Ugdymo turinys, dalykai, valandų skaičius
Vidurinis ugdymas yra neprivalomas. Vidurinio ugdymo programa trunka dvejus metus gimnazijos III–IV klasėse.
Vidurinio ugdymo programos pradeda mokytis mokiniai, įgiję pradinį išsilavinimą. Mokiniai mokosi pagal individualius ugdymosi planus. Į programą gali būti įtraukti profesinio mokymo programos moduliai. Pagal vidurinio ugdymo programą galima mokytis gimnazijose. Profesinės mokyklos taip pat sudaro sąlygas savo mokiniams mokytis pagal vidurinio ugdymo programą.
Vidurinis ugdymas III–IV gimnazijų klasėse organizuojamas pagal Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašą, 2017-2018 ir 2018-2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendruosius ugdymo planus ir kt. teisės aktus.
Vidurinio ugdymo programos turinį sudaro:
- privaloma dalis. Privalomi mokytis dalykai bei privalomai pasirenkami dalykai ir (ar) moduliai.
- laisvai pasirenkama dalis. Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai, pasirenkami profesinio mokymo programos moduliai. Pasirenkamieji dalykų moduliai neskaičiuojami kaip atskiri dalykai.
Mokyklos ugdymo plano rengimas
Mokykla pagal ugdymo programas rengia savo ugdymo planą. Mokyklos ugdymo plane aprašomas ugdymo turinio įgyvendinimas, pateikiami sprendimai, kaip organizuojamas ugdymo procesas, mokinių pažangos vertinimas ir t.t. Ugdymo planą rengia mokyklos vadovo sudaryta darbo grupė.
Jai vadovauja pats vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Mokyklos ugdymo planą tvirtina mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba ir institucija, turinčia savininko teises.
Bendrosiose ugdymo programose dalyko turinys pateikiamas dvejiems metams. Mokykla pati apsisprendžia, kaip ugdymo plane skirstyti dalyko turinį. Ugdymo planas gali būti vieniems arba dvejiems metams. Ugdymo plane nurodomi privalomi ugdymo dalykai ir pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai.
Mokinio ugdymo plano individualizavimas
Pagal mokyklos parengtą ugdymo planą, individualizuojamas mokinio ugdymo planas. Individualius ugdymo planus sudaro privalomieji dalykai ir mokinio pasirinktas ugdymo turinys. Mokinys priima sprendimą, kokius dalykus ar modulius renkasi mokytis pagal vidurinio ugdymo programą. Jis apsisprendžia dėl vieno brandos darbo rengimo. Kartu su mokytojais, padedant ir tėvams (globėjams), pasirengia individualų ugdymo planą. Mokinių individualūs planai skiriasi priklausomai nuo vidurinio ugdymo programos ir mokinio planuojamo tolesnio mokymosi, studijų ar veiklos krypties. Mokinio pasirinkti mokytis dalykai tampa privalomi. Jei mokinys nebaigia pasirinkto dalyko, nepasiekia numatytų pasiekimų, yra pripažįstama, kad mokinys šio dalyko nesimokė.
Dalykui skirtas valandas 11 ir 12 klasėje mokykla paskirsto savo nuožiūra, išlaikydama optimalų mokymosi krūvį. Mokinys bendrajam ar išplėstiniam kursui gali skirti daugiau savaitinių pamokų negu numatyta ugdymo plane.
Vidurinio ugdymo programai skiriami dalykai ir pamokų skaičius
Vidurinio ugdymo programai skiriami dalykai ir pamokų skaičius per savaitę (bendrasis kursas/ išplėstinis kursas) ir per dvejus metus:
Ugdymo sritys, dalykai | Minimalus pamokų skaičius privalomam turiniui per savaitę | Bendrasis kursas
| Išplėstinis kursas
|
Dorinis ugdymas | 2 |
|
|
Dorinis ugdymas (etika ) |
| 2 | - |
Dorinis ugdymas (tikyba) |
| 2 | - |
Kalbos |
|
|
|
Lietuvių kalba ir literatūra | 8 | 8 | 10 |
Lietuvių kalba ir literatūra* | 11 | 11 | 13 |
Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)* | 8 | 8 | 10 |
Užsienio kalbos |
| Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį | Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį |
Užsienio kalba (...) | 6 | 6 | 6 |
|
| Bendrasis kursas | Išplėstinis kursas |
Socialinis ugdymas | 4 |
|
|
Istorija |
| 4 | 6 |
Geografija |
| 4 | 6 |
Integruotas istorijos ir geografijos kursas |
| 4 |
|
Matematika | 6 | 6 | 9 |
Informacinės technologijos (...) |
| 2 | 4 |
Gamtamokslinis ugdymas | 4 |
|
|
Biologija |
| 4 | 6 |
Fizika |
| 4 | 7 |
Chemija |
| 4 | 6 |
Integruotas gamtos mokslų kursas |
| 4 | – |
Meninis ugdymas ir technologijos | 4 |
|
|
Dailė |
| 4 | 6 |
Muzika |
| 4 | 6 |
Teatras |
| 4 | 6 |
Šokis |
| 4 | 6 |
Menų pažinimas |
| 4 | 6 |
Kompiuterinės muzikos technologijos |
| 4 | 6 |
Grafinis dizainas |
| 4 | 6 |
Fotografija |
| 4 | 6 |
Filmų kūrimas |
| 4 | 6 |
Technologijos kryptys. Technologijos (...) |
|
|
|
Turizmas ir mityba |
| 4 | 6 |
Statyba ir medžio apdirbimas |
| 4 | 6 |
Tekstilė ir apranga |
| 4 | 6 |
Taikomasis menas, amatai ir dizainas |
| 4 | 6 |
Verslas, vadyba ir mažmeninė prekyba |
| 4 | 6 |
Mechanika, mechaninis remontas |
| 4 | 6 |
Kitos technologijų kryptys |
| 4 | 6 |
Integruotas menų ir technologijų kursas |
| 4 | 6 |
Kūno kultūra | 4–6 |
|
|
Bendroji kūno kultūra |
| 4/6 | 8 |
Pasirinkta sporto šaka (...) |
| (4–6) |
|
Žmogaus sauga** | 0,5 | 0,5 | 0,5 |
Pasirenkamieji dalykai / dalykų moduliai/ projektinė veikla ... (pasirenkamasis); ... (dalyko modulis); projektinė veikla (...) |
|
|
|
Brandos darbas (...) | 0,5 |
|
|
Mokinio pasirinktas mokymo turinys |
| Iki 26 / iki 22 * | Iki 26 / iki 22* |
Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę | 28 pamokos per savaitę; 31,5 pamokos per savaitę* | ||
Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius) klasei | 6 (valandos) pamokos dvejiems metams*** | ||
Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti | 24 pamokos per savaitę dvejiems metams | ||
Maksimalus pamokų skaičius klasei, esant 3 ir daugiau gimnazijos III klasių, – 51 pamoka per savaitę; mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, – 54 pamokos per savaitę. Minimalus pamokų skaičius klasei, esant vienai gimnazijos III klasei, – 43 pamokos per savaitę; mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, – 46 pamokos per savaitę. Klasei gali būti skiriama ir daugiau pamokų, atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius ir neviršijant mokymui skirtų lėšų. | |||
Pastabos:
*mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba;
**integruojama į ugdymo turinį;
*** neformaliajam vaikų švietimui mokykla klasei padalina dvejiems metams numatytas 6 valandas savaitei.
Yra mokyklų, kuriose yra įteisintas tautinės mažumos kalbos mokymas, ir mokyklų, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba. Pirmuoju atveju tautinės mažumos kalbos mokoma pagal gimtosios kalbos programą. O kitų dalykų mokoma lietuvių kalba, išskyrus užsienio kalbas. Tautinės mažumos kalba taip pat gali būti mokomi kai kurie pasirenkamieji dalykai.
Kai mokykloje yra įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, vidurinio ugdymo programos vykdomos dvikalbio ugdymo būdu: tautinės mažumos kalba ir lietuvių kalba. Kiekviena mokykla užtikrina minimalų dalykų, kurių mokoma lietuvių kalba, skaičių. Jei tėvai ar mokiniai pageidauja lietuvių kalba mokytis daugiau dalykų, nei nustatyta teisės aktais, mokykla privalo tai užtikrinti.
Mokykla privalo užtikrinti, kad minimalus privalomų, privalomai ir laisvai pasirenkamų dalykų skaičius mokinio individualiame plane būtų ne mažesnis nei 8 dalykai. Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui yra 28 pamokos per savaitę. Tautinių mažumų mokyklose – 31,5 pamokos per savaitę.
Mokymosi metodai ir priemonės
Galimybė rinktis mokymosi metodus ir priemones
Siekdamas bendrųjų ugdymo tikslų, mokytojas turi visišką laisvę pasirinkti tinkamus ugdymo metodus ir priemones, susidaryti jų derinius, kurtis autentišką darbo stilių. Tai daroma atsižvelgiant į realią situaciją: mokinių poreikius ir galimybes, paties mokytojo gebėjimus ir savybes, kintantį sociokultūrinį kontekstą. Mokytojas turi teisę siūlyti savo individualias programas, pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas. Rinkdamasis metodus, mokytojas ugdymo procesą turi grįsti interpretaciniais, o ne reprodukciniais metodais.
Mokytojas mokymo procese taip pat skatinamas pritaikyti naujas kompiuterines ir informacines technologijas. Projektų metodas – vienas iš ugdymo būdų, padedančių integruoti formalųjį ir neformalųjį ugdymo turinį. Nuo 2017-2018 m. m. yra privaloma pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla (pažintinė kultūrinė veikla), kuri yra sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Mokykla pati pasirenka, kiek šiai veiklai skirs pamokų per metus. Ši veikla turi būti organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose. Pavyzdžiui, muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose.
Vadovėliai ir pratybų sąsiuviniai nėra privalomos mokymosi priemonės. Mokytojas gali rintis šaltinius, video ir audio įrašus ir kitas mokymosi priemones, kurios skatina mokinių kūrybiškumą, savarankiškumą ir t.t. Mokinio krepšelio metodikoje yra numatytos lėšos mokymosi priemonėms įsigyti.
Ugdymo turinio individualizavimas
Bendrosios programos suteikia mokykloms ir mokytojams realią galimybę įsitraukti į ugdymo turinio kūrimą. Tai yra, pritaikyti ugdymo turinį ir metodus klasės ir individualiems moksleivių poreikiams ir galioms, derinti su mokyklos keliamais tikslais, mokytojo turima patirtimi ir ištekliais. Individualūs mokymo metodai taikomi dirbant su gabiaisiais ir mokymosi sunkumų patiriančiais mokiniais.
Mokytojai taiko tokius mokymo metodus, kurie ugdo mokinių aktyvumą, savarankiškumą, kritinį ir kūrybinį mąstymą, konstruktyvumą, gebėjimą spręsti problemas, orientuotis aplinkoje, atsakingai veikti.