebėjimą spręsti problemas, orientuotis aplinkoje, atsakingai veikti.