Lietuvoje bendri mokytojų priėmimo į darbą principai, kvalifikacijos reikalavimai, norintiems tapti mokytoju ar kelti kvalifikaciją, nuostatos, kas yra laikomas pedagoginiu darbuotoju, atlyginimas, darbo krūvis, apibendrintos pareigos mokykloje,  atleidimo, išėjimo į pensiją sąlygos yra nustatomos valstybės lygiu – įstatymais, tarp jų – Darbo kodeksu, Vyriausybės nutarimais, švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais.

Mokyklos steigėjas organizuoja mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijos atestaciją, organizuoja ir koordinuoja švietimo pagalbos mokiniui, mokytojui, mokyklai ir šeimai teikimą.

Mokyklos vadovas priima ir atleidžia iš darbo mokytoją, su mokyklos taryba (profesine sąjunga) derina mokytojo darbo krūvį, rūpinasi mokytojų ir kitų darbuotojų darbo sąlygomis, organizuoja trūkstamų mokytojų paiešką, skatina mokytojų kvalifikacijos tobulinimąsi, gali vadovauti mokytojo atestacijos komisijai.

Planavimas

Mokytojų poreikio planavimas yra sudėtinė švietimo politikos dalis. Lietuva susiduria su senstančia pedagogų bendruomene. Pedagogo profesija nepatraukli – į pedagogikos studijas stoja nepakankamai studentų, iš baigusiųjų studijas per mažai pasirenka dirbti mokykloje. Pedagogų poreikis vertinamas organizuojant pedagogų rengimo ir perkvalifikavimo sistemą, įgyvendinant priemones, kurios gerintų mokytojų darbo sąlygas, didintų karjeros patrauklumą.

2016–2020 m. Vyriausybė, vykdydama švietimo reformą, įgyvendino arba pradėjo įgyvendinti šias priemones, kad pedagogo profesija taptų patrauklesnė:

• mokytojų darbo sąlygų gerinimas, karjeros patrauklumo didinimas – įvestas naujas mokytojų darbo apmokėjimo modelis (daugiau apie tai poskyryje „Mokytojų darbo užmokestis“);
• pedagogų rengimo bei kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarkymas – jungiant universitetus, įsteigti trys pedagogų rengimo centrai, patvirtintas naujas Pedagogų rengimo reglamentas (daugiau apie tai 9.1. skyriuje „Mokytojų rengimas darbui ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo institucijose“), sukurtas pedagogų poreikio prognozavimo modelis, įtvirtintos išeitinės kompensacijos optimizuojant mokytojų krūvį, 2020-2021 m. m. skirtos tikslinės stipendijos, stojantiems į pedagogikos studijas.

2016-2020 m., įgyvendinant Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuotą projektą „Švietimo pasiūlos analizės ir vertinimo sistemos kūrimas bei diegimas“, buvo sukurtas pedagogų poreikio prognozavimo modelis[1]. Šio modelio tikslas – pateikti prielaidas tikslesniam pedagogų bei į pedagoginę kvalifikaciją teikiančias studijas priimamų asmenų planavimui. Modelyje atsižvelgiama į kintančius ūkio, darbo rinkos ir švietimo sistemos poreikius, aplinkos veiksnius, tokius kaip migracija bei gimstamumas. Kad modelis veiktų, modelio kūrėjų manymu, modelio įgalinimo procese turėtų dalyvauti sprendimų priėmėjai bei ekspertai, pagal kurių pastabas būtų galima tikslinti matematinį modelį ir nubrėžti prielaidas galimiems pedagogų pasiūlos ir paklausos scenarijams.

Pedagogų poreikio prognozavimo įrankis apima ikimokyklinio, bendrojo ir profesinio ugdymo pedagogus privačiose ir valstybinėse mokymo įstaigose. Analizės rezultatai aprėpia trumpojo (1 metų) ir vidutinio laikotarpio (4 metų) naujų pedagogų poreikio prognozes bei rekomendacijas dėl būsimų studentų priėmimo. Modelis pristatytas visuomenei 2019 m. pradžioje. Šiuo metu jis dar tobulinamas.

Pedagogų poreikio prognozavimo modelis parengtas bendradarbiaujant Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui (dabar – Valstybės strateginės analizės centras, STRATA), Vyriausybės Nacionalinei žmogiškųjų išteklių komisijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Europos Komisijos bei pedagogus rengiančių aukštųjų mokyklų ekspertams. Pedagogų poreikio planavimo modelis yra kuriamos nacionalinės žmogiškųjų išteklių sistemos dalis.

Mokytojų priėmimas į darbą

Ugdymo įstaigos vadovas priima į darbą mokytojus, socialinius pedagogus, psichologus ir kitus švietimo darbuotojus, vadovaudamasis Darbo kodeksu ir Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašu.

Apie laisvą pareigybę skelbiama pačios ugdymo įstaigos interneto svetainėje. Jei tokios nėra, tada informacija skelbiama savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, Užimtumo tarnybos interneto svetainėse.

Be įprastų dokumentų, tokių kaip prašymas dalyvauti konkurse, išsilavinimą patvirtinantis dokumentas ir pan., kandidatai ugdymo įstaigai pateikia:

• pedagogo kvalifikaciją patvirtinančio dokumento kopiją (jei toks reikalavimas nustatytas Švietimo įstatyme);
• pedagoginių ir psichologinių žinių kursų išklausymo dokumento kopiją (jei toks reikalavimas nustatytas Švietimo įstatyme).

Dokumentams pateikti skiriamos 14 dienų nuo skelbimo patalpinimo interneto svetainėje.

Pretendentai, atitinkantys kriterijus, kviečiami į pokalbį su mokyklos vadovu. Pokalbį stebėti gali trys mokyklos tarybos atstovai. Ugdymo įstaigos direktorius, pasikalbėjęs su kandidatais, išklausęs tarybos atstovų nuomonę, priima sprendimą.

Daugiau apie reikalavimus mokytojo kvalifikacijai pateikiama 9.1. skyriaus dalyje „Reikalavimai mokytojo kvalifikacijai“.  

Mokytojo įtraukimas į darbą

2018 m. atnaujintame[2]Pedagogų rengimo reglamente modeliuojama, kad pirmaisiais darbo švietimo įstaigoje metais mokytojas atlieka pedagoginę stažuotę. Pedagoginė stažuotė trunka metus. Ji yra skirta sklandžiai integruotis į švietimo įstaigos bendruomenę gaunant tikslintą pagalbą. Pedagoginės stažuotės tikslai, turinys, veiklų apimtys ir numatomi pasiekti rezultatai turi būti apibrėžti pedagoginės stažuotės programoje.

Pedagoginę stažuotę organizuoja ir įgyvendina švietimo įstaiga, kurioje įsidarbina pedagogas stažuotojas. Šiame procese švietimo įstaiga bendradarbiauja su pedagoginio stažuotojo pasirinkta aukštąja mokykla, vykdančia pedagogikos studijas. Paskirtas mentorius kartu su aukštosios mokyklos paskirtu praktikos vadovu ir pačiu pedagoginiu stažuotoju parengia pedagoginės stažuotės programą. Ją patvirtina švietimo įstaigos vadovas ir aukštosios mokyklos, kuri dalyvauja šioje stažuotėje, atstovas.

Pedagoginiam stažuotojui švietimo įstaiga paskiria mentorių. Pradedantysis dirbti mokytoju gauna nuolatines konsultacijas, didaktinę ir dalykinę pagalbą. Mentorius, teikdamas šią pagalbą, gali pasitelkti kitus pedagoginius darbuotojus. Pedagoginis stažuotojas taip pat turi būti aprūpinamas ugdymo, techninės pagalbos priemonėmis.

Aukštoji mokykla stažuotei koordinuoti skiria praktikos vadovą. Praktikos vadovas periodiškai konsultuoja stažuotę atliekantį pedagogą, mentorių ar kitus švietimo įstaigos bendruomenės narius. Jis/ji dalyvauja aptariant, vertinant tarpinius stažuotės rezultatus, organizuoja stažuotę atliekančio pedagogo, kitų pedagogui stažuotojui padedančių bendruomenės narių kompetencijos tobulinimą.

Pedagoginės stažuotės galutinius rezultatus vertina švietimo įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į mentoriaus ir praktikos vadovo rekomendacijas. Į vertinimą gali būti įtraukti kiti švietimo įstaigos nariai. Baigęs pedagoginę stažuotę, kuri įvertinama  ne žemiau nei patenkinamai, pedagogas pradeda savarankišką profesinę veiklą.

Pedagoginės stažuotės modelis yra išbandomas 2018–2022 m. Ugdymo plėtotės centro (dabar – Nacionalinės švietimo agentūros) ir partnerių vykdomo ES struktūrinių fondų projekto „TĘSK“[3] veikloje. Nacionalinės švietimo agentūros skelbiamais duomenimis, 2018–2019 m. m. pradedančiųjų pedagogų stažuotės modelis buvo išbandytas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose, įgyvendinančiose pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. 2019–2020 m. m. prie šio modelio išbandymo prisijungė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančios švietimo įstaigos. Į mentorystės procesus įsijungė švietimo pagalbos specialistai. Per dvejus mokslo metus, kuriant ir išbandant pedagoginės stažuotės modelį, sėkmingai dalyvavo ir stažuotę baigė per 100 pradedančių mokytojų, jiems talkino apie 100 mentorių, per 50 stažuotės vadovų. 

Profesinis statusas

Švietimo įstaigų darbuotojai ir kitų įstaigų pedagoginiai darbuotojai yra viešojo sektoriaus darbuotojai. Šis statusas nesuteikia specialių garantijų ir prievolių kaip valstybės tarnautojo statusas.  Pavyzdžiui, asmuo nėra įdarbinamas mokykloje mokytoju visam gyvenimui, bet kartu nėra vykdomas jo / jos kasmetinis veiklos vertinimas. Pedagogu įdarbinamas asmuo priimamas ir atleidžiamas vadovaujantis bendra darbo teise (Darbo kodeksu). Tai reiškia, kad sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta pasibaigus sutarties terminui (jei sutartis terminuota). Jei sutartis neterminuota, sutartis gali būti nutraukta darbuotojo prašymu, abipusiu sutarimu, darbdavio iniciatyva, kai yra darbuotojo kaltė, ir tam tikrai atvejais, kai darbuotojo kaltės nėra. Pavyzdžiui, yra uždaroma mokykla. Detaliau apie sutarčių nutraukimus ir atleidimo išmokas – šio skyriaus dalyje „Atleidimas iš darbo“.

Įprastai pedagogas priimamas dirbti neterminuotam laikui. Pedagogas taip pat gali būti priimamas į darbą terminuotai pavaduoti kitą darbuotoją. Pavyzdžiui, pavaduoti motinystės ar tėvystės atostogų išėjusį mokytoją, nes Lietuvoje vaiko gimdymo ir priežiūros atostogos gali trukti iki trejų metų.

Pedagogų etikos kodeksas. Švietimo įstatymas nurodo, kad mokytoju gali dirbti nepriekaištingos reputacijos asmuo.  Jei mokytojas savo elgesiu, veikla pažeidė Pedagogų etikos kodekso reikalavimus ir po pažeidimo nustatymo nėra praėję vieni metai, mokytojas nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina Pedagogų etikos kodeksą. Kiekviena švietimo įstaiga nusistato savo bendruomenės pedagogų etikos ir elgesio normas, atsižvelgdama į Kodekso reikalavimus.

Pedagogų etikos kodekse nustatomi pagrindiniai pedagogų profesinės etikos reikalavimai ir įsipareigojimai siekti etiško ir profesionalaus elgesio su mokiniais, jų tėvais (globėjais, rūpintojais) ir kitais šeimos nariais, kolegomis ir bendruomene. Kodekse įtvirtinti šie pagrindiniai elgesio ir veiklos principai: pagarba, teisingumas, žmogaus teisių pripažinimas, atsakomybė, sąžiningumas, atida ir solidarumas.

Pavadavimas

Pavadavimui su darbuotoju sudaroma laikinoji darbo sutartis ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Ilgesnio laikotarpio pavadavimui (pvz., išėjus mokytojai motinystės ar tėvystės atostogų) su pavaduojančiu mokytoju sudaroma terminuota darbo sutartis. Atlyginimas už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti kito mokytojo funkcijas, gali siekti iki 30 procentų pareiginės algos.

Pagalba mokytojams

Švietimo įstatymas nustato, kad pagalbos mokytojui paskirtis – teikti informacinę, ekspertinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą, didinančią švietimo veiksmingumą ir skatinančią mokytojo profesinį tobulėjimą. Pagalbą mokytojams teikia psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios, socialinės pedagoginės pagalbos teikėjai, kvalifikacijos tobulinimo, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, profesinės asociacijos ir kiti asmenys. Didesnėse mokyklose dažnai bent puse etato dirba švietimo pagalbos specialistai. Kitos mokyklos, kurios neturi nuolat dirbančių specialistų savo komandoje, gali kreiptis į specialistus, su kuriais sutartis yra sudaręs mokyklos savininkas. Pedagogai per etatinį darbo apmokėjimą yra skatinami bendradarbiauti ir dalintis savo gerąja patirtimi pačiame kolektyve, kuriame dirba.

Mokytojų darbo užmokestis

Valstybės ir savivaldybės mokyklose dirbančių mokytojų darbo užmokestis priklauso nuo mokytojų pedagoginio darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo. Mokytojų atlyginimų dydžiai yra nustatyti Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 5 priede.

Mokytojo atlyginimo koeficiento vienetas yra Seimo patvirtintas atitinkamų metų Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis)[4].

Mokytojo alga = atitinkamas algos koeficientas x bazinis dydis.

Lentelė. Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo švietimo (įskaitant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo[5]) programas,  pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai (baziniais dydžiais).

Alga didėja ir nuo veiklos sudėtingumo. Mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą), atlyginimas gali didėti 1-15 proc. šiais atvejais:

• jei jų klasėje (grupėje) ugdomas vienas ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
• jei bendrojo ugdymo ar neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) mokytojas dirba mokykloje, skirtoje mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
• jei bendrojo ugdymo ar neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) mokytojas dirba mokykloje (klasėje), skirtose mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių
• dirbantiems profesinio mokymo įstaigose (skyriuose, grupėse, klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių;
• dirbantiems socialinės globos įstaigose, skirtose vaikams;
• mokantiems mokinį, kuriam dėl ligos ar patologinės būklės skirtas mokymas namuose;
• mokantiems pagal tarptautinio bakalaureato programas;
• bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokytojams, mokantiems vieną ir daugiau užsieniečių ar Lietuvos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvą ir nemokančių valstybinės kalbos pirmuosius dvejus metus nuo mokinio mokymosi pradžios Lietuvoje;
• mokantiems dalykus lietuvių kalba bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, III ir IV gimnazijų klasėse;
• dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose pradinėse klasėse, kuriose mokymas vyksta lietuvių kalba, o klasėje mokosi 10 ir daugiau mokinių ir iš jų ne mažiau kaip 50 procentų nemoka valstybinės kalbos. Nuostata taikoma šių savivaldybių mokyklose – Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Visagino savivaldybių teritorijose.

Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo mokytojams, meninio ugdymo mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas, atlyginimas didinamas:

• 5–10 procentų: jeigu grupėje ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, ir (arba) 1–3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Jeigu grupėje ugdo vieną ir daugiau užsieniečių ar Lietuvos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvą ir nemokančių valstybinės kalbos, pirmuosius dvejus metus nuo mokinių mokymosi pradžios Lietuvoje.
• 5–20 procentų: jei mokytojas dirba mokyklose (grupėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Jeigu grupėje ugdomi 4 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Jei mokytojas dirba sutrikusio vystymosi kūdikių namuose; socialinės globos įstaigose, skirtose vaikams; sanatorijų mokyklose (priešmokyklinio ugdymo grupėse) – priešmokyklinio ir meninio ugdymo mokytojams; mokantiems mokinius, kuriems dėl ligos ar patologinės būklės skirtas mokymas namuose – priešmokyklinio ugdymo mokytojams.

Visiems mokytojams atlyginimas gali didėti iki 25 proc., jei mokytojas susiduria su dviem ar daugiau iš aukščiau nurodytų kriterijų.

Atlyginimas taip pat gali didėti iki 20 proc. pagal kitus mokyklos nustatytus darbo kriterijus.

Mokytojų darbo laikas ir atostogos

Darbo krūvis

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbo savaitė yra 36 valandos. Iš jų 33 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais. 3 valandos skiriamos netiesioginiam darbui su mokiniais – darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt. Jei ikimokyklinio arba priešmokyklinio ugdymo pedagogas dirba mokyklose ar mokyklos grupėse, skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, sanatorijų mokyklose ar grupėje, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, darbo laikas per savaitę yra 26 valandos. Iš jų atitinkamai 24 ir 2 valandos yra skiriamos tiesioginiam ir netiesioginiam darbui su mokiniais.

Bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) mokytojų etatą sudaro 1512 valandų per metus. Mokytojo darbo laikas per savaitę – 36 val. Etatas dalinamas į dvi dalis:

1. Pamokų vedimas, ugdomosios veiklos planavimas, pasiruošimas pamokoms, mokinių darbų vertinimas, vadovavimas klasei.
2. Veiklos mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijos tobulinimas.

*Pradedantiesiems, t.y. dirbantiems iki 2 metų, bendrojo ugdymo mokytojams per metus skiriama iki 756 kontaktinių valandų. Profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) mokytojams skiriama iki 924 kontaktinių valandų. Kitiems mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo programas – iki 888 val.

Pradinių klasių mokytojo etatas formuojamas, kai mokytojui per metus skiriama 700 ir daugiau kontaktinių valandų per metus.

**Laikas ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms ir darbų vertinimui nustatomas pagal mokomąjį dalyką ir mokinių klasėje skaičių. Tai yra  40-60 proc. nuo kontaktinių val. Valandos yra nustatytos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymo 1 priede.

***Valandos vadovavimui klasei priklauso nuo mokinių klasėje skaičiaus.

Veiklos mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijos tobulinimas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino veiklas mokyklos bendruomenei ir profesinio tobulėjimo veiklas. Mokytojas veikloms mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti turi skirti mažiausiai 102 valandas per metus. Privalomos bendruomeninės valandos yra valandos darbui su tėvais − jų konsultavimas, informavimas, bendravimas, bendradarbiavimas. Taip pat mokyklos veiklos planavimas ir tobulinimas, t.y. dalyvavimas pasitarimuose, posėdžiuose.

Be aukščiau minėtų privalomų veiklų mokytojas gali vykdyti ir neprivalomas veiklas. Pavyzdžiui, dalyvauti mokyklos savivaldoje, rengti mokyklos ugdymo programas, dalintis patirtimi (būti mentoriumi, konsultuoti kolegas, vesti atviras pamokas ir tt.) ir pan. Šios veiklos galėtų sudaryti iki 400 valandų per metus.

Rekomenduojama pradedantiesiems mokytojams daugiau laiko skirti profesiniam tobulėjimui, pedagogo įgūdžių įtvirtinimui. Patyrę mokytojai skatinami dalintis sukaupta patirtimi.

Laikas poilsiui. Švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtintose mokytojų darbo grafiko sudarymo nuostatose nurodomi ne tik darbo, bet ir poilsio laiko reikalavimai. Įtvirtinamas nuotolinis darbas, kai veiklas galima atlikti ne mokykloje.

Sprendimai dėl mokytojų darbo krūvio. Mokyklos vadovas darbo krūvius derina su mokyklos darbo taryba. Jei tokios tarybos nėra, su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga.

Atostogos

Kasmetinės atostogos. Visiems mokytojams, pradedant ikimokyklinio ugdymo auklėtojais ir baigiant profesinio mokymo mokytojais, per metus yra skiriamos 40 darbo dienų atostogos (jei dirbama 5 dienas per savaitę) ir 48 darbo dienų atostogos (jei dirbama 6 dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos 8 savaičių trukmės pailgintos atostogos.

Mokytojo profesija yra viena iš kelių profesijų, kurių atstovams yra nustatytos ilgesnės atostogos. Vertinama, kad šis darbas yra susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa. Palyginus, nesusijusios su didesne įtampa profesijos darbuotojui paprastai yra skiriamos 20 darbo dienų per metus atostogos.

Pirmuosius darbo metus mokytojas savo atostogas gali panaudoti vasarą. Antraisiais darbo metais mokytojas atostogas gali naudoti suderinęs jų grafiką su savo vadovu. Svarbu, kad vienų atostogų trukmė būtų ne trumpiau kaip 10 darbo dienų.

Papildomos atostogos.  Papildomos atostogos skiriamos šiais atvejais:

• jei darbuotojas turi nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. Už 10 metų nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje skiriamos papildomos 3 darbo dienos atostogų. Už kiekvienų paskesnių 5 metų darbo stažą toje darbovietėje – po papildomą 1 darbo dieną atostogoms.
• Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį. Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų – dvi dienos per mėnesį. Už tą dieną darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.

Paaukštinimas

Mokytojas mokytojo karjeros laiptais kyla pereidamas atestaciją, po kurios mokytojui suteikiama kvalifikacinė kategorija. Kuo aukštesnė kvalifikacinė kategorija, tuo didesnis taikomas koeficientas, apskaičiuojant mokytojo atlyginimą. Atestacija vykdoma pagal Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatus.

Mokytojo statusas nereiškia, kad mokytojas, jei išreikš norą, automatiškai gali tapti mokyklos direktoriumi ar direktoriaus pavaduotu. Į šias pareigas yra skelbiamas konkursas. Daugiau apie direktorių atranką – 10.1 poskyryje „Vadovaujantis ir valdymo personalas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose“. Mokyklos inspektoriui taip pat yra keliami tam tikri reikalavimai. Tačiau mokytojo patirtis gali būti privalumu kandidatuojant į nurodytas pareigas.

Profesinis judumas

Mokytojai gali dirbti įvairiose mokyklose ir pareigose, atitinkančiose kvalifikacinius reikalavimus, nustatytus įstatymais ir kitais teisės aktais. Mokytojas vienu metu gali dirbti keliose mokyklose, nepažeisdamas darbo krūvio normų, nustatytų Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose.

Atestuotam mokytojui jo įgyta kvalifikacinė kategorija įskaitoma už tų mokomųjų dalykų pamokas, neformaliojo vaikų švietimo valandas ar kitus papildomus darbus, iš kurių jis yra atestuotas, dirbant bet kurioje bendrojo ugdymo (taip pat ir profesinės mokyklos bendrojo ugdymo skyriuje) ar neformaliojo švietimo įstaigoje.

Atestuotiems ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojams, dirbantiems priešmokyklinio ugdymo mokytojais, įskaitomos turimos kvalifikacinės kategorijos.

Mokytojams pereinant dirbti iš vienos švietimo įstaigos į kitą, jo kvalifikacinė kategorija yra įskaitoma.

Atleidimas iš darbo

Mokytojus į darbą priima ir atleidžia ugdymo įstaigos vadovas. Jis/ ji vadovaujasi Darbo kodeksu ir Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašu. Mokyklos vadovas ir mokytojai gali būti atleisti iš darbo, jei jų elgesys, nors ir ne darbo metu, yra amoralus ir dėl to nesuderinamas su pareigomis.

Įprastai pedagogu priimamas dirbti asmuo neterminuotam laikui. Tokiu atveju, darbo sutartis gali būti nutraukiama paties darbuotojo prašymu, sutarus darbuotojui ir darbdaviui, darbdavio iniciatyva. Sutartį taip pat gali nutraukti darbdavys tiek tais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, tiek tais atvejais, kai yra darbuotojo kaltė. Jei sutartį nutraukia darbdavys ne dėl darbuotojo kaltės, pavyzdžiui, mokytojas atsisako dirbti pasikeitus jo darbo krūviui, įstaigos vadovas turi pagrįsti sumažėjusį darbo krūvį. Jei darbo krūvis mažėja dėl objektyvių priežasčių ir pedagogas nesutinka toliau dirbti, jis yra atleidžiamas.

Apie darbo sutarties nutraukimą ugdymo įstaigos vadovas turi pranešti pedagogui prieš vieną mėnesį. Jei darbo santykiai truko trumpiau nei vienus metus – prieš dvi savaites. Jei pedagogui iki pensijos yra likę mažiau nei penkeri metai, pedagogas turi būti įspėjamas prieš du mėnesius arba prieš keturias savaites (jei darbo santykiai truko trumpiau nei metus). Jei atleidžiamas pedagogas augina vaiką iki keturiolikos metų, augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, laukiasi, yra neįgalus/-i, iki pensijos liko mažiau nei dveji metai, įspėjimo apie atleidimą terminai trigubėja iki 3 mėnesių ir 6 savaičių (jei darbo santykiai truko trumpiau nei metus).

Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. Jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Darbuotojas taip pat gali būti priimamas į darbą terminuotai pavaduoti kitą darbuotoją. Pavyzdžiui, Lietuvoje vaiko gimdymo ir priežiūros atostogos gali trukti iki trejų metų, todėl ugdymo įstaiga gali ieškoti pedagogo, pavaduosiančio į motinystę ar tėvystę išėjusio pedagogo. Įprastai yra aiškiai nustatoma, kuriam periodui yra priimamas asmuo į pavaduojančias pareigas. Pasibaigus terminui, darbo sutartis nutrūksta.

Senatvės pensija

Mokytojams pensijos mokamos kaip ir kitų sferų darbuotojams.

Iki 2012 m. pensinis amžius moterims buvo nuo 60 metų, vyrams – nuo 62 metų. Nuo 2012 m. sausio 1 d. ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 d. senatvės pensijos amžius kasmet didinamas iki 2026 m. sausio 1 d.. Moterims – keturiais mėnesiais per metus, vyrams – dviem mėnesiais per metus, kol pasieks senatvės pensijos amžių – 65 metus.

Teisės akto, kuris reglamentuotų privalomą darbuotojo atleidimą, suėjus pensiniam amžiui, nėra. Remiantis Darbo kodeksu, darbuotojas į pensiją gali būti išleidžiamas šalims susitarus. Mokytojui, išėjusiam į pensiją, gali būti pasiūlyta dirbti mokykloje ne visu darbo krūviu.

Įvedus etatinį pedagogų darbo užmokesčio apmokėjimo modelį, buvo pasiūlytos išeitinės išmokos vyresniems pedagogams, turintiems atitinkamą darbo stažą. Ši priemonė sutarta su švietimo profesinėmis sąjungomis. Išeitine išmoka gali pasinaudoti valstybės ar savivaldybių mokyklų mokytojai, dirbantys pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugydo ir profesinio mokymo programas. Privaloma sąlyga – kad išėjus mokytojui, didėtų vienam mokytojui tenkančių mokinių skaičius. Tai reiškia, kad į likusį etatą nėra priimamas naujas mokytojas, o tas krūvis padalinamas mokytojams, kad jiems susidarytų didesnis darbo krūvis (nemažai pedagogų dirba ne visu darbo krūviu).

Išeitinės išmokos dydis vienam mokytojui

[1]https://strata.gov.lt/lt/component/content/article/8-naujienos/468-pasiule-buda-kaip-derinti-pedagog-pasiula-ir-paklausa.

[2] 2018 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino naują Pedagogų rengimo reglamento redakciją. 2020 m . rugsėjo 21 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-1417 patvirtintas atnaujintas Pedagogų rengimo reglamentas. Abejose dokumento redakcijose nurodyta, kad pedagogas pirmaisiais metais po studijų baigimo atlieka pedagoginę stažuotę.

[3] Projektas „Tęsk“ finansuojamas iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.2.1-ESFA-V-727 priemonės „Mokytojų ir kitų švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“.

[4] Ateinančių finansinių metų pareiginės algos bazinis dydis, atsižvelgus į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją, minimaliosios mėnesinės algos dydį ir kt., nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai nustatyta tvarka nustatomos ir paskelbiamos išskirtinės aplinkybės. 2020 m. bazinis dydis yra 176 eurai. 2021 m. bazinis dydis bus 177 eurai.

[5] Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo suvienodinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimo koeficientai.

[6] Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma.