Mokinių vertinimas

Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarka

Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir turi derėti su keliamais ugdymo tikslais. Mokykla, vadovaudamasi teisės aktais ir mokyklos susitarimais, parengia Mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašą. Jį tvirtina direktorius ir jis yra skelbiamas mokyklos internetinėje svetainėje.

Mokykla priima sprendimus dėl:

• mokinio pasiekimams ir pažangai vertinti ar (ir) įvertinti būdų ir priemonių. Mokykla numato, ar mokinių pasiekimams ir pažangai vertinti ir įsivertinti bus naudojami: pažymiai (10 balų vertinimo sistema), komentarai, kaupiamieji taškai, aplankas (e. portfelis, e. aplankas), mokymosi pasiekimų aprašai, mokinio charakteristikos, mokinio sėkmės istorijos, į(si)vertinimas, aprašomasis vertinimas ir kt.
• Vertinimo būdų mokantis pagal dalykų, pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programas. Pavyzdžiui, jeigu vidurinio ugdymo programos mokinys ketina pasirinkti sporto krypties studijas, kūno kultūros mokymosi pasiekimus siūloma vertinti pažymiu, o ne įrašu.
• Įvertinimo konvertavimo į dešimtbalę sistemą. Jei mokykloje mokinių pasiekimams vertinti naudojama ne 10 balų vertinimo sistema, numatoma įvertinimų konvertavimo į dešimtbalę sistemą laikas. Neprivaloma konvertuoti, jeigu mokinio pasiekimai įvertinti įrašais „įskaityta“, „neįskaityta“.
• Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo formų dermės užtikrinimo.

Vertinimo tipai

Bendrosios programos yra pagrindinis visų vertinimo dalių orientyras – planuojant, mokant, fiksuojant ir aptariant vertinimo informaciją, tikslinant ugdymą. Mokyklos ugdymo procese derinamas formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas.

Formuojamasis vertinimas. Jo paskirtis – siekiant pagerinti mokinio pasiekimus padėti mokiniui mokytis, teikti ir gauti grįžtamąjį ryšį, stebėti daromą pažangą, laiku suteikti pagalbą. Tam mokykla diegia individualios mokinio pažangos stebėjimo sistemą ir naudoja turimus duomenis, pavyzdžiui, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų ir kt. sukurtus stebėjimo įrankius arba juos kuria ir taiko pati.

Individualios mokinio pažangos paskirtis – stebėti, ar mokinio įgytų kompetencijų lygis optimalus, atitinka jam keliamus tikslus ir jo individualias galias, siekius bei patirtį. Ar mokinys nuolat ir nuosekliai išmoksta naujų ir sudėtingesnių dalykų, įgyja naujų gebėjimų, tvirtesnių vertybinių nuostatų. Kartu ieškoma būdų, kaip skatinti mokinio savistabą, atkaklumą, savo veiklos / mokymosi į(si)vertinimą ir tobulinimą. Individualios mokinio pažangos vertinime dalyvauja pats mokinys, jo tėvai (globėjai, rūpintojai), ugdantys mokytojai ir kiti švietimo specialistai. Atsižvelgiant į vertinimo informaciją, koreguojamas mokinio mokymasis.

Diagnostinis vertinimas. Diagnostiniu vertinimu nustatomi mokinio pasiekimai ir pažanga, kad būtų galima tikslingai planuoti tolesnį mokymąsi, suteikti mokymosi pagalbą sunkumams įveikti. Mokinio pasiekimų diagnostinis vertinimas mokykloje atliekamas reguliariai, pagal mokymo(si) logiką, aiškius vertinimo kriterijus, mokyklos susitarimus. Diagnostinio vertinimo metu mokinio pasiekimai įvertinami mokykloje sutarta forma (tai gali būti fiksuojama, pavyzdžiui, pažymiais, kaupiamaisiais balais ir kt.). Gauta informacija remiamasi analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.

Apibendrinamasis vertinimas. Mokinių pasiekimai baigiantis ugdymo laikotarpiui formaliai apibendrinami ir įvertinami 10 balų sistemos pažymiais ar įrašu „įskaityta“, „neįskaityta“ arba „atleista“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą. Ugdymo laikotarpio pabaigoje (pavyzdžiui, pusmečio) mokinio ugdymo pasiekimus / rezultatus apibendrina ir fiksuoja jį ugdęs dalyko mokytojas. Vertinimo kriterijai mokinio pasiekimams įvertinti turi būti susieti su bendrosiose programose konkretaus dalyko aprašytais vertinimo aprašais. Jie turi būti žinomi besimokančiajam. Vidurinis ugdymas baigiamas brandos egzaminais.

Teigiamas/ neigiamas įvertinimas. Patenkinami įvertinimai yra 4–10 balų įvertinimai, „įskaityta“, ir „padarė pažangą“. Nepatenkinamais laikomi 1–3 balų mokomųjų dalykų įvertinimai, „neįskaityta" ir „nepadarė pažangos“.

Egzaminas laikomas išlaikytu, jei mokyklinis egzaminas yra įvertintas 4–10 balų, valstybinis brandos egzaminas yra įvertintas 16–100 balų.

Vertinimo dalyviai

Mokymosi pasiekimus vertina mokytojas, švietimo teikėjas, mokyklos steigėjas, Švietimo ir mokslo ministerija ir jos įgaliotos institucijos.

Mokytojai planuoja ir vertina mokinių pažangą bei pasiekimus. Apibendrina ir įvertina mokinio pasiekimus. Mokykloje nustatyta tvarka fiksuoja vertinimo informaciją. Informuoja mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus mokytojus, mokyklos vadovus apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas. Analizuoja ir tikslina mokinių mokymą ir mokymąsi. Rūpinasi, kad mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, būtų laiku suteikiama reikiama pagalba.

Mokykla nustato bendrą mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo informacijos rinkimo, fiksavimo ir panaudojimo tvarką. Ji užtikrina vertinimo metodikų dermę pereinant iš klasės į klasę, iš vienos ugdymo pakopos į kitą, tarp paralelių klasių, atskirų dalykų. Koordinuoja kontrolinių užduočių apimtis ir dažnį. Teikia pagalbą mokymosi problemų turintiems mokiniams. Vertina mokyklos ir mokytojo darbo kokybę, remdamasi mokinių pasiekimais.

Mokyklos steigėjo administracijos švietimo padalinys analizuoja vertinimo informaciją mokyklose ir ja remiasi priimdamas sprendimus. Vertindamas mokyklos darbo veiksmingumą atsižvelgia į sociokultūrinį kontekstą. Užtikrina, kad išorinio mokinių pasiekimų vertinimo tvarka būtų derinama su mokykla ir mokytojais. Sudaro galimybes mokytojams tobulinti kvalifikaciją.

Švietimo ir mokslo ministerija tvirtina formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo turinį ir mokinių pasiekimų vertinimą reglamentuojančius dokumentus. Nustato pasiekimų vertinimo tvarką mokiniui baigiant vidurinio ugdymo programas. Užtikrina operatyvią ir kokybišką išorinio mokinių pasiekimų vertinimo rezultatų analizę, jos pristatymą pedagoginei ir plačiajai visuomenei, tinkamą šios informacijos panaudojimą.

Mokinių kėlimas į aukštesnę klasę

Mokinių perkėlimas

III gimnazijos klasės mokinys, turintis visų ugdymo plano privalomųjų dalykų patenkinamus metinius įvertinimus, keliamas į aukštesnę klasę.

Abiturientas (IV gimnazijos klasės mokinys), dėl objektyvių priežasčių einamaisiais mokslo metais nutraukęs mokymąsi, kitais mokslo metais gali kartoti išeitą kursą arba tęsti nutrauktą mokymąsi.

Abiturientas, užbaigęs mokslo metus ir turintis nepatenkinamų metinių pažymių arba neišlaikęs kai kurių įskaitų ar egzaminų, kurso kartoti nepaliekamas. Savarankiškai mokydamasis mokinys gali panaikinti dalykų įsiskolinimus, už juos atsiskaitydamas atitinkamą vidurinio ugdymo programą vykdančioje mokykloje.

Brandos egzaminai ir brandos darbas

Mokinys, baigęs vidurinio ugdymo programą ir norintis gauti brandos atestatą, turi laikyti brandos egzaminą (mokyklinį arba valstybinį) ir gali gintis brandos darbą.

Mokyklinis brandos egzaminas – egzaminas, kurio užduotis parengta pagal mokyklinio brandos egzamino programą (reikalavimus). Egzaminas vykdomas ir vertinamas mokyklose. Vertinama pagal dešimties balų skalę (1–10), taikant kriterinį vertinimą.

Nuo 2013 m. visi abiturientai – tiek mokyklų lietuvių, tiek tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis – pirmą kartą laikė tą patį lietuvių ir literatūros brandos egzaminą. Iki tol abiturientai, mokęsi tautinės mažumos kalba, laikydavo valstybinės lietuvių kalbos egzaminą, kuris skirdavosi nuo gimtosios lietuvių kalbos egzamino. Buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį suvienodintas ir šio egzamino vertinimas. Iš pradžių abiturientams iš mokyklų, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba, buvo taikoma žemesnė egzamino vertinimo kartelė.

Valstybinis brandos egzaminas (VBE) – egzaminas, kurio užduotis parengta pagal valstybinio brandos egzamino programą (reikalavimus) ir kuris vykdomas valstybinio brandos egzamino centruose.

Nuo 2013 m. Lietuvoje keitėsi VBE mokinių darbų vertinimas. Ligi tol VBE mokinių darbų vertinimas buvo norminis su kriterinio vertinimo elementais. VBE išlaikę mokiniai būdavo vertinami skalėje nuo 1 iki 100 balų. Nuo 2013 metų VBE egzaminų testai yra kriteriniai. Remiantis kriterinio vertinimo principais, mokyklinis brandos egzaminas vertinamas pagal iš anksto nustatytus vertinimo kriterijus. Egzaminą laikiusiojo rezultatas priskiriamas iš anksto nustatytam VBE pasiekimų lygiui − patenkinamam, pagrindiniam ar aukštesniajam. Mažiausias egzaminą išlaikiusio mokinio įvertinimas yra ne 1 VBE balas, bet 16. Įvertinimai nuo 16 iki 35 priskiriami patenkinamam pasiekimų lygiui, nuo 36 iki 85 – pagrindiniam pasiekimų lygiui, nuo 86 iki 100 – aukštesniajam pasiekimų lygiui.

Brandos darbas –  vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinio (kelių mokinių) ilgalaikis darbas, rengiamas ugdymo procese. Brandos darbas yra prilyginamas mokykliniam brandos egzaminui. Tačiau jis nėra privalomo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino atitikmuo. Brandos darbą galima rengti iš bet kurio mokinio individualaus ugdymo plano dalyko ar kelių dalykų. Mokinys pasirenka iki mokslo metų rugsėjo 18 dienos, ar rengs brandos darbą. Brandos darbą mokinys ruošia maždaug pusmetį – nuo mokslo metų pradžios (rugsėjo 18 d.) iki kitų metų kovo vidurio. Mokinys brandos darbą ruošia savo mokykloje. Brandos darbas vertinamas brandos darbo vertinimo centre.

Leidimas laikyti brandos egzaminą

Mokiniui leidžiama laikyti brandos egzaminą, jei jis yra pabaigęs mokomojo dalyko programą ir to mokomojo dalyko metinis įvertinimas yra ne mažiau kaip patenkinamas. Mokyklos vadovas įsakymu patvirtina leidimą laikyti brandos egzaminą. Jei dalyko metinis įvertinimas yra nepatenkinamas, mokiniui šio dalyko brandos egzamino laikyti neleidžiama.

Asmeniui, gavusiam nepatenkinamą valstybinio brandos egzamino įvertinimą pagrindinės sesijos metu, leidžiama laikyti to dalyko mokyklinį brandos egzaminą per pakartotinę sesiją.

Egzaminus organizuoja ir kitus pasiekimų vertinimo būdus užsako švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos.

Išsilavinimo pažymėjimai

Vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis patenkinamus visų mokomųjų dalykų metinius įvertinimus, laikomas baigusiu vidurinio ugdymo programą. Kai mokinys išlaiko ir brandos egzaminus – įgijusiu vidurinį išsilavinimą. Vidurinio ugdymo programos baigimo ir vidurinio išsilavinimo įgijimo metai gali nesutapti.

Mokymosi pasiekimų pažymėjimas išduodamas vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokiniui, nelaikiusiam brandos egzaminų ar išlaikiusiam tik dalį brandos atestatui gauti privalomų egzaminų ir (ar) įskaitų.

Brandos atestatas išduodamas mokiniui, baigusiam vidurinio ugdymo programą ir išlaikiusiam brandos egzaminus ir/arba brandos darbą. Norint gauti brandos atestatą reikia išlaikyti du brandos egzaminus (išskyrus tuos atvejus, kai nuo pasirinkto brandos egzamino mokyklos vadovo įsakymu kandidatas bus atleistas) arba vieną brandos egzaminą ir brandos darbą. Vienas iš jų privalomas – lietuvių kalbos ir literatūros. Šio egzamino tipą – valstybinį ar mokyklinį – renkasi mokinys. Mokinys, be lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip 6 dalykų brandos egzaminus ir brandos darbą. Nuo 2016 m. norintis studijuoti mokinys valstybės finansuojamoje studijų vietoje, laiko matematikos brandos egzaminą (išimtis taikoma stojantiesiems į menų studijas). Nuo 2017-2018 m. m. mokiniai gali rinktis brandos darbą, kuris yra prilyginamas mokykliniam brandos egzaminui. Tačiau jis nėra privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino atitikmuo.

Brandos atestatas su pagyrimu išduodamas moksleiviui, laikiusiam valstybinius egzaminus (bent vieną) ir/ arba brandos darbą, turinčiam ne žemesnius kaip 9–10 balų visų mokomųjų dalykų metinius įvertinimus, lietuvių, gimtosios ir vienos užsienio kalbos įskaitų, mokyklinių egzaminų ir brandos darbo įvertinimus ir ne žemesnius kaip 50 balų valstybinių egzaminų įvertinimus.

Brandos atestatas išduodamas valstybinių ir savivaldybių bei nevalstybinių vidurinių, profesinių mokyklų ir gimnazijų mokiniams, baigusiems vidurinio ugdymo programą, suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą arba nacionalinės menų mokyklos programą.