Pagrindiniai valstybės finansavimo politikos tikslai

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad valstybė garantuoja nemokamą mokymąsi valstybės ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose. Siekdama įgyvendinti šį principą ir užtikrinti finansavimo tvarumą, valstybė įvedė „pinigai paskui mokinį“ finansavimo principą (populiariai vadinamą „mokinio krepšelį“). Bendrajame ugdyme jis veikė nuo 2002 m., priešmokykliniame ugdyme − nuo 2003 m., o ikimokykliniame – nuo 2011 m. (finansuojama 20 val. per savaitę ikimokykliniam ugdymui). „Mokinio krepšelio“ lėšas buvo galima naudoti su mokymo procesu susijusioms išlaidoms: mokytojų atlyginimams, mokymo priemonėms ir pan. Ūkio lėšas ir kitas trūkstamas lėšas turėjo skirti mokyklos savininkas – valstybė, savivaldybė. Jei tai privati mokykla, galima rinkti papildomą mokestį iš tėvų.

Su „mokinio krepšeliu“ siekta kelių tikslų: sukurti skaidrią švietimo finansavimo sistemą; efektyviau panaudoti skirtas lėšas ir pagerinti švietimo kokybę, paskatinti ugdymo įstaigų sveiką konkurenciją per jų įvairovės skatinimą; išplėsti nevalstybinį švietimo įstaigų sektorių; sudaryti sąlygas tėvams (globėjams) ir mokiniams laisviau pasirinkti ugdymo įstaigą ir kt. Iš pradžių „mokinio krepšelis“ turėjo teigiamų rezultatų. Ugdymo proceso aprūpinimas tapo tolygesnis ir pagerėjo. Tačiau ilgainiui „mokinio krepšelio“ principas neįgyvendintas visa apimtimi, todėl ryškėjo jo trūkumai. Be to, „mokinio krepšelis“, kai mokyklai ugdymui skiriama tiek lėšų, kiek joje yra mokinių, itin apsunkino nedidelių, kaimiškų vietovių mokyklų išlikimą. Pradėta ieškoti politinių sprendimų, kaip tobulinti „mokinio krepšelio“ principą ar kuo jį pakeisti ir 2016 m. pradėtas bandyti „klasės krepšelis“. Pagal šią metodiką ugdymo lėšos skaičiuotos klasei, o kitos mokymo reikmės tokios kaip švietimo pagalba, valdymas, mokymo priemonės – kiekvienam mokiniui.

„Mokinio krepšelį“ 2018 m. rugsėjo mėnesį pakeitė mišrus finansavimo modelis. Tai yra modifikuotas 2016 m. išbandytas „klasės krepšelis“. Didžioji lėšų dalis skaičiuojama klasei ar darželio grupei ir kai kurios išlaidos – pagal konkretų mokinių, vaikų skaičių klasėje, grupėje (populiariai naujas modelis tebevadinamas „klasės krepšeliu“). Naujojo finansavimo principo tikslas – paskatinti miesto mokyklas nebeturėti perpildytų klasių, mažoms mokykloms suteikti finansinį stabilumą. Kaip ir „mokinio krepšelio“ atveju, taip ir dabar valstybė per krepšelį finansuoja su mokymu susijusias išlaidas, o ūkio išlaidas turi padengti mokyklos savininkas. Jei tai privati mokykla – ūkio ir kitoms išlaidoms padengti renkamas papildomas mokestis. Detaliau apie šį finansavimo modelį – toliau skyriuje.

Valstybė tuometį „mokinio krepšelį“, o dabar – „klasės krepšelį“ skiria tiek valstybės, savivaldybės, tiek privačiose švietimo įstaigose besimokantiems mokiniams. Šis sprendimas leido plėtotis privačių švietimo įstaigų tinklui, nors jis vis dar nedidelis[1]. Kartu didžiuosiuose miestuose toks finansavimas sprendžia vietų trūkumo klausimą. Tai ypač aktualu ikimokykliniame ugdyme, kur, pavyzdžiui, Vilniaus mieste nėra užtektinai vietų visiems vaikams. Kartu nevalstybinių mokyklų finansavimas per krepšelį padėjo atsirasti savita pedagogika ugdymo procesą grindžiančioms mokykloms.  Tėvai privačias mokyklas gali pasirinkti su gerokai mažesne finansine našta. Visgi nuo pat šio sprendimo pradžių vyksta debatai, ar valstybė su ribotais finansiniais ištekliais turi skirti lėšų privačioms mokykloms ir vaikams, kurių tėvai „ir taip gali sumokėti už mokslą“. Diskusijos ypač paaštrėjo 2019 m. antroje pusėje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ruošia įstatymo pataisas, nurodančias, kad valstybė negali skirti „klasės krepšelio“ pelno siekiančioms privačioms mokykloms. Skaičiuojama, kad 2019 m. rugsėjo mėn. Lietuvoje veikė 13 privačių pelno siekiančių bendrojo ugdymo mokyklų. T.y., jų teisinis statusas yra uždaroji akcinė bendrovė, individuali įmonė ir pan. Jose 2019 m. rugsėjį mokėsi 1308 mokiniai. 2020 valstybės biudžete šioms mokykloms numatyta skirti 2,2 mln. Eur.

Mišrus finansavimo modelis („klasės krepšelis“)

Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose finansuoti iš valstybės biudžeto taikomas mišrus finansavimo modelis. Tai yra bazinių ugdymo išlaidų krepšelis, susietas su ugdymo turinio įgyvendinimu. Tai reiškia, kad kiekvienai mokyklai pagal mokinių skaičių klasėse formulė suskaičiuoja, kiek realiai reikės valandų įgyvendinti ugdymo planą. Populiariai naujasis finansavimo principas vadinamas „klasės krepšeliu“. Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą patvirtino Vyriausybė.

Tai yra tikslinė valstybės dotacija mokymo išlaidoms padengti. Mokymo lėšas sudaro:

• Lėšos ugdymo planui įgyvendinti. Iš principo tai yra lėšos darbo užmokesčiui, paskaičiuotam  pagal ugdymo planui įgyvendinti reikalingų mokytojų skaičių.
• Lėšos ugdymo finansavimo poreikių skirtumams tarp mokyklų mažinti. Tai yra 2,4 proc. nuo lėšų ugdymo planui įgyvendinti. Šiomis lėšomis galima padidinti mokytojų atlyginimą, gerinti ugdymo kokybę ir didinti prieinamumą. Pavyzdžiui, finansuoti mokymą namuose, diegti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo formų įvairovę. Esant poreikiui, šiomis lėšomis galima finansuoti užsienio kalbų mokymąsi mažesnėse grupėse nei yra nustatyta Bendruosiuose ugdymo planuose. Taip pat savivaldybės šiomis lėšomis gali finansuoti priemones, skirtas mokinių iš nepalankios socialinės, ekonominės, kultūrinės aplinkos mokymosi skirtumams mažinti.  
• Lėšos kitoms ugdymo reikmėms. Tai yra atskirai savivaldybėms ir mokykloms skiriamos lėšos ugdymo reikmėms.

Savivaldybei skiriamos lėšos ugdymo procesui organizuoti ir valdyti; teikti švietimo pagalbą mokyklose ir pedagoginę psichologinę pagalbą teikiančiose įstaigose (tai yra lėšos prevencinėms programoms, švietimo pagalbos specialistams, ugdymo plano įgyvendinimui, kai ugdymo procesas pabrangsta dėl vaikų su specialiaisiais ugdymo poreikiais, migrantams reikalingos švietimo pagalbos); mokymosi pasiekimams patikrinti; formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms finansuoti.

Mokyklai skiriamos lėšos vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms įsigyti; papildomai finansuoti ugdymo procesą, kai mokiniai mokosi tautinės mažumos kalba arba valstybine kalba daugiakalbėje aplinkoje[2]; mokinių pažintinei veiklai ir profesiniam orientavimui; mokytojų ir kitų asmenų, kurie dalyvauja ugdymo procese, kvalifikacijai tobulinti; informacinėms ir komunikacinėms technologijoms (IKT) diegti ir naudoti. Šios grupės lėšos skaičiuojamos pagal faktinį mokinių skaičių.

Skaičiuojant mokymo lėšas ikimokykliniame, priešmokykliniame ugdyme ir kiekvienoje bendrojo ugdymo klasėje nustatomas bazinis grupės dydis (maksimalus dydis), nurodomas minimalus galimas vaikų/ mokinių skaičius grupėje/ klasėje. Kartu nurodomas sąlyginis grupės/ klasės dydis, tai yra, išskiriami keli klasės variantai, nurodant mokinių skaičiaus intervalą jose. Pavyzdžiui, jei pirmoje klasėje mažiausiai gali būti 8 mokiniai, daugiausiai – 24, galimi trys klasės variantai: iki 11 mokinių; 12-20 mokinių; 21-24 mokiniai. Atitinkamai pagal klasės dydį yra nurodytas kontaktinių valandų per mokslo metus skaičius. Be šių rodiklių dar žinant vidutinį kontaktinių valandų skaičių, tenkantį vienai pareigybei per metus, apskaičiuojamas klasei reikalingas mokytojų skaičius. Mokymo lėšų paskaičiavimo formulėje taip pat pritaikomas mokytojo pareiginės algos koeficientas, priklausantis nuo darbo stažo ir kvalifikacinės kategorijos. Mokymo lėšos yra grindžiamos pareiginės algos baziniu dydžiu. Kai jis kinta, kinta ir mokymo lėšos. 2019 m. pareiginės algos bazinis dydis yra 173 Eur.

Papildomai finansavimas skiriamas:

• Jei mokiniai mokosi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas specialiose mokyklose ar specialiose grupėse, bazinės ugdymo lėšos[3] didinamos 2 kartus.
• Faktinis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, besimokančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas bendrosios paskirties grupėse, skaičius mokinių sraute didinamas 2 kartus.
• Mokiniams, besimokantiems pagal priešmokyklinio ugdymo programą tautinės mažumos kalba arba kalbos, bazinės ugdymo lėšos didinamos 5 proc.
• Savivaldybių ir valstybės mokykloms, įgyvendinančioms sausumos arba jūrų kadetų ugdymo sampratas arba jų elementus, taip pat specializuoto pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programas, kurios neturi jungtinių klasių. Šiuo atveju 10 proc. yra didinami sąlyginio pareigybių skaičiaus klasei indeksavimo koeficientai.
• Specialiojo ugdymo centrams, skirtiems šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Šiuo atveju 5 proc. yra didinami sąlyginio pareigybių skaičiaus klasei indeksavimo koeficientai.

Mokykloms pačioms nereikia skaičiuoti, kiek jos turi gauti lėšų. Tam yra sukurtos skaičiuoklės, skaičiavimui naudojami registrų duomenys.  

Švietimo finansavimo dalyviai

Švietimą finansuoja valstybė iš valstybės biudžeto lėšų. Tai yra tikslinė valstybės dotacija − krepšelis, kurio dalis tiesiogiai skiriama mokyklai ir mažesnė dalis skiriama savivaldybėms perskirstyti. Taip pat per įvairias programas valstybė skirias investicines lėšas švietimo plėtotei. Tai gali būti lėšos mokyklų statyboms, renovacijai ar rekonstrukcijai, žmogiškųjų išteklių plėtrai ir kt. Vienerių metų ir ilgalaikes investicines programas švietimo srityje rengia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, vadovaudamasi Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos nuostatomis ir Vyriausybės programa. Prie valstybės investicijų švietimui prisideda ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. Jomis finansuojama švietimo infrastruktūra bei įgyvendinami įvairūs švietimo kokybės tobulinimo projektai.

Savivaldybės investicines lėšas švietimo plėtotei skiria pagal programas, nurodytas savivaldybių tarybų patvirtintuose biudžetuose. Savivaldybių investicinės programos rengiamos atsižvelgiant į valstybės investicines programas ir vadovaujantis savivaldybės strateginiu planu. Savivaldybės taip pat skiria lėšas mokyklos ūkiui išlaikyti. Šios lėšos – tai atlyginimai aptarnaujančiam personalui, lėšos pastato eksploatacinėms išlaidoms padengti, pinigai šildymui, elektrai, kanceliarinėms prekėms.

Finansinė autonomija ir kontrolė

Valstybė apie 80 proc. mokymo lėšų („klasės krepšelio“) skiria mokyklai, kitas – savivaldybei.

Beveik visas lėšas, skiriamas mokyklai, „suvalgo“ darbo užmokestis. Mokyklai skiriamos lėšos kitoms ugdymo reikmėms sudaro kelis procentus nuo „klasės krepšelio“. Šios lėšos apskaičiuojamos pagal metodikoje nurodytus koeficientus kiekvienai ugdymo reikmių grupei, juos padauginant iš faktinio mokinių skaičiaus. Vadovėliams, kitoms mokymo priemonėms, mokinių pažintinei veiklai ir profesiniam orientavimui, mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų kvalifikacijai tobulinti mokykla turi skirti ne mažiau kaip 80 proc. nuo pagal metodiką paskaičiuotų lėšų šioms veikloms. IKT diegimui, t.y., internetui įdiegti ir naudoti, duomenų bazėms, el. dienynams tvarkyti, IKT aptarnaujantiems darbuotojams mokėti už darbą ir kt. išlaidoms, susijusioms su IKT, privalu skirti ne mažiau 40 proc. pagal metodiką apskaičiuotų lėšų.

Savivaldybei iš valstybės tenka maždaug 20 proc. nuo „klasės krepšelio“. Šias lėšas savivaldybės skirsto pagal savo patvirtintas tvarkas. Visgi, valstybė yra nurodžiusi tam tikrus reikalavimus, kuriuos savivaldybės turi nusimatyti savo tvarkose. Pagal metodiką paskaičiuotas lėšas švietimo pagalbai[4] ir lėšas formalųjį švietimą papildančioms ugdymo programoms įgyvendinti savivaldybė turi skirti 100 proc. Šių lėšų perskirstyti kitoms reikmėms negalima. Valstybė rekomenduoja savivaldybėms iš lėšų ugdymo procesui organizuoti ir valdyti ne mažiau kaip 8 proc. skirti mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų darbo užmokesčio kintamajai daliai. Likusias šios eilutės lėšas ir mokinių pasiekimų patikrinimui reikalingas lėšas savivaldybė gali skirti pagal poreikį. Visas lėšas ugdymo finansavimo poreikių skirtumams tarp mokyklų mažinti savivaldybės turi paskirstyti mokykloms.

Siekiant padidinti mokyklų autonomiją ir savarankiškumą, 2009 m. patvirtintas Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas. Vėliau pedagogų, pedagoginių darbuotojų ir mokyklų vadovų atlyginimų klausimą reglamentavo įstatymas. Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo 5 priede detalizuota pedagogams, pedagoginiams darbuotojams, švietimo įstaigų vadovams skiriamas atlyginimas. Numatytos tarnybinių atlyginimų koeficientų žemiausios ir aukščiausios ribos. Konkretų tarnybinio atlyginimo koeficientą, suderinęs su darbuotojų atstovais, nustato mokyklos vadovas. Mokyklos vadovui – mokyklos savininkas.

Už lėšų panaudojimą pagal paskirtį mokykla atsiskaito savo steigėjui. Steigėjas taip pat turi teisę patikrinti, ar tikrai mokykla naudoja gautas lėšas pagal jų paskirtį. Savivaldybių įsteigtose mokyklose tai atlieka vidaus audito tarnybos.

Mokesčiai valstybiniame sektoriuje

Kadangi valstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigėjais Lietuvoje yra savivaldybių tarybos, todėl mokestį už vaiko išlaikymą savivaldybės ikimokyklinio ugdymo mokykloje nustato kiekvienos savivaldybės taryba. Už vaikų maitinimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose turi mokėti tėvai.

Mokestis už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse įstaigose (išskyrus nevalstybines) mažinamas 50 procentų, jeigu:

• vaikas (-ai) turi tik vieną iš tėvų;
• šeima augina tris ir daugiau vaikų;
• vaikui nustatyti dideli ir labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai;
• vaikas serga onkologine liga, diabetu, astma, epilepsija ir sunkios formos alergija;
• vaiko abiem tėvams (globėjams) nustatytas ne didesnis kaip 40 procentų darbingumo lygis;
• vaikas auga moksleivių ar studentų šeimoje, kurioje vienas iš tėvų mokosi mokymo įstaigos dieniniame skyriuje.

Švietimo įstatymu nustatyta, kad valstybinėje ir savivaldybės mokykloje mokymas pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti, yra nemokamas.

Mokinys, besimokantis pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, vadovėliais naudojasi nemokamai. Mokinys, besimokantis pagal formaliojo profesinio mokymo programas, vadovėliais aprūpinamas iš dalies nemokamai. Nemokamai mokinys gali būti aprūpinamas vadovėliais įvertinus tėvų (rūpintojų) ir mokinio socialinę padėtį. Individualiosiomis mokymosi priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais ir kt.) mokinį aprūpina tėvai (globėjai, rūpintojai).

Mokesčio dydį už ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo mokyklos nuostatuose reglamentuotas mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu teikiamas papildomas paslaugas (pailgintos dienos grupės, popamokinė mokinių priežiūra, studijos, klubai, būreliai, stovyklos, ekskursijos ir kt.) nustato mokyklos steigėjas. Mokestis mažinamas, atsižvelgiant į mokinių ir tėvų (globėjų, rūpintojų) socialinę padėtį.

Finansinė parama mokinių šeimoms

Socialinės paramos mokiniams įstatymas skiria dvi socialinės paramos mokiniams rūšis: 

nemokamą mokinių maitinimą (pusryčiai, pietūs, maitinimas mokyklų organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose)

paramą mokinio reikmenims įsigyti.

Nemokamas maitinimas

Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės nei 1,5 x valstybės remiamų pajamų dydis. 2019 m. valstybės remiamų pajamų dydis yra 122 Eur. 2020 m. jis numatytas 125 Eur.

Kitais savivaldybės, kurioje priimamas sprendimas dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo, tarybos nustatytais atvejais, pavyzdžiui, ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar vaikus augina neįgalūs bendrai gyvenantys asmenys ir kt., atsižvelgiant į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2 x valstybės remiamų pajamų dydis.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įvedami nemokami pietūs priešmokyklinukams ir pirmokams. Pirmuoju etapu nemokamas maitinimas bus įvestas nuo 2020 m. sausio 1 d. savivaldybių priešmokyklinėse ugdymo įstaigose, kuriose maitinimas organizuojamas taikant savitarnos principą (pilnas ar dalinis švediškas stalas). Savivaldybių, kurių bendrojo ugdymo mokyklose vyks nemokamas maitinimas savitarnos principu, sąrašą tvirtins socialinės apsaugos ir darbo ministras. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. mokiniai, kurie mokysis mokyklose pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pagal pradinio ugdymo programą pirmoje klasėje, turės teisę į nemokamus pietus. Gaunamos tėvų pajamos nebus vertinamos.

Mokinio reikmenų įsigijimas

Mokinio reikmenims per metus įsigyti skiriama 2 bazinių socialinių išmokų (BSI) suma.  2019 m. BSI siekė 38 Eur. Nuo 2020 m. BSI turėtų būti 39 Eur.

Kita parama

Siekiant užtikrinti mokyklos prieinamumą, savivaldybės kompensuoja mokinių važiavimo išlaidas savo nustatyta tvarka. Savivaldybės kompensuoja važiavimo išlaidas 9-12 klasių (gimnazijų 1-4 klasių) bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams, gyvenantiems kaimuose ir miesteliuose. Kompensuojama kelionė į ugdymo įstaigą, nutolusią iki 40 km nuo mokinio gyvenamosios vietos. Nemokamai galima vykti į ugdymo įstaigą jos darbo dienomis. Neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams ši lengvata taikoma ir ne darbo dienomis. Priešmokyklinio ugdymo ir 1–8 klasių mokinių pavėžėjimas kompensuojamas iki artimiausios atitinkamą bendrojo ugdymo programą vykdančios mokyklos.

Finansinė parama šeimoms, kuriose auga specialiųjų poreikių turintys mokiniai

Specialiųjų poreikių turintiems mokiniams mokyklos steigėjas organizuoja pavėžėjimą iš namų į mokyklą ir iš mokyklos į namus savo nustatyta tvarka ir atvejais.

Finansinė parama besimokantiesiems

Lietuvoje valstybinėje ir savivaldybės mokykloje mokymas pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, profesinio mokymo, kai įgyjama pirmoji kvalifikacija, programas yra nemokamas, todėl speciali valstybės parama mokiniams nėra teikiama, išskyrus aukščiau aprašytą paramą. 

Lietuvoje veikia privačios iniciatyvos, remiančios vaikų ugdymą, pavyzdžiui, Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams“ skatina neeilinių Lietuvos talentų, išskirtinių gabumų vaikų ugdymą, sudarydamas jiems sąlygas tapti pasaulinio lygio žvaigždėmis ir teikti pagalbą vaikams, sergantiems retomis, sunkiai gydomomis ligomis.

Programa „Lietuvos Maximalistai“ – tai mokinių pažangumo programa, kurios tikslas – motyvuoti Lietuvos vaikus mokytis, siekti aukščiausių įvertinimų ir skatinti vaikų pažangą mokslo srityje. Programoje dalyvaujantys dešimtos klasės mokiniai už gerą mokymąsi gali gauti stipendijas ir atostogas stovykloje užsienyje.

Gabius moksleivius stipendijomis ar kitomis išmokomis taip pat skatina ir atskiros savivaldybės pagal savo nustatytą tvarką.

Privatus ir dotacijomis paremtas švietimas

Nevalstybinės ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos mokiniams ugdyti gauna „klasės krepšelį“. Už „klasės krepšelio“ panaudojimą nevalstybinės bendrojo ugdymo mokyklos kasmet turi atsiskaityti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Kaip veiksmingai ir ar pagal paskirtį yra panaudojamos iš valstybės gaunamos „klasės krepšelio“ lėšos nevalstybinėse mokyklose tikrina valstybės kontrolė.

Nevalstybinės mokyklos, nors ir gauna mokiniams ugdyti „klasės krepšelį“, gali nustatyti papildomą mokestį už mokinių ugdymą, kuris padengtų kitas ugdymo  išlaidas. Mokesčio dydį nustato mokyklos steigėjas. Mokestis mokamas pagal sutartį.  

Neformaliojo vaikų švietimo finansavimas

Mokinio krepšelio lėšos neformaliajam vaikų švietimui gali būti naudojamos neformaliojo vaikų švietimo mokytojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms bei ugdymo priemonėms ir kitoms išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymu, padengti. Valstybės ir savivaldybių skiriamų mokinio krepšelio lėšų negalima naudoti pramoginių renginių, vaikų poilsio ir su jomis susijusioms išlaidoms apmokėti; finansuoti neformaliojo vaikų švietimo programas, kurias vykdo bendrąjį ugdymą teikiančios mokyklos; formalųjį švietimą papildančioms ugdymo programoms finansuoti; remonto, rekonstrukcijos ir statybų išlaidoms padengti; neformaliojo vaikų švietimo programų vykdytojo įsiskolinimams padengti. Pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą aprašą, mokinio krepšelio lėšas sudaro 3,18 Eur vienam vaikui mėnesiui.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rekomenduoja savivaldybėms prisidėti, kad šis krepšelis sudarytų 15 Eur vienam vaikui vienam mėnesiui. 

[1] 2018-2019 m. m. Lietuvoje veikė 180 privačių ir 593 valstybės ir savivaldybių ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Privačių įvairaus tipo bendrojo ugdymo mokyklų buvo 74, valstybės ir savivaldybių– 980