Mokyklų tipai

Pagrindiniai profesinio mokymo tiekėjai šalyje – profesinės mokyklos. Jos į tipus nėra skirstomos. Profesinį mokymą, jei teisės aktų nustatyta tvarka tam turi teisę, gali teikti ir laisvasis mokytojas ar kitas profesinio mokymo tiekėjas (bendrojo ugdymo mokykla, įstaiga, organizacija, įmonė, kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla). Profesinio mokymo tiekėjas turi gauti Švietimo ir mokslo ministerijos išduotą licenciją veiklai.

Geografinis prieinamumas

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2017-2018 m. m. veikia 70 valstybinių profesinio mokymo įstaigų. Jose įsteigti ir veikia 42 sektoriniai praktinio mokymo centrai.

2017 m. gruodžio mėn. priėmus naują Profesinio mokymo įstatymą, pradėta ruoštis profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarkai. Visas naujas įstatymas, kartu – ir dalis apie profesinio mokymo įstaigų tinklo kūrimą, įsigalioja nuo 2019 m. sausio 1 d. Profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarka grindžiama atlikta išsamia profesinio mokymo analize. Buvo išsamiai įvertinti visi 10 Lietuvos regionų – demografinės tendencijos, ūkio poreikiai ir t.t. Kartu vertintos visos tuose regionuose veikiančios profesinio mokymo įstaigos – teikiamos profesinio mokymo programos, jų atitiktis ūkio poreikiams, besimokantys mokiniai, pedagoginis personalas, prieinanumas ir t.t. Tinklo pertvarka grindžiama profesinio mokymo programų peržiūra ir nustatymu, kokio optimalaus turto ir įrangos reikia siekiant užtikrinti kokybišką profesinį mokymą.

Planuojama tokia tinklo pertvarkos eiga 2018-2020 metais:

• per 2018 m. 42 biudžetinės profesinio mokymo įstaigos bus pertvarkytos į viešąsias. Iki 2020 m. visos profesinio mokymo įstaigos turi tapti viešosiomis. Verslo įmonių atstovai bus kviečiami dalyvauti profesinių mokyklų valdyme, formuoti profesinio mokymo turinį ir dalyvauti profesinio mokymo įgyvendinime.

• Per 2018 m. I ketv. regionuose peržiūrima profesinio mokymo programų struktūra – ar ji atitinka to regiono ūkio poreikius, specializaciją ir perspektyvas. Programos peržiūrimos visu pertvarkos laikotarpiu, nes iki 2020 m. pabaigos turi būti panaikinta ne mažiau kaip 50 proc. toje pačioje gyvenamoje vietovėje vykdomų besidubliuojančių pofesinio mokymo programų.

• Iki einamųjų metų balandžio 31 d. priimami sprendimai (LRV nutarimais) dėl profesinio mokymo įstaigų ir jų vidaus struktūros pertvarkų. Taip pertvarkytos įstaigos savo veiklą gali pradėti jau tų pačių metų rugsėjo 1 d. Iki 2020 m. pabaigos turėtų likti 64 profesinio mokymo įstaigos.

  Pertvarkant, jungiant, likviduojant įstaigas inventorizuojamas turtas. Nereikalingą turtą siūloma perduoti Turto fondui. 

Priėmimo sąlygos ir mokyklų pasirinkimas

Asmenys, turintys pagrindinį išsilavinimą ar jam prilygintą išsilavinimą, gali būti priimami mokytis pagal dvejų metų profesinio mokymo programą arba pagal trejų metų trukmės profesinio mokymo programą kartu su vidurinio ugdymo programa.

Nuo 2017 m. priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vyksta centralizuotai internetu. Norintieji įstoti prašymus turi registruoti per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemą http://www.lamabpo.lt/. Yra vykdomas bendrasis priėmimas ir papildomas priėmimas.

Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka nustatomas valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų vietų profesinio mokymo vietų skaičius.

Bendrasis priėmimas. Norintiesiems mokytis pagal profesinio mokymo programą stojamųjų egzaminų nėra. Tačiau profesinio mokymo įstaiga turi teisę organizuoti stojančiųjų specifinių gebėjimų tinkamumo vertinimą pagal savo parengtas užduotis. Tuo atveju, jei stojančiųjų yra daugiau nei valstybės finansuojamų vietų, pirmumo teisė teikiama:

• siekiantiems pirmosios kvalifikacijos ir

• turintiems aukštesnius bendrojo ugdymo dalykų mokymosi pasiekimus.

Jei į programą stojo mažiau nei 12 stojančiųjų arba stojančiajam nebuvo pasiūlyta jo pirmoji pasirinkta profesinio mokymo programa, priėmimo sistema pasiūlo rinktis kitą stojimo prašyme nurodytą programą. Taip pat sistema gali pasiūlyti kitą profesinio mokymo įstaigą, kuri įgyvendina stojančiojo pageidaujamą programą.

Papildomas priėmimas. Pasibaigus pagrindiniam priėmimui, į likusias laisvas vietas organizuojamas papildomas priėmimas. Papildomame priėmime gali dalyvauti bendrajame priėmime nedalyvavę. Taip pat gali dalyvauti jau stoję, bet negavę priėmimo pasiūlymo. Svarbu, kad stojantysis per papildomą priėmimą nebūtų pasirašęs profesinio mokymo sutarties.

Amžiaus tarpsniai ir mokinių grupės

Mokinių amžius

Teisės aktuose nėra nurodyta, nuo kelerių metų asmuo gali būti priimamas mokytis būtent pagal profesinio mokymo programą kartu su vidurinio ugdymo programa. Tačiau galima apskaičiuoti, kad toks asmuo turėtų būti ne mažiau kaip 15 metų (jei pirmą klasę pradėjo lankyti sulaukęs vos šešerių). Bet kokiu atveju, profesinėje mokykloje mokosi ne jaunesni kaip 14 metų mokiniai.

Klasės dydis

Profesinio mokymo mokyklos pirmojo kurso profesinio mokymo grupėje turi būti ne mažiau kaip 25 mokiniai.

Jei nėra galimybių sudaryti 25 mokinių grupės arba nėra ekonomikos poreikio, galima sudaryti mažesnes grupes arba jungti dvi mažesnes skirtingų profesinio mokymo programų grupes į vieną jungtinę grupę. Tokiam jungimui turi pritarti įstaiga, turinti savininko statusą. 

Jei į grupę yra priimami mokiniai, dėl įgytų ar įgimtų sutrikimų turintys didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, atitinkamai gali būti mažinamas nustatytas mokinių skaičius grupėje. Tokiu atveju vienas mokinys su specialiaisiais ugdymosi poreikiais yra prilyginamas dviem. Vienoje grupėje gali būti ne daugiau kaip 3 mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.

Mokytojai ir dėstomi dalykai

Mokiniams vidurinio ugdymo programos dalykus dėsto skirtingų dalykų mokytojai. Profesijos dalykus dėsto profesijos mokytojai. Profesijos dalyko atskiras temas gali dėstyti skirtingi mokytojai. Praktikai atlikti yra skiriamas praktikos vadovas.

Klasės dalinimas dėl ugdymo turinio

Mokyklos vidurinio ugdymo turiniui įgyvendinti klasė gali būti dalijama į grupes arba sudaromos laikinosios (mobiliosios) grupės konkretiems dalykams mokytis. Mokiniai į laikinąsias (mobiliąsias) grupes gali būti jungiami pagal dalyko, kurį pasirinko mokytis, žinių lygį. Pavyzdžiui, pagal užsienio kalbos žinių lygį. Taip pat laikinosios (mobiliosios) grupės gali būti sudarytos pagal mokinių pasirinktus mokytis dalykus, pavyzdžiui, kai mokinys renkasi mokytis vieną dalyką iš socialinių mokslų.

Mokyklos profesinio mokymo turiniui įgyvendinti, t.y., praktiniam mokymui arba praktiniam mokymui, vykdomam kartu su teoriniu mokymu, mokomoji grupė dalijama į pogrupius, kai grupėje yra 20 ir daugiau mokinių.

Mokslo metų organizavimas

Mokslo metų ir ugdymo proceso trukmė

Kai profesinio mokymo mokykla drauge su profesiniu mokymu teikia ir vidurinį ugdymą, ugdymas organizuojamas taip, kaip ir bendrojo ugdymo mokyklose, teikiančiose vidurinį ugdymą. Tai yra, pirmiausiai vadovaujamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais konkrečių metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais. 2017-2018 m. m. organizuojami pagal 2017-2018 ir 2018-2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus.

Mokslo metai prasideda einamųjų metų rugsėjo 1 d., baigiasi rugpjūčio 31 d.

Siekiant gerinti mokinių pasiekimus, pradėti ilginti bendrojo ugdymo mokslo metai. 2017-2018 m. m. ugdymo proceso trukmė III gimnazijos klasės mokiniams yra 181 ugdymo diena. IV gimnazijos klasės mokiniams – 166 ugdymo dienos. 2018-2019 m. m. ugdymo proceso trukmė III gimnazijos klasės mokiniams pailgėja iki 185 ugdymo dienų. Abiturientams išlieka 165 ugdymo dienos (vienos dienos skirtumas tarp metų yra įprastas).

Sprendimus, kaip organizuoti ugdymą per 2017–2018 m. m. pridėtas 10 ugdymo dienų, 2018–2019 m. m. – 15 ugdymo dienų, priima:

• mokykla dėl 5 ugdymo dienų 2017–2018 m. m. ir dėl 10 ugdymo dienų 2018–2019 m. m.
• Institucija, turinti savininko statusą, dėl 5 ugdymo dienų, įvertinusi mokyklos siūlymus.

Pirminio profesinio mokymo programos mokymo proceso trukmė per mokslo metus – ne ilgesnė nei 40 savaičių. Tęstinio profesinio mokymo pradžią ir trukmę nustato profesinio mokymo teikėjas.

Atostogos

Mokiniams, besimokantiems profesinio mokymo ir vidurinio ugdymo programų, mokslo metų eigoje yra skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos ir pavasario (Velykų) atostogos. Šių atostogų metu mokyklos personalas dirba. Bendra atostogų trukmė – ne daugiau nei 17 ugdymo dienų. Į atostogų trukmę neįskaičiuojamos švenčių dienos. Atostogas mokiniams rekomenduojama skirti ne rečiau kaip kas 7–8 ugdymo savaites. Atostogų datą nustato mokyklos vadovas. Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui. Šių atostogų pradžią III gimnazijos klasės mokiniams nustato mokyklos vadovas. Vasaros atostogos IV gimnazijos klasės mokiniams skiriamos pasibaigus švietimo ir mokslo ministro nustatytai brandos egzaminų sesijai.

Trečiame kurse, kai mokinys mokosi pagal profesinio ir vidurinio ugdymo programas, rudens, žiemos ir pavasario (Velykų) atostogos gali būti neskiriamos.Visus atostogų pakeitimus mokyklos vadovas derina su profesinio mokymo įstaigos taryba.

Ugdymo proceso skirstymas

Mokslo metai skirstomi į pusmečius. Jų datas nustato profesinio mokymo teikėjas.

Pagrindinė vidurinio ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka. Mokykla, pasirinkusi kitokią ugdymo proceso organizavimo formą, pavyzdžiui, projekto metodu ar kitaip, tai turi suderinti su atitinkamomis institucijomis.

Savaitės ir dienos tvarkaraščiai

Profesinio mokymo mokykloje mokiniai pagal vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programas mokosi penkias dienas per savaitę. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę turi būti optimalus ir paskirstytas proporcingai. Rekomenduojama penktadienį organizuoti mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis. Taip pat numatomas laikas neformaliajam švietimui ir mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti.

Pamokos pradedamos ne anksčiau kaip 8 val. ir ne vėliau kaip 9 val. ryto.

Pamokų laikas – 45 min. Jeigu ugdymo proceso metu tai yra reikalinga, pamokos trukmė gali būti tikslinama, tačiau didžiausia mokinio veiklos trukmė be pertraukos neturi būti ilgesnė nei 90 min.

Mokiniams, turintiems 18 metų, per savaitę gali būti skiriama 40 astronominių valandų (po 60 minučių) praktikos ar mokymo darbo vietoje (realioje). Arba mokiniams gali būti skiriama 40 akademinių valandų (po 45 minutes), jei praktika ar mokymas darbo vietoje įgyvendinami sektoriniame praktinio mokymo centre ar profesinio mokymo teikėjo praktinio mokymo bazėje.

Pertraukų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 10 min. Pertraukų trukmę nustato profesinio mokymo teikėjas. Praktikos arba realioje darbo vietoje vykdomo praktinio mokymo metu pertraukos nustatomos, atsižvelgiant į įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles ar kitus vidaus dokumentus.