2021

Ankstyvasis ugdymas COVID-19 pandemijos metu

2020 m. gruodžio 14 d. buvo itin sugriežtintos karantino sąlygos, susirgusiųjų skaičiui artėjant prie poros tūkstančių per parą ir mirštamumui pasiekus maždaug 50 per parą. Sugriežtinus karantiną, bendrojo ugdymo mokiniai buvo išleisti Žiemos atostogų, uždarytos visos ne maisto prekių parduotuvės. Buvo galima teikti tik tas paslaugas, kurių trukmė yra mažiau nei 15 minučių. Kad ir kokios buvo griežtos karantino sąlygos, ankstyvasis ugdymas nesustojo. Tėvams rekomenduota nevesti vaikų į ugdymo įstaigas, jei tik turi galimybių. Bet jei tėvai dirba ne nuotoliu arba negali dirbti nuotoliu ir prižiūrėti vaikų, jie gali vesti vaikus į ugdymo įstaigas.

Kartu, gavus vakcinas, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai buvo vieni iš pirmųjų po medikų, kurie buvo kviečiami skiepytis. Skiepijimasis nėra privalomas, bet labai rekomenduojamas. Kartu, 2020 m. kovo mėnesį buvo patikslintas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, kuriuo nustatyta, kad tam tikrų sričių specialistams leidžiama dirbti tik jei jie pasitikrina ir (ar) periodiškai tikrinasi, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Vyriausybė nustatė, kad pedagogai pakliūna į šį sąrašą. Jei pedagogas yra prasirgęs COVID-19 infekcija arba jau yra paskiepytas (pradėtas skiepyti), tam tikrą laiką jis / ji gali profilaktiškai nesitikrinti, ar neserga COVID-19 virusu.

2021-2022 mokslo metai ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme prasidėjo kontaktiniu būdu, laikantis pagrindinių saugumo sąlygų. Neįgijusiems imuniteto darbuotojams Vyriausybės nustatyta tvarka privaloma reguliariai testuotis.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoje nustačius COVID-19 ligos atvejį, izoliuojamas asmuo, kuriam patvirtinta koronaviruso infekcija. Įstaigos personalui taikoma izoliacija įprasta tvarka – 10 dienų izoliuojasi neskiepyti ir nepersirgę įstaigos darbuotojai, o visi ugdytiniai dalyvauja ugdymo procese.

2020

Įtvirtinti teisiniai pagrindai visuotiniam ankstyvajam ugdymui nuo dvejų metų ir priešmokyklinio ugdymo ankstinimui

2020 m. lapkričio 20 d. buvo priimtos Švietimo įstatymo pataisos, skirtos ankstyvajam ugdymui. Sudarytos sąlygos socialinę riziką patiriantiems vaikams, kuriems yra skirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas, lankyti ikimokyklinio ugdymo programą – jiems bus skiriamas valstybės finansuojamas pavežėjimas iki ugdymo įstaigos, maitinimas ir padengiamos ugdymo išlaidos.

Ikimokyklinio ugdymo visuotinumas. Švietimo įstatyme nurodyta, kad ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje. Jei šeima pageidauja, ikimokyklinis ugdymas gali vykti ugdymo įstaigoje. Pataisomis numatyta palaipsniui įvesti visuotinį ikimokyklinį ugdymą. Tai reiškia, kad visiems tam tikro amžiaus vaikams turi būti sudarytos sąlygos ugdytis pagal ikimokyklinio ugdymo programą:

• nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą yra visuotinis nuo 4 metų amžiaus.
• Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą yra visuotinis nuo 3 metų amžiaus.
• Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą yra visuotinis nuo 2 metų amžiaus.

Priešmokyklinio ugdymo ankstinimas ir priešmokyklinio ugdymo programos pratęsimas.

• 2021 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinis ugdymas kaip ir iki šiol bus teikiamas vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sueis 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne anksčiau, negu vaikui sueina 5 metai. Naujovė yra tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais ir tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus. Dabar priešmokyklinio ugdymo programa trunka vienerius metus ir negali būti pratęsta.
• Nuo 2023 m. sausio 1 d. priešmokyklinis ugdymas bus pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 d. vaikui sueis 5 metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos. Tėvams paliekama teisė vaiką pradėti leisti ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir vėliau, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueis 6 metai. Priešmokyklinio ugdymo programa gali būti išdėstoma per dvejus metus.
• Nuo 2024 m. sausio 1 d. mažėja pasirinkimo galimybių ir nustatoma, kad priešmokyklinis ugdymas bus pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos vaikui yra suėję 5 metai, išskyrus kelias išimtis. Atitinkamai vaikai, kuriems iki balandžio 30 d. sueina 6 metai, pradeda ugdytis pagal pradinio ugdymo programą, t.y. pradeda lankyti mokyklą.

Ankstyvasis ugdymas COVID-19 pandemijos metu

Karantino paskelbimas ir ugdymo proceso perkėlimas į skaitmeninę erdvę. Lietuvoje nuo 2020 m. kovo 16 d., paskelbus karantiną dėl COVID-19 pandemijos, buvo uždarytos visos švietimo įstaigos. Kartu ir ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos vaikams iki 6 metų. Pirmosios dvi karantino savaitės buvo paskelbtos atostogomis, per kurias darželiai ir mokyklos ruošėsi ugdymui nuotoliniu būdu. Išimtis dėl ugdymo darželyje buvo taikoma medikų ir medicinos sektoriaus darbuotojų vaikams, kuriems darželiuose buvo užtikrinama priežiūra. Lietuvoje pagal įstatymus vaikas iki 6 m. negali likti vienas namuose be vyresnių nei 14 m. asmenų priežiūros.

Pagalba ugdymo įstaigoms. Pirmomis karantino dienomis Švietimo, mokslo ir sporto ministerija interneto svetainėje www.ikimokyklinis.lt pateikė patarimus tėvams dėl vaikų ugdymo namuose ir mokytojams dėl nuotolinio ugdymo. Dalintasi viešai nemokamai prieinamu skaitmeniniu turiniu, pavyzdžiui, edukacinių vaizdo siužetų ciklu „STEAMuko eksperimentai“. Skaitmeninio ugdymo turiniu, konsultacijomis ir rekomendacijomis dėl nuotolinio ugdymo dalinosi privačios organizacijos. Pavyzdžiui, privačios leidyklos sudarė galimybę nemokamai naudotis jų parengtomis skaitmeninėmis ugdymo priemonėmis. Nacionalinė švietimo agentūra organizavo nuotolines konsultacijas ikimokyklinio ugdymo pedagogams, jų metodinių būrelių, asociacijų atstovams.

Pagalba tėvams. Patarimus dėl pasikeitusios dienotvarkės organizavimo teikė psichologai. Pateikti patarimai, kaip ugdyti vaikus namuose. Patalpintos nuorodos į nemokamai viešai prieinamą skaitmeninį ugdymo turinį. Ikimokyklinio ugdymo pedagogai įvairiomis skaitmeninėmis priemonėmis teikė įvairias užduotis. Nacionalinis transliuotojas LRT TELEVIZIJA kiekvieną dieną pradėjo transliuoti „LRT pamokėles“, skirtas dar mokyklos nelankantiems vaikams ir 1-4 klasių mokiniams. Laidą sudaro keturios iki 15 min. trukmės pamokėlės. Jas veda mokytojai, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai ir kitų sričių specialistai.

Kad tėvai galėtų prižiūrėti vaikus karantino metu, valstybės lygiu skatinti darbdaviai sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Kadangi darželiuose buvo paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas, vienas iš tėvų galėjo kreiptis į vaiko šeimos daktarą/ pediatrą dėl nedarbingumo pažymėjimo suteikimo. Nedarbingumo metu iš „SoDros“ buvo mokama ligos išmoka, kuri sudaro 65,94 proc. nuo atlyginimo neatskaičius mokesčių. Taip pat tėvai galėjo panaudoti savo kasmetines atostogas arba prašyti neapmokamų atostogų.

Vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais nuotolinis ugdymas. Nacionalinė švietimo agentūra parengė rekomendacinių skaitmeninių priemonių sąrašą, skirtą dirbti nuotoliniu būdu su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais. Sąraše įvairūs šaltiniai pateikti lietuvių ir Lietuvos tautinių mažumų mokykloms lenkų ir rusų kalbomis.

• „Išėjimas iš karantino“. Po truputį švelnėjant karantino sąlygoms, balandžio 24 d. priimtas sprendimas, kad tais atvejais, jei tėvai turi sugrįžti dirbti į darbo vietą ir neturi kitų pagalbos prižiūrėti mažamečius, gali kreiptis į savivaldybės administraciją su prašymu leisti vaiką į darželį. Tėvai turėjo pateikti abiejų tėvų darbdavių pažymas, kuriose nurodyta, kad tėvai negali atlikti darbo nuotoliniu būdu. Savivaldybės administracija, priimdama sprendimą, vertino ne tik pažymose pateiktą informaciją, bet ir tai, ar vaiko priežiūros negalima užtikrinti pasitelkiant kitus asmenis. Jei vaikas serga lėtinėmis ligomis, jis pereinamuoju periodu negalėjo būti ugdomas darželyje. Tokiu atveju vaiko tėvams buvo išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Jei vaikas gyveno kartu su vyresniais nei 60 metų amžiaus asmenimis, jis taip pat nebuvo priimamas į darželį tuo pereinamuoju periodu. Darželiuose turėjo būti užtikrinamos tinkamos sąlygos:
• grupėse galėjo būti ne daugiau nei 10 vaikų;
• privalu maksimaliai laikytis grupių izoliacijos principo: vienos grupės darbuotojai turėjo dirbti tik toje vienoje grupėje, vaikai lankyti tą pačią grupę (pavyzdžiui, vaikai negalėjo pereiti į ilgiau veikiančią grupę, jei tėvai vėluodavo juos pasiimti iš darželio), ugdymo procesas organizuotas taip, kad vaikai nesimaišytų tarp grupių dienos užsiėmimų metu;
• darželio prieigose tėvai turėjo būti informuoti apie apsaugos priemones, turėjo būti sudarytos sąlygos rankų dezinfekcijai;
• kasdien buvo vertinama vaikų ir dirbančiųjų darželyje sveikatos būklė, pavyzdžiui, matuojama temperatūra;
• turėjo būti vykdoma nuolatinė dažnai liečiamų paviršių dezinfekcija, reguliarus patalpų vėdinimas;
• švietimo pagalbos specialistams rekomenduota konsultacijas teikti nuotoliniu būdu. Jei tai neįmanoma, vienu metu galima dirbti individualiai su vienu vaiku arba su daugiau vaikų iš tos pačios grupės.

Nuo gegužės 18 d. ikimokyklinio ugdymo įstaigos priėmė vaikus be savivaldybės sprendimų ir be pažymų iš darbovietės dėl darbo pobūdžio. Taikyti reikalavimai maksimaliai laikytis grupių izoliacijos principo, užtikrinti dezinfekciją, vertinti vaikų ir pedagogų sveikatos būklę. Vykdoma nuolatinė dažnai liečiamų paviršių dezinfekcija, reguliarus patalpų vėdinimas. Pasitikdami vaikus, ugdymo įstaigos personalas turėjo dėvėti veido apsaugos priemones. Rekomenduota, kad rizikos grupei priklausantys pedagogai toliau dirbtų nuotoliniu būdu.

Nuo birželio 1 d. įsigaliojo sprendimas, kad dar labiau švelninami reikalavimai ikimokyklinio ugdymo organizavimui. Visgi toliau buvo būtina užtikrinti, kad ugdymo paslaugos būtų organizuojamos maksimaliai laikantis grupių izoliacijos principo, vaikus maitinti grupės patalpose, sudaryti sąlygas darbuotojams, vos tik atvykus į darbą, pasimatuoti kūno temperatūrą. Darbuotojai, priimantys vaikus, privalėjo dėvėti kaukes ar kitas veido apsaugos priemones. Rekomenduota ugdymo procesą organizuoti taip, kad rizikos grupėje esantys pedagogai vis dar galėtų dirbti nuotoliniu būdu.

Karantinas Lietuvoje baigėsi birželio 16 d., o aukščiau išvardintos priemonės iki naujų mokslo metų tapo rekomendacinėmis.

2020 – 2021 mokslo metų organizavimas ikimokyklinio ugdymo įstaigose. 2020 m. rugsėjo 1 d. prasidėjo nauji mokslo. Ugdymo procesas toliau organizuojamas laikantis maksimalaus grupių izoliavimo principo. Stebima vaikų ir darbuotojų savijauta. Vykdomas patalpų vėdinimas, dažnai liečiamų paviršių dezinfekcija. Atvykstantys į įstaigą tėvai turi dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Šalia įėjimų į patalpas turi būti sudarytos galimybės rankų dezinfekcijai. Sergantys vaikai (sloguojantys, turintys temperatūros ir pan.) nepriimami į ugdymo įstaigą.

COVID-19 ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Jei darželyje nustatoma, kad įstaigos bendruomenės narys užsikrėtė, apie tai darželio vadovas turi nedelsiant informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Vadovui bendradarbiaujant su specialistais yra nustatomi sąlytį su susirgusiuoju turėję asmenys. Turėjusiems kontaktą asmenims taikoma 14 dienų izoliacija. Kontaktą turėjusiai grupei, kelioms grupėms ar visai įstaigai ugdymas toliau tęsiamas nuotoliniu būdu.

Rugsėjo 15 dienos duomenimis, dėl užfiksuoto COVID-19 atvejo ir galimo kontakto, nuotoliniu būdu dirba viena ikimokyklinio ugdymo grupė (19 vaikų).

2019

Reformų nėra.