Lietuvos valstybė, kurioje vyksta spartūs ekonominiai, socialiniai ir politiniai pokyčiai, aiškiai deklaruoja, kad mokymosi visą gyvenimą skatinimo politika yra prioritetinis valstybės švietimo plėtros uždavinys.
Lietuvos mokymosi visą gyvenimą plėtros politika buvo planuojama ir vykdoma remiantis 2004 m. priimta ir 2008 m. atnaujinta Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija, kurios tikslas – numatyti ir apibrėžti mokymosi visą gyvenimą plėtros kryptis ir jų įgyvendinimo priemones, akcentuojant profesinio mokymo ir suaugusiųjų tęstinio mokymo sritis. Šiuo metu mokymąsis visą gyvenimą reglamentuotas Valstybinėje švietimo 2013-2022 metų strategijoje, planuojamas pagal Neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros 2014-2016 metų veiksmų planą.
Mokymasis visą gyvenimą – visa mokymosi veikla, vykstanti bet kuriuo amžiaus tarpsniu, siekiant tobulinti asmeninės, pilietinės, socialinės ir profesinės srities kompetencijas.
Formalusis suaugusiųjų švietimas apima bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą, aukštąsias studijas. Mokymosi veikla vyksta švietimo ir mokslo įstaigose ir yra tikslinga, organizuota, fiksuotos trukmės, pagal tvarkaraštį, taikant vertinimo sistemą, formalius priėmimo ir registracijos reikalavimus, apibrėžiant mokymo turinį, metodus ir mokymosi priemones. Besimokantieji gauna pripažintus diplomus ir kvalifikacijas.
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo paskirtis – sudaryti sąlygas asmeniui mokytis visą gyvenimą, tenkinti pažinimo poreikius, tobulinti įgytą kvalifikaciją, įgyti papildomų kvalifikacijų. Jį gali vykdyti švietimo ir mokymo institucijos, įmonės, visuomeninės organizacijos, fiziniai asmenys. Neišduodami valstybės pripažinti dokumentai.
Savaiminis mokymasis – tai natūralus, kiekvieną dieną vykstantis mokymasis, nebūtinai iš anksto apgalvotas, mažiau organizuotas ir struktūruotas, gali būti skatinamas asmeninio gyvenimo, profesinių aplinkybių, šeimos sąlygų, todėl jo gali nepripažinti net patys individai, tobulinantys savo kompetencijas. Jo pagrindas yra asmeninių, socialinių, šeimos poreikių tenkinimas.