Mokyklų tipai

Švietimo įstatyme bendrojo ugdymo mokyklos skirstomos į šiuos tipus: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla, gimnazija. Vidurinio ugdymo programą vykdo gimnazija.

Gimnazija. Įprastai gimnazija vykdo vidurinio ugdymo programą, skirtą III-IV gimnazijos klasėms ir pagrindinio ugdymo programos II-ąją dalį, skirtą I-II gimnazijos klasėms. Gimnazija gali vykdyti ir platesnę ugdymo programą − pagrindinio ir vidurinio arba pradinio, pagrindinio ir vidurinio − jei:

• mokykla yra vietovėje, kurioje nėra kitų vidurinio ugdymo programą lietuvių ar (ir) tautinės mažumos kalba vykdančių bendrojo ugdymo mokyklų.
• Mokykla pagal nustatytus kriterijus yra priskirta miesto pakraščio mokyklai.
• Mokykla yra pasienio ruože.
• Mokykla yra nevalstybinė.
• Mokykla yra skirta šalies ar regiono mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Specialiųjų poreikių vaikams taip pat priskiriami vaikai, turintys išskirtinių gabumų. Mokykla taip pat gali vykdyti išplėstą programą, jei ji yra vienintelė gyvenamojoje vietovėje ir savo ugdymo programą grindžia savitos pedagoginės sistemos elementais.
• Mokykla vykdo specializuoto ugdymo programą, kuriai reikalingas nuoseklumas.

Tarp įvairių gimnazijų formų yra gimnazijų, skirtų suaugusiems įgyti ar pabaigti pagrindinio ugdymo programos II-ąją dalį ir (arba) vidurinio ugdymo programą.

Profesinio mokymo mokykla. Nors ji nėra bendrojo ugdymo mokykla, taip pat gali vykdyti vidurinio ugdymo programą. Taip mokiniai įgyja profesinę kvalifikaciją ir vidurinio ugdymo baigimo pažymėjimą.

Geografinis prieinamumas

Mokyklų tinklas

Demografinės priežastys ir gyventojų migracija verčia nuolat peržiūrėti mokyklų tinklą. Šiuo metu mokyklų tinklas Lietuvoje planuojamas pagal Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. patvirtintas Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles. Šiose taisyklėse nustatytos tinklo kūrimo nuostatos, procedūros, kaip rengiami bendrieji planai, steigiamos, reorganizuojamos, likviduojamos mokyklos. Mokyklų tinklas turi būti kuriamas siekiant teikti prieinamą geros kokybės privalomą ir visuotinį švietimą už protingą, tai yra, valstybei ir savivaldybėms pakeliamą kainą. Savivaldybės mokyklų tinklą tvarko savivaldybė. Savivaldybės gali bendradarbiauti, tvarkydamos savo mokyklų tinklus, tačiau kol kas tai nėra dažna praktika.

Mokinių pavežėjimas

Siekiant sudaryti miesto ir kaimo vaikams lygias galimybes įgyti tinkamą išsilavinimą, organizuojamas nemokamas mokinių pavėžėjimas. Vadovaujantis įstatymais, į mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose bei miesteliuose toliau kaip 3 km nuo mokyklos gyvenantys mokiniai. Mokiniai vežami į artimiausią atitinkamą ugdymo programą vykdančią mokyklą. Dalis mokinių vežiojami visuomeniniu, mokyklos ar privačiu transportu. Mokiniui pateikus mokinio pažymėjimą, važiavimas mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu kompensuojamas iš institucijos, turinčios mokyklos savininko statusą, lėšų.

Nuo 2008 m. vykdoma mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais programa. Jos tikslas – pagerinti atokiose vietovėse gyvenančių mokinių vežiojimą į artimiausias mokyklas. Šie autobusiukai taip pat yra pritaikyti vežioti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinius. Programos finansavimo šaltinis – valstybės biudžeto lėšos.

Priėmimo sąlygos ir mokyklų pasirinkimas

Mokinys priimamas mokytis pagal vidurinio ugdymo programą vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendraisiais priėmimo kriterijais. Detalią priėmimo tvarką nustato institucija, turinti savininko statusą.

Bendrieji reikalavimai ir pirmumamas. Į vidurinio ugdymo programą priimami mokiniai, įgiję pagrindinio ugdymo išsilavinimą. Mokyklą mokytis pagal vidurinio ugdymo programą mokiniai renkasi patys.

Į valstybinę mokyklą mokytis pagal vidurinio ugdymo programą priimami mokiniai iš visos Lietuvos teritorijos. Mokytis savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloje pirmumo teisę turi mokiniai iš savivaldybės teritorijos. Jei norinčiųjų yra daugiau nei laisvų mokymosi vietų, pirmiausia priimami asmenys, atsižvelgiant į jų pageidavimą tęsti jau pradėtus mokytis dalykus, dalykų modulius ir mokymosi pasiekimus (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įvertinimus, metinius įvertinimus, atliktus projektinius darbus, mokinio sukauptą darbų aplanką ar kitus mokymosi pasiekimų vertinimus).

Į keturmetes gimnazijas priimami mokiniai, baigę ne mažiau kaip 8 klases pagrindinėje mokykloje ar progimnazijoje (išskyrus menų gimnazijas), siekiantys bendrojo vidurinio išsilavinimo. Priėmimo į gimnaziją tvarką reglamentuoja gimnazijos nuostatai. Į dvimetę gimnaziją priimami mokiniai, baigę dešimtmetę pagrindinę mokyklą.

Priimant į mokyklą, negali būti vykdomi egzaminai, testai ar taikomi kiti žinių ir gebėjimų patikrinimo būdai, išskyrus:

• priėmimą mokytis pagal Tarptautinio bakalaureato diplomo programą (dvejų metų – 11-12 klasės – tarptautinė ugdymo programa, įgyvendinama anglų kalba), menų, dailės, sporto mokyklas ir

• turint atskiras institucijos, turinčios savininko statusą, ar jo įgaliotojo atstovo leidimus vykdyti mokinių priėmimą konkurso būdu.

Amžiaus tarpsniai ir mokinių grupės

Mokinių amžius

Vidurinis ugdymas teikiamas mokiniams nuo maždaug 17–18 iki 18–19 metų, įgijusiems pagrindinį išsilavinimą. Mokiniai mokosi pagal dvejų metų programą. Klasė prilyginama vieneriems mokymosi metams. Vienoje klasėje mokosi to paties amžiaus mokiniai (gali būti vienerių metų skirtumas, priklausomai nuo to, kada mokinys pradėjo lankyti mokyklą – 6 ar 7 metų).

Klasės dydis

Vadovaujantis teisės aktais, klasėje, kurioje mokoma pagal vidurinio ugdymo programą, turi būti ne daugiau kaip 30 mokinių. Konkrečios klasės dydis taip pat priklauso nuo vietovės (gyvenvietė ar savivaldybės centras), mokyklos tipo ir mokyklos dydžio.

Vienas mokinys, turintis įgimtų ar įgytų sutrikimų (pavyzdžiui, mokinys yra sutrikusio intelekto, turi klausos negalią ir pan.), dėl kurių kyla specialieji ugdymosi poreikiai, mokomas integruotai bendrojo ugdymo klasėje. Tokiu atveju mokinys prilyginamas dviem tos klasės, kurioje mokosi, mokiniams. Todėl atitinkamai mažinamas didžiausias nustatytas klasės mokinių skaičius.

Mokytojai ir dėstomi dalykai

Mokiniams mokomuosius dalykus dėsto skirtingų dalykų mokytojai. Kiekviena klasė turi auklėtoją – mokytoją, kuriam pavesta ugdyti klasės bendruomenę, susidedančią iš mokinių, jų tėvų ir mokytojų, dirbančių su klase. Paprastai klasės auklėtojai išlieka tie patys per visą mokinių ugdymosi laikotarpį.

Klasės dalinimas dėl ugdymo turinio

Kai mokiniai mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, laikinosios grupės sudaromos iš mokinių, kurie pasirenka tą patį dalyko kurso programą, tą patį dalyko modulį, pasirenkamąjį dalyką.

Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė gali būti dalijama į grupes arba sudaromos laikinosios (mobiliosios) grupės konkretiems dalykams mokytis. Tai yra:

• doriniam ugdymui, jei tos pačios klasės mokiniai pasirinkę tikybą ir etiką.
• Informacinėms technologijoms ir technologijoms (mokinių dalijimas į grupes priklauso nuo darbo vietų kabinetuose skaičiaus).
• Užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai) ir lietuvių kalbai (valstybinei), jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys.
• Kitiems dalykams mokyti, jei mokyklai pakanka mokymo lėšų.

Tautinių mažumų mokiniai, mokiniai užsieniečiai, turintys teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje, gali mokytis  savo gimtosios kalbos kaip pasirenkamojo dalyko, jei susidaro ne mažesnė kaip 5 mokinių grupė.

Mokslo metų organizavimas

Mokslo metų ir ugdymo proceso trukmė

Mokslo metai organizuojami vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais konkrečių metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais. 2017-2018 m. m. organizuojami pagal 2017-2018 ir 2018-2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus.

Mokslo metai prasideda einamųjų metų rugsėjo 1 d., baigiasi rugpjūčio 31 d. Siekiant gerinti mokinių pasiekimus, pradėti ilginti mokslo metai. 2017-2018 m. m. ugdymo proceso trukmė III gimnazijos klasės mokiniams yra 181 ugdymo diena. IV gimnazijos klasės mokiniams – 166 ugdymo dienos. 2018-2019 m. m. ugdymo proceso trukmė III gimnazijos klasės mokiniams pailgėja iki 185 ugdymo dienų. Abiturientams išlieka 165 ugdymo dienos (vienos dienos skirtumas tarp metų yra įprastas).

Sprendimus, kaip organizuoti ugdymą per 2017–2018 m. m. pridėtas 10 ugdymo dienų, 2018–2019 m. m. – 15 ugdymo dienų, priima:

• mokykla dėl 5 ugdymo dienų 2017–2018 m. m. ir dėl 10 ugdymo dienų 2018–2019 m. m.
• Institucija, turinti savininko statusą, dėl 5 ugdymo dienų, įvertinusi mokyklos siūlymus.

Atostogos

Mokiniams mokslo metų eigoje yra skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos ir pavasario (Velykų) atostogos. Šių atostogų metu mokyklos personalas dirba. Bendra atostogų trukmė – ne daugiau nei 17 ugdymo dienų. Į atostogų trukmę neįskaičiuojamos švenčių dienos. Atostogas mokiniams rekomenduojama skirti ne rečiau kaip kas 7–8 ugdymo savaites. Atostogų datą nustato mokyklos vadovas. Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui. Šių atostogų pradžią III gimnazijos klasės mokiniams nustato mokyklos vadovas. Vasaros atostogos IV gimnazijos klasės mokiniams skiriamos pasibaigus švietimo ir mokslo ministro nustatytai brandos egzaminų sesijai.

Ugdymo proceso skirstymas

Mokykla, įgyvendinanti pagrindinio ugdymo programą, ugdymo procesą gali skirstyti trimestrais, pusmečiais arba kitokios trukmės ugdymo laikotarpiais. O ugdymo procesas, įgyvendinant vidurinio ugdymo programą, gali būti skirstomas pusmečiais arba kitokios trukmės laikotarpiais. Ugdymo proceso skirstymą nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba. 

Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka. Mokykla, pasirinkusi kitokią ugdymo proceso organizavimo formą, pavyzdžiui, projekto metodu ar kitaip, tai turi suderinti su atitinkamomis institucijomis.

Savaitės ir dienos tvarkaraščiai

Mokykloje mokiniai mokosi penkias dienas per savaitę. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę turi būti optimalus ir paskirstytas proporcingai. Mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, negali būti daugiau kaip 7 pamokos per dieną. Rekomenduojama penktadienį organizuoti mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis. Taip pat numatomas laikas neformaliajam švietimui ir mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti.

Pamokos pradedamos ne anksčiau kaip 8 val. ir ne vėliau kaip 9 val. ryto. Jeigu mokykla dirba dviem pamainomis, 12 klasių mokiniai turi mokytis pirmoje pamainoje. Pamokas antroje pamainoje galima pradėti atsižvelgiant į mokyklos galimybes, bet jas būtina baigti ne vėliau kaip 19 val.

Pamokų laikas – 45 min. Jeigu ugdymo proceso metu organizuojami kontroliniai ar kūrybiniai darbai, pamokos trukmė gali būti tikslinama, tačiau didžiausia mokinio veiklos trukmė be pertraukos neturi būti ilgesnė nei 90 min.

Pertraukų trukmė turi būti ne trumpesnė nei 10 min. Būtina viena ilgoji 30 min. pertrauka arba dvi pertraukos po 20 min., skirtos pietums.

Mokinio, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pamokų tvarkaraštyje neturėtų būti daugiau kaip trys vienos pamokos trukmės laisvi laiko tarpai tarp pamokų per savaitę.