Švietimo įstatymas nustato, kad valstybinės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą konkurso būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Kvalifikacinius reikalavimus valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.

Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai į pareigas priimami atviro konkurso būdu. Nevalstybinių mokyklų vadovai (išskyrus aukštąsias mokyklas) skiriami, renkami ir atleidžiami darbo įstatymų nustatyta tvarka. Mokyklų vadovai (išskyrus aukštąsias mokyklas) yra tarnautojai, dirbantys pagal darbo sutartį.

Valstybinę bendrojo ugdymo mokyklų veiklos priežiūrą atlieka Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Mokyklos veiklą prižiūri savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų), prireikus pasitelkdami išorinius vertintojus.

Siekiant atrinkti asmenis, geriausiai pasirengusius eiti konkrečios švietimo įstaigos vadovo pareigas, 2011 m. liepos 1 d. buvo patvirtintas Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašas, kuris nustato konkurso skelbimo, dokumentų pateikimo ir priėmimo, komisijos sudarymo ir veiklos bei atrankos tvarką. Per kelerius naujosios tvarkos veikimo metus pastebėti trūkumai šalinami, 2015 m. balandžio 28 d. patvirtinant Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo pakeitimai. Kvalifikaciniai reikalavimai pretendentams į valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovo pareigas nustatyti 2011 m. liepos 1 d. patvirtintame Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams apraše. Šis aprašas atnaujintas 2015 m. balandžio 28 d. Esminiai pakeitimai – dalį bendrųjų kompetencijų ir vadovavimo ugdymui ir mokymuisi kompetencijas turi vertinti Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra. Kitos kompetencijos įvertinamos konkurso vadovo pareigoms užimti metu. Taip pat pakeistas aprašo priedas, kuriame detaliai nustatyta kompetencijų vertinimo eiga.

Reikalavimai pretendentams užimti mokyklos vadovo pareigas

Kvalifikacinius reikalavimus valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašas numato, kad valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovai į pareigas priimami atviro konkurso būdu. Nevalstybinių mokyklų vadovai skiriami, renkami ir atleidžiami darbo įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal minėtą aprašą pretendentui į valstybinės arba savivaldybės mokyklos vadovo pareigas taikomi tokie reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, turėti atitinkamą kvalifikaciją ir pedagoginio darbo stažą, turėti bendrąsias ir vadovavimo įstaigai kompetencijas, ne mažesnę kaip vienerių metų vadovavimo asmenų grupei patirtį, mokėti naudotis informacinėmis technologijoms, gerai mokėti lietuvių kalbą, ne žemesniu kaip B1 kalbos mokėjimo lygiu mokėti bent vieną Europos Sąjungos darbo kalbų (anglų, prancūzų, vokiečių).

Pagal naują valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovų priėmimo į pareigas tvarką kandidatų į mokyklų vadovus kompetencija vertinama pagal visiems vienodus kriterijus, o į jų atranką įtraukiami profesionalūs personalo atrankos specialistai ir mokinių, tėvų, mokytojų atstovai. Pretendentas, siekiantis užimti ikimokyklinio ugdymo institucijos, bendrojo ugdymo ar profesinės mokyklos vadovo pareigas, turi pereiti kelių etapų atranką:

• Pirmasis kompetencijų vertimo etapas. Pretendentas turi dalyvauti kompetencijų vertinime, kurį vykdo Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra pagal visiems kandidatams sukurtą vienodą vertinimo metodiką. Tinkamas vadovauti švietimo įstaigai kompetencijų lygis jam suteikia teisę dalyvauti konkurse į švietimo įstaigos vadovo pareigas. Šiame etape vertinamos bendrosios kompetencijos (asmeninio veiksmingumo, strateginio mąstymo ir pokyčių valdymo, mokėjimo mokytis, vadovavimo žmonėms) ir vadovavimo kompetencija (vadovavimo ugdymui ir mokymuisi). Pretendento kompetencijų įvertinimas galioja penkerius metus. Kognityvinį testą pretendentas gali atlikti jam patogiu metu. 
• Dokumentų pateikimas. Pretendentas konkurso organizatoriams turi pateikti nurodytus dokumentus, patvirtinančius darbo stažą, kvalifikacinius reikalavimus bei kompetencijų atitikimą, švietimo įstaigai gaires ir kt., gali pateikti buvusių darbdavių rekomendacijas.Iki atrankos posėdžio. Pretendentai, suderinę su vadovaujančiu švietimo įstaigai asmeniu iki atrankosturisusipažinti su švietimo įstaigos veikla, poreikiais ir pristatyti švietimo įstaigos bendruomenei vadovavimo švietimo įstaigai gaires. Pretendentai per šį laikotarpį taip pat gali lankytis švietimo įstaigoje (ne ilgiau kaip 3 darbo dienas), bendrauti su darbuotojais, mokiniais (dalyvaujant mokytojams ar švietimo pagalbos specialistams), stebėti pamokas, kitą ugdomąją veiklą.
• Antrasis kompetencijų vertinimo etapas. Pokalbio su vertinimo komisija metu pretendentas atsako į komisijos narių teikiamus klausimus, skirtus vertinamosioms pretendento charakteristikoms išsiaiškinti. Šiame etape papildomai vertinama pretendento bendravimo ir informavimo kompetencija bei vadovavimo sričių kompetencijos.Atrankos komisiją sudaro konkurso organizatoriaus, švietimo ir mokslo ministerijos, , mokyklos tarybos (mokytojų, mokinių ir tėvų), švietimo įstaigų tipo ar vadovų asociacijos atstovai.Stebėtojų teisėmis komisijos posėdyje gali dalyvauti švietimo įstaigos profesinių sąjungų ar darbo tarybos atstovas.

Atnaujinta vadovų skyrimo tvarka yra taikoma nuo 2015 m. birželio 29 d. Dabartiniai ikimokyklinio ugdymo įstaigų, mokyklų vadovai pagal naują tvarką bus vertinami atėjus jų atestacijos laikui, kaip numatoma teisės aktuose.

Darbo sąlygos

Mokyklų vadovai yra tarnautojai, dirbantys pagal darbo sutartį.

Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas nustato, kad ikimokyklinio ugdymo mokyklos vadovų, kuriems nesuteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos, tarnybinių atlyginimų koeficientai svyruoja nuo 17,95 iki 27,7, o vadovų, kuriems suteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos, tarnybinių atlyginimų koeficientai svyruoja nuo 20,65 iki 40,2. Konkretus tarnybinio atlyginimo koeficiento dydis priklauso nuo ikimokyklinių ir priešmokyklinių grupių skaičiaus, vadovo turimos vadybinės kategorijos bei pedagoginio darbo stažo.

Ikimokyklinio ugdymo mokyklų vadovai, kai įstaigoje yra 1–3 ikimokyklinės ir priešmokyklinės grupės, privalo dirbti pedagoginį darbą grupėje vidutiniškai tris valandas per dieną. Vadovams, įgijusiems mokslo laipsnį arba pedagoginį (mokslo) vardą, steigėjas ar jo įgaliotas asmuo gali nustatyti 1 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo priedą. Vadovams, kuriems nesuteikta vadybinė kvalifikacinė kategorija, tačiau jie yra įgiję magistro laipsnį, steigėjas ar jo įgaliotas asmuo gali nustatyti 0,5 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo priedą.

Bendrojo ugdymo mokyklų, išskyrus specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų, sanatorinių mokyklų, specialiųjų mokyklų, turinčių bendrabučius, bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių bendrabučius ir vykdančių globą (rūpybą), vadovų, kuriems nesuteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos, tarnybinių atlyginimų koeficientai svyruoja nuo 22,55 iki 34,95, o vadovams, kuriems suteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos, tarnybinių atlyginimų koeficientai svyruoja nuo 24,15 iki 43,4. Konkretus tarnybinio atlyginimo koeficiento dydis priklauso nuo mokinių skaičiaus mokykloje bei vadovo turimos vadybinės kategorijos.Vadovams nustatant tarnybinių atlyginimų koeficientus į mokinių skaičių įskaičiuojami priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupių vaikai.Vadovams, įgijusiems mokslo laipsnį ar pedagoginį (mokslo) vardą, steigėjas ar jo įgaliotas asmuo gali nustatyti 1 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo priedą. Vadovams, kuriems nesuteikta vadybinė kvalifikacinė kategorija, tačiau jie yra įgiję magistro laipsnį, steigėjas ar jo įgaliotas asmuo gali nustatyti 0,5 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo priedą.

Gimnazijų ir jaunimo mokyklų vadovams mokamas 5–20 procentų tarnybinio atlyginimo priedas. Priedo dydį nustato mokyklos steigėjas ar jo įgaliotas asmuo. Konservatorijų vadovams mokamas 15 procentų tarnybinio atlyginimo priedas.

Vaikų socializacijos, sanatorinių mokyklų, specialiųjų mokyklų, turinčių bendrabučius, bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių bendrabučius ir vykdančių globą (rūpybą), Vilniaus vidurinės internatinės mokyklos „Lietuvių namai“, Lietuvos sutrikusios klausos vaikų ikimokyklinio ugdymo centro vadovams, kuriems nesuteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos, tarnybinių atlyginimų koeficientai svyruoja nuo 22,25 iki 33,7, o vadovų, kuriems suteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos, tarnybinių atlyginimų koeficientai svyruoja nuo 25,15 iki 43,4. Vadovams, įgijusiems mokslo laipsnį ar pedagoginį (mokslo) vardą, steigėjas ar jo įgaliotas asmuo gali nustatyti 1 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo priedą. Vadovams, kuriems nesuteikta vadybinė kvalifikacinė kategorija, tačiau jie yra įgiję magistro laipsnį, steigėjas ar jo įgaliotas asmuo gali nustatyti 0,5 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo priedą.

Profesinių mokyklų vadovams, kuriems nesuteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos, tarnybinių atlyginimų koeficientai svyruoja nuo 23,75 iki 31,435,65, o vadovams, kuriems suteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos, tarnybinių atlyginimų koeficientai svyruoja nuo 26,0 iki 38,243,4. Vadovams, įgijusiems mokslo laipsnį arba pedagoginį (mokslo) vardą, steigėjas ar jo įgaliotas asmuo gali nustatyti 1 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo priedą. Vadovams, kuriems nesuteikta vadybinė kvalifikacinė kategorija, tačiau jie yra įgiję magistro laipsnį, steigėjas ar jo įgaliotas asmuo gali nustatyti 0,5 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo priedą.

Neformaliojo vaikų švietimo mokyklų (išskyrus įstaigas, kuriose savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija) vadovams, kuriems nesuteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos, tarnybinių atlyginimų koeficientai svyruoja nuo 22,3 iki 35,4, o vadovams, kuriems suteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos, tarnybinių atlyginimų koeficientai svyruoja nuo 23,9 iki 43,4. Vadovams, įgijusiems mokslo laipsnį arba pedagoginį (mokslo) vardą, steigėjas ar jo įgaliotas asmuo gali nustatyti 1 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo priedą. Vadovams, kuriems nesuteikta vadybinė kvalifikacinė kategorija, tačiau jie yra įgiję magistro laipsnį, steigėjas ar jo įgaliotas asmuo gali nustatyti 0,5 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo priedą.

Mokyklų vadovams yra nustatyta ne ilgesnė kaip 36 valandų darbo savaitė. Jiems skiriamos 56 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų. Mokyklų vadovams pensijos mokamos kaip ir kitų sferų darbuotojams. Senatvės pensiją pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą sudaro pagrindinė (bazinė) dalis, kuri yra vienoda visiems gavėjams, turintiems reikalingą draudimo stažą, ir papildoma, priklausanti nuo draudimo stažo (darbo stažo) bei uždarbio, nuo kurio buvo mokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 d. senatvės pensijos amžius kasmet didinamas: moterims – keturiais mėnesiais per metus, vyrams – dviem mėnesiais per metus, kol pasieks senatvės pensijos amžių – 65 metus.

Teisės akto, kuris reglamentuotų privalomą darbuotojo atleidimą, suėjus pensiniam amžiui, nėra. Remiantis Darbo kodeksu, mokyklos vadovas į pensiją gali būti išleidžiamas šalims susitarus.

Mokyklų vadovams yra sudaromos sąlygos ne mažiau kaip 5 dienas per metus tobulinti kvalifikaciją. Tokia nuostata įtvirtinta Švietimo įstatyme.