Pagrindinis ugdymas Lietuvoje priskiriamas ISCED 2 lygmeniui. Tai antroji formaliojo ugdymo pakopa, vykdoma pagal šešerių metų pagrindinio ugdymo programas. Pirmosios dalies pagrindinio ugdymo programa apima ketverių metų pagrindinio ugdymo tarpsnį, antroji dalis – dvejų metų. Į pagrindinio ugdymo programų antrąją dalį gali būti įtraukiami profesinio mokymo programų moduliai ir įskaitomi tęsiant mokymąsi pagal profesinio mokymo programas.

Pagrindinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, ugdyti tautinį sąmoningumą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau.

Pagrindinio ugdymo programas vykdo progimnazija, pagrindinė mokykla, gimnazija. Gali vykdyti ir profesinė mokykla, drauge su profesinio mokymo programa.

Vidurinis ugdymas

Vidurinis ugdymas Lietuvoje priskiriamas ISCED 3 lygmeniui. Vidurinis ugdymas vykdomas pagal dvejų metų vidurinio ugdymo programas. Jas sudaro privalomieji ir pasirenkamieji bendrojo ugdymo dalykai bei galimi profesinio mokymo programų moduliai.

Vidurinio ugdymo tikslas – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis.

Vidurinio ugdymo programas vykdo gimnazija. Gali vykdyti ir profesinė mokykla, drauge su profesinio mokymo programa.

Profesinis mokymas (povidurinis aukštojo išsilavinimo nesuteikiantis ugdymas)

Profesinis mokymas turint vidurinį išsilavinimą Lietuvoje atitinka ISCED 4 lygmenį. Tai aukštojo išsilavinimo nesuteikiantis povidurinis 1–2 metų trukmės ugdymas pagal profesinio mokymo programas.

Profesinio mokymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti, keisti ar tobulinti kvalifikaciją ir pasirengti dalyvauti kintančioje darbo rinkoje. Profesinis mokymas gali būti pirminis ir tęstinis. Pirminis profesinis mokymas yra formalus, visuotinis ir skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti. Tęstinis profesinis mokymas teikiamas asmeniui, turinčiam pirmąją kvalifikaciją ir apima asmenų formalųjį ir neformalųjį profesinį mokymą.

Pagrindiniai profesinio mokymo tiekėjai šalyje – profesinės mokyklos. Profesinį mokymą gali teikti ir laisvasis mokytojas ar kitas profesinio mokymo tiekėjas (bendrojo ugdymo mokykla, įstaiga, organizacija, įmonė, kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla), įstatymų nustatyta tvarka turintis teisę rengti ir (ar) vykdyti profesinio mokymo programas. Profesinio mokymo tiekėjas priimti asmenis mokytis ir pradėti vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas gali tik gavęs Švietimo ir mokslo ministerijos išduotą licenciją.

Pagal Konstituciją vaikams iki 16 metų mokslas privalomas (imtinai).

Pagrindinio, vidurinio ir profesinio ugdymosi organizavimą šalyje reglamentuoja šie pagrindiniai teisės aktai:

• Įstatymai: Švietimo įstatymas (2011), Profesinio mokymo įstatymas (2018).

• Vyriausybės nutarimai: Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo (2011).

• Švietimo ir mokslo ministro įsakymai:   Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo (2015), Dėl 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo (2017), Dėl Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo (2012), Dėl 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų bendrųjų profesinio mokymo planų patvirtinimo (2017), Dėl nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo (2012), Dėl netradicinio ugdymo koncepcijos patvirtinimo (2010).