Pagrindiniai profesinio mokymo tiekėjai šalyje – profesinės mokyklos. Jos į tipus nėra skirstomos. Profesinį mokymą, jei teisės aktų nustatyta tvarka tam turi teisę, gali teikti ir laisvasis mokytojas ar kitas profesinio mokymo tiekėjas (bendrojo ugdymo mokykla, įstaiga, organizacija, įmonė, kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla). Profesinio mokymo tiekėjas turi gauti Švietimo ir mokslo ministerijos išduotą licenciją veiklai. 

Geografinis prieinamumas

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2017-2018 m. m. veikia 70 valstybinių profesinio mokymo įstaigų. Jose įsteigti ir veikia 42 sektoriniai praktinio mokymo centrai.

2017 m. gruodžio mėn. priėmus naują Profesinio mokymo įstatymą, pradėta ruoštis profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarkai. Visas naujas įstatymas, kartu – ir dalis apie profesinio mokymo įstaigų tinklo kūrimą, įsigalioja nuo 2019 m. sausio 1 d. Profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarka grindžiama atlikta išsamia profesinio mokymo analize. Buvo išsamiai įvertinti visi 10 Lietuvos regionų – demografinės tendencijos, ūkio poreikiai ir t.t. Kartu vertintos visos tuose regionuose veikiančios profesinio mokymo įstaigos – teikiamos profesinio mokymo programos, jų atitiktis ūkio poreikiams, besimokantys mokiniai, pedagoginis personalas, prieinanumas ir t.t. Tinklo pertvarka grindžiama profesinio mokymo programų peržiūra ir nustatymu, kokio optimalaus turto ir įrangos reikia siekiant užtikrinti kokybišką profesinį mokymą.

Planuojama tokia tinklo pertvarkos eiga 2018-2020 metais:

• per 2018 m. 42 biudžetinės profesinio mokymo įstaigos bus pertvarkytos į viešąsias. Iki 2020 m. visos profesinio mokymo įstaigos turi tapti viešosiomis. Verslo įmonių atstovai bus kviečiami dalyvauti profesinių mokyklų valdyme, formuoti profesinio mokymo turinį ir dalyvauti profesinio mokymo įgyvendinime.

• Per 2018 m. I ketv. regionuose peržiūrima profesinio mokymo programų struktūra – ar ji atitinka to regiono ūkio poreikius, specializaciją ir perspektyvas. Programos peržiūrimos visu pertvarkos laikotarpiu, nes iki 2020 m. pabaigos turi būti panaikinta ne mažiau kaip 50 proc. toje pačioje gyvenamoje vietovėje vykdomų besidubliuojančių pofesinio mokymo programų.

• Iki einamųjų metų balandžio 31 d. priimami sprendimai (LRV nutarimais) dėl profesinio mokymo įstaigų ir jų vidaus struktūros pertvarkų. Taip pertvarkytos įstaigos savo veiklą gali pradėti jau tų pačių metų rugsėjo 1 d. Iki 2020 m. pabaigos turėtų likti 64 profesinio mokymo įstaigos.

• Pertvarkant, jungiant, likviduojant įstaigas inventorizuojamas turtas. Nereikalingą turtą siūloma perduoti Turto fondui.

Priėmimo sąlygos ir mokyklų pasirinkimas

Asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą ar tik baigę vidurinio ugdymo programą ar adaptuotą vidurinio ugdymo programą, priimami mokytis pagal vienerių, vienerių su puse ar dvejų metų profesinio mokymo programas.

Nuo 2017 m. priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vyksta centralizuotai internetu. Norintieji įstoti prašymus turi registruoti per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemą http://www.lamabpo.lt/. Yra vykdomas bendrasis priėmimas ir papildomas priėmimas.

Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka nustatomas valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų vietų profesinio mokymo vietų skaičius.

Bendrasis priėmimas. Norintiesiems mokytis pagal profesinio mokymo programą stojamųjų egzaminų nėra. Tačiau profesinio mokymo įstaiga turi teisę organizuoti stojančiųjų specifinių gebėjimų tinkamumo vertinimą pagal savo parengtas užduotis. Tuo atveju, jei stojančiųjų yra daugiau nei valstybės finansuojamų vietų, pirmumo teisė teikiama:

• siekiantiems pirmosios kvalifikacijos ir

• turintiems aukštesnius bendrojo ugdymo dalykų mokymosi pasiekimus.

Jei į programą stojo mažiau nei 12 stojančiųjų arba stojančiajam nebuvo pasiūlyta jo pirmoji pasirinkta profesinio mokymo programa, priėmimo sistema pasiūlo rinktis kitą stojimo prašyme nurodytą programą. Taip pat sistema gali pasiūlyti kitą profesinio mokymo įstaigą, kuri įgyvendina stojančiojo pageidaujamą programą.

Papildomas priėmimas. Pasibaigus pagrindiniam priėmimui, į likusias laisvas vietas organizuojamas papildomas priėmimas. Papildomame priėmime gali dalyvauti bendrajame priėmime nedalyvavę. Taip pat gali dalyvauti jau stoję, bet negavę priėmimo pasiūlymo. Svarbu, kad stojantysis per papildomą priėmimą nebūtų pasirašęs profesinio mokymo sutarties.

Amžiaus tarpsniai ir mokinių grupės

Mokinių amžius

Teisės aktuose nėra apibrėžta, nuo kelerių metų galima mokytis pagal povidurinio aukštojo mokslo nesuteikiančią programą. Tačiau yra nurodyta, kad norintys įgyti povidurinę profesinę kvalikfikaciją, turi būti arba baigę vidurinio ugdymo programą, arba įgiję vidurinio ugdymo išsilavinimą. Galima apskaičiuoti, kad mokiniui turėtų būti ne mažiau 17 metų (jei pirmą klasę mokinys pradėjo lankyti būdamas vos šešerių).

Grupės dydis

Profesinės mokyklos pirmai kvalifikacijai įgyti pirmo kurso profesinio mokymo grupėje turi būti ne mažiau kaip 25 mokiniai.

Jei nėra galimybių sudaryti 25 mokinių grupės arba nėra ekonomikos poreikio, galima sudaryti mažesnes grupes arba jungti dvi mažesnes skirtingų profesinio mokymo programų grupes į vieną jungtinę grupę. Tokiam jungimui turi pritarti įstaiga, turinti savininko statusą.

Jei į grupę yra priimami mokiniai, dėl įgytų ar įgimtų sutrikimų turintys didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, atitinkamai gali būti mažinamas nustatytas mokinių skaičius grupėje. Tokiu atveju vienas mokinys su specialiaisiais ugdymosi poreikiais yra prilyginamas dviem. Vienoje grupėje gali būti ne daugiau kaip 3 mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.

Tęstinio profesinio mokymo grupės mokinių skaičius negali būti didesnis už skaičių, kuris nustatomas prieš mokyklai pradedant teikti profesinio mokymo programą.

Mokytojai

Profesijos dalykus dėsto profesijos mokytojai. Profesijos dalyko atskiras temas gali dėstyti skirtingi mokytojai. Praktikai atlikti yra skiriamas praktikos vadovas.

Grupės dalinimas dėl ugdymo plano įgyvendinimo

Jeigu mokomojoje grupėje yra daugiau kaip 20 mokinių, ji gali būti dalijama į du pogrupius per profesijos praktinio mokymo pamokas arba praktinį mokymą, vykdomą kartu su teoriniu mokymu.

Mokslo metų organizavimas

Mokslo metų ir ugdymo proceso trukmė

Mokslo metai pirminio profesinio mokymo mokiniams prasideda rugsėjo 1 d. Tęstinio profesinio mokymo pradžią ir trukmę nustato profesinio mokymo teikėjas.

Pirminio profesinio mokymo mokslo metų trukmė yra ne ilgesnė nei 40 darbo savaičių. Švenčių dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienas. Tačiau profesinio mokymo teikėjas privalo užtikrinti, kad būtų pasiektos apibrėžtos kompetencijos ir nustatyti mokymosi pasiekimai.

Atostogos

Mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą, skiriamos rudens, Kalėdų, žiemos ir pavasario (Velykų) atostogos. Profesinio mokymo teikėjas gali keisti nurodytas atostogų datas nekeisdamas bendros jų trukmės. Rudens, žiemos ir pavasario (Velykų) atostogų profesinio mokymo teikėjas gali neskirti vyresnių nei 18 metų mokinių grupėms. Vasaros atostogų pradžią nustato profesinio mokymo teikėjas. Visus atostogų pakeitimus mokyklos vadovas derina su profesinio mokymo įstaigos taryba.

Ugdymo proceso skirstymas

Mokslo metai skirstomi į pusmečius. Jų datas nustato profesinio mokymo teikėjas.

Profesinis mokymas gali būti organizuojamas mokykline ar pameistrystės forma.

Savaitės ir dienos tvarkaraščiai

Įprasta teorinio ir praktinio mokymo veiklos vieneto trukmė yra 45 minutės (viena akademinė valanda). Jei praktinio mokymo veikla yra vykdoma darbo vietoje, vienas užsiėmimas gali trukti  60 min. Kai yra vykdoma praktika darbo vietoje, jos veiklos vieneto trukmė yra 60 min.

Mokiniams, turintiems 18 metų, per savaitę gali būti skiriama 40 astronominių valandų (po 60 minučių) praktikos ar mokymo darbo vietoje (realioje). Arba mokiniams gali būti skiriama 40 akademinių valandų (po 45 minutes), jei praktika ar mokymas darbo vietoje įgyvendinami sektoriniame praktinio mokymo centre ar profesinio mokymo teikėjo praktinio mokymo bazėje.

Praktikos arba realioje darbo vietoje vykdomo praktinio mokymo metu pertraukos nustatomos, atsižvelgiant į įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles ar kitus vidaus dokumentus.