Akademinio personalo politikos formavimas priklauso kiekvienos aukštosios mokyklos kompetencijai. Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad aukštosios mokyklos turi teisę pačios nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką, laikydamiesi įstatymų ir kitų teisės aktų.
Minimalius kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus, konkursų eiti šias pareigas organizavimo, jų atestavimo tvarką nustato Vyriausybė.
Dėstytojai ir aukštosios mokyklos valdymo personalas yra tarnautojai, dirbantys pagal darbo sutartį, sudarytą su aukštąja mokykla. Dėstytojų darbo užmokestį sudaro tarnybinis atlyginimas, priedai ir priemokos. Dėstytojui tarnybinio atlyginimo, priedų ir priemokų dydžius nustato darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Priedai ir priemokos darbuotojams nustatomi neviršijant mokslo ar studijų institucijai atitinkamų metų programų sąmatose patvirtintų darbo užmokesčio lėšų.
Aukštųjų mokyklų dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas. Minimalius kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus, konkursų eiti šias pareigas organizavimo, jų atestavimo tvarką nustato Vyriausybė.
Aukštųjų mokyklų dėstytojams pagal Vyriausybės nustatytą tvarką yra skiriamos 56 kalendorinės dienos atostogų. Dėstytojai kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip vieneriems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti ir mokslinei bei pedagoginei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
Dėstytojams pensijos mokamos kaip ir kitų sferų darbuotojams. Nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys, kuriems Lietuvoje yra suteiktas ar nostrifikuotas mokslo laipsnis arba pedagoginis mokslo vardas, turi teisę gauti mokslininkų valstybinę pensiją.
Planavimas
Akademinio personalo politikos formavimas priklauso kiekvienos aukštosios mokyklos kompetencijai, tai atsispindi jų strateginiuose dokumentuose ir ataskaitose. Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad aukštosios mokyklos turi teisę pačios nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką, laikydamiesi įstatymų ir kitų teisės aktų.
Nacionalinės dėstytojų skaičiaus planavimo politikos Lietuvoje nėra.
Priėmimas į darbą
Aukštojoje mokykloje darbuotojų atrankos principus ir kriterijus nustato aukštosios mokyklos taryba.
Minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai yra nustatyti Mokslo ir studijų įstatyme:
- Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (arba) formuoti meno mokslinių tyrimų kryptis ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus.
- Docento pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Akademinės tarybos pritarimu į docento pareigas kolegijoje vieniems metams gali būti priimamas asmuo, turintis didelę praktinę patirtį dėstomojo dalyko (dalykų) srityje ir magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje.
- Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą.
- Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas universiteto meno studijų asistentams, taip pat kolegijos asistentams.
Į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, kviestinius dėstytojus ar mokslo darbuotojus, pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Konkursų aukštosios mokyklos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti organizavimo tvarką nustato aukštoji mokykla.
Profesijos statusas
Dėstytojai ir aukštosios mokyklos valdymo personalas yra tarnautojai, dirbantys pagal darbo sutartį, sudarytą su aukštąja mokykla.
Darbo apmokėjimas
Dėstytojų darbo užmokestį sudaro tarnybinis atlyginimas, priedai ir priemokos. Dėstytojui tarnybinio atlyginimo, priedų ir priemokų dydžius nustato darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Priedai ir priemokos darbuotojams nustatomi neviršijant mokslo ar studijų institucijai atitinkamų metų programų sąmatose patvirtintų lėšų darbo užmokesčiui.
Pakviestiems dirbti užsienio dėstytojams mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka gali būti nustatomas asmeninis atlyginimas už darbą. Privalomą pedagoginio darbo valandų kiekį kiekvienam etatui akademiniams metams kiekviena aukštoji mokykla nusistato savarankiškai.
Darbo laikas ir atostogos
Studijų metai dalijami į semestrus ir atostogų laikotarpius. Studijų metų, semestrų pradžią ir pabaigą, atostogų laikotarpius nustato aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba). Vasaros metu studentams turi būti skiriamos ne trumpesnės kaip vieno mėnesio nepertraukiamos atostogos.
Atestacija
Aukštųjų mokyklų dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas. Minimalius kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus, konkursų eiti šias pareigas organizavimo, jų atestavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. tvarką nustato Mokslo ir studijų įstatymas.
Senatvės pensija
Dėstytojams pensijos mokamos kaip ir kitų sferų darbuotojams. Senatvės pensiją pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą sudaro: pagrindinė (bazinė) dalis, kuri yra vienoda visiems gavėjams, turintiems reikalingą draudimo stažą, ir papildoma, priklausanti nuo draudimo stažo (darbo stažo) bei uždarbio, nuo kurio buvo mokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Nuo 1995 ir kiekvienų vėlesnių metų sausio l d. iki 2001 m. sausio 1 d. senatvės pensijos amžius kasmet didinamas: moterims – keturiais mėnesiais per metus, vyrams – dviem mėnesiais per metus. Nuo 2001 m. sausio 1 d. ir kiekvienų vėlesnių metų sausio l d. senatvės pensijos amžius didinamas moterims ir vyrams šešiais mėnesiais per metus, iki pasiekia moterims – 60 metų, vyrams – 62 metus ir 6 mėnesius. Nuo 2012 m. sausio 1 d. ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 d. senatvės pensijos amžius kasmet didinamas: moterims – keturiais mėnesiais per metus, vyrams – dviem mėnesiais per metus, kol pasieks senatvės pensijos amžių – 65 metus.
Teisės akto, kuris reglamentuotų privalomą darbuotojo atleidimą, suėjus pensiniam amžiui, nėra. Remiantis Darbo kodeksu, darbuotojas į pensiją gali būti išleidžiamas šalims susitarus.
Nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys, kuriems Lietuvoje yra suteiktas ar nostrifikuotas mokslo laipsnis arba pedagoginis mokslo vardas, turi teisę gauti valstybinę mokslininkų pensiją.