2018 m. lapkričio 20 d. Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas. Jomis įvedama trumpoji pakopa ir trumposios studijos į aukštojo mokslo sistemą.
Studijų sritys
Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, trumposios pakopos studijos yra skirtos įgyti kvalifikaciją pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį[1] lygį. Iki įstatyme penktąjį lygį įtraukiant į aukštojo mokslo sistemą, kelias penktojo lygmens studijų programas vykdė profesinės mokyklos. Bet tai netapo masiniu reiškiniu. Dabar įstatyme nurodyta, kad trumpąsias studijas gali bendrai vykdyti kolegijos su profesinėmis mokyklomis, tai suderinusios su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Šiuo metu dar nėra nustatyta, kokių konkrečiai programų studijos gali vykti kaip trumposios studijos aukštojoje mokykloje. Pagal įstatymą, švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių sąrašą, kuriose gali būtų vykdomos trumposios studijos. Ministras sąrašą sudaro gavęs sektorinių profesinių komitetų[2] išvadą.
Įstatyme nurodyta, kad studijų trumpųjų studijų programų trukmė turi būti 90 arba 120 studijų kreditų.
Priėmimo reikalavimai
Apie trumposios pakopos studijas galvota kaip apie meistrystės studijas. Todėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodyta, kad į aukštosios mokyklos trumposios pakopos studijas asmenys turi būti priimti konkurso būdu. Stojantysis turi turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip 3 metų profesinę patirtį. Patirtis turi atitikti pasirinktą studijų kryptį. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato tvarką, kaip pripažįstama profesinė patirtis kaip tinkama stoti į trumpųjų studijų programą. Kitas būdas – turėti bent vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, kurią asmuo įgijo pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą.
Vyriausybė nustato trumposios pakopos studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą. Nustatant skaičius, atsižvelgiama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Tai daroma iki kiekvienų metų balandžio 2 d.
Studijų programų turinys
Mokslo ir studijų įstatymas nustato, kad trumpųjų studijų programos turi atitikti profesinius standartus[3] ir atitinkamos studijų krypties aprašą[4]. Jos turi būti suderintos su profesiniais standartais ir studijų krypčių aprašais ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo pastarųjų patvirtinimo ar pakeitimo dienos.
Šiuo metu vyksta pasiruošimas įgyvendinti trumpąsias studijas, todėl teisės aktuose studijų programų turinys dar nedetalizuotas. Mokslo ir studijų įstatyme nurodyta, kad 30 arba 40 trumposios studijų programos kreditų turi būti skirta studentų praktikai realioje darbo vietoje.
Mokymo metodai
Šiuo metu vyksta pasiruošimas įgyvendinti trumpąsias studijas, todėl mokymo metodai dar nėra detalizuoti teisės aktuose ir aukštųjų mokyklų tvarkose.
Studentų progreso įvertinimas
Šiuo metu vyksta pasiruošimas įgyvendinti trumpąsias studijas, todėl aukštųjų mokyklų dokumentuose nėra detalizuotas studentų progreso vertinimas.
Įsidarbinamumas
Mokslo ir studijų įstatyme nurodyta, kad trumpųjų studijų programos 30 arba 40 kreditų turi būti skiriama studentų praktikai realioje darbo vietoje. Nors pats trumpųjų studijų praktikos mechanizmas dar nėra detalizuotas, galimybė atlikti praktiką pas potencialų darbdavį didina studento galimybes vėliau arba net studijų metu įsilieti į darbo rinką.
Kartu aukštosios mokyklos turi savo karjeros centrus. Jie teikia studentams įvairias bendro pobūdžio bei individualias konsultacijas. Vykdo įvairius mokymus įsidarbinimo klausimais, padeda rasti praktikos vietą, vėliau – ir darbą, o darbdaviams – darbuotojus.
Aukštųjų mokyklų tarybose į keletą vietų konkurso būdu gali pretenduoti visuomenės atstovai, tarp jų – ir darbdavių atstovai. Profesinių mokyklų dalininkais gali būti įmonės, verslo atstovai.
Studentų vertinimas
Šiuo metu vyksta pasiruošimas įgyvendinti trumpąsias studijas, todėl studentų vertinimas dar nėra detalizuotas aukštųjų mokyklų tvarkose.
Išsilavinimo pažymėjimai
Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, asmenims, baigusiems trumpąsias studijas, kolegijos išduoda studijų pažymėjimą. Jis suteikia teisę užsiimti profesine veikla ir/arba tęsti studijas aukštojoje mokykloje. Detalesnių tvarkų, nurodančių trumpųjų studijų pažymėjimo rekvizitus, dar nėra.
Organizacinė įvairovė
Mokslo ir studijų įstatyme nurodyta, kad bendras trumpųjų studijų programas gali vykdyti kolegijos ir profesinio mokymo įstaigos, suderinusios su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
[1] Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktasis lygis atitinka Europos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygi ir ISCED 5 lygį. Daugiau apie 5 lygiui keliamus reikalavimus ir šiam lygiui priskiriamas kompetencijas bei kvalifikaciją galima rasti skyriuje 2.5 „Nacionalinė kvalifikacijų sąranga“.
[2] Sektorinis profesinis komitetas – bendradarbiavimo pagrindu sudaryta patariamoji institucija, koordinuojanti konkretaus ūkio sektoriaus – veiklų grupės strateginius kvalifikacijų sistemos formavimo ir profesinio mokymo klausimus pagal veiklų ekonominę funkciją, produktus, paslaugas arba technologijas.
[3] Profesinis standartas – ūkio sektoriui arba jo daliai reikalingų visų lygių kvalifikacijų, jas sudarančių kompetencijų ir kvalifikacijos suteikimo reikalavimų aprašas.
[4] Studijų krypties aprašas – pagrindinis dokumentas, kuriuo remiasi aukštosios mokyklos, rengdamos naujas arba tobulindamos jau esamas tam tikros studijų krypties programas. Jis teikia pagrindines nuorodas, kaip formuoti arba tobulinti studijų programų studijų rezultatus, apibūdina studijų kryptis, apibrėžia studijų programų vykdymo reikalavimus.