Demografinė padėtis

Lietuvos plotas yra 65 286 km². Lietuva – lygumų ir miškų kraštas. Miškų teritorija sudaro maždaug trečdalį Lietuvos teritorijos – tai daro įtaką apgyvendinimo tankumui. Lietuvoje gausiausiai gyvenamos didžiausių miestų − Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – apskritys. Gyventojų tankis jose atitinkamai 2020 m. pradžioje buvo 84,3 gyventojo vienam kvadratiniam kilometrui (gyv./ km2), 69,6 gyv./km2 ir 61,3 gyv./km2. Šiose trijose apskrityse gyvetojų tankis po truputį didėja. Mažiausias gyventojų tankis yra Tauragės (20,8 gyv./ km2) ir Utenos (17,4 gyv./km2) apskrityse ir kasmet jis vis mažėja.[i]

Remiantis 2021 m. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. pradžioje Lietuvoje preliminariai gyveno 2 795 175 gyventojai. Gyventojų skaičius, mažėjęs kiekvienais metais, stabilizavosi ir net padidėjo 1 000 gyventojų, palyginus su praėjusiais metais. Tam įtakos turėjo Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungojos ir COVID-19 pandemija. Iki šių metų gyventojų mažėdavo dėl įvairių veiksnių: neigiamo gyventojų gimstamumo, mirtingumo, emigracijos.

Gyventojų gimstamumas, po truputį didėjęs 2005–2009 m., pastaraisiais metais stabilizavosi, o 2020 m. vėl sumažėjo. Natūrali gyventojų kaita Lietuvoje yra neigiama. 2020 m. suminis gimstamumo indeksas buvo 1,60 (2000 m. – 1,39, 2005 m. – 1,29, 2010 m. – 1,5, 2015 m. – 1,70).[ii]  

Gimusių gyventojų skaičius

*Preliminarūs duomenys

Duomenų šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, rodiklis „Gimusieji“ (Gyventojai ir socialinė statistika. Gyventojai. Gimstamumas) (žiūrėta 2021-03-21).

Natūrali gyventojų kaita

Duomenų šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, rodiklis „Natūrali gyventojų kaita“ (Gyventojai ir socialinė statistika. Gyventojai. Gimstamumas) (žiūrėta 2021-03-21).

2019 m. vidutinė tikėtina Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė [iii] siekė 76,43 metų (2000 m. – 72,14, 2005 m. – 71,25, 2010 m. – 73,19) ir ji po truputį vis ilgėja. Vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra maždaug 10 metų trumpesnė nei moterų ir siekia 71 metus. Moterys pagal vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę gyvena maždaug 81 metus.

Lietuvoje taip pat vyksta gyventojų senėjimo procesai. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje žymiai sumažėjo mokyklinio amžiaus vaikų ir jaunuolių, augo vyresnio amžiaus gyventojų skaičius. Demografiniai pokyčiai kartu su emigracijos mastais turi tiesioginės įtakos švietimui. Ruošiamos skatinimo priemonės optimizuoti švietimo įstaigų tinklą, kuris šiuo metu yra jau nebeatitinkantis sumažėjusio mokinių ir studentų skaičiaus. Imamasi priemonių atjauninti pedagogų sektorių ir kartu jį pritaikyti tinklo poreikiams.

 Gyventojų  dalis proc. metų pradžioje pagal amžių

* Pateikiami išankstiniai duomenys

Duomenų šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, rodiklis „Nuolatinių gyventojų skaičius metų pradžioje“ (Gyventojai ir socialinė statistika. Gyventojai. Gyventojų skaičius ir sudėtis) (žiūrėta 2021-03-21).

1990–2021 metų laikotarpiu Lietuvoje gyventojų sumažėjo beveik 900 tūkst.

Gyventojų užimtumas ir nedarbas

Statistikos departamento duomenimis nedarbo lygis šalyje, išaugęs per ekonominę krizę, kasmet mažėjo, tačiau pandemija COVID-19 lėmė nedarbo lygio pakilimą. 2020 metais jis buvo apie 8,5 proc. Atitinkamai kasmet didėja užimtumo lygis, paskutiniais metais nukritęs tik per 0,5 proc.

 Nedarbo ir užimtumo lygis šalyje (proc.)*

* Vidutinis metinis lygis

Duomenų šaltinis: ** Lietuvos statistikos departamentas, rodiklis „Nedarbo lygis“ (Gyventojai ir socialinė statistika. Gyventojų užimtumas ir nedarbas) (žiūrėta 2021-03-21).

***Lietuvos statistikos departamentas, rodiklis „Užimtumo lygis“ (Gyventojai ir socialinė statistika. Gyventojų užimtumas ir nedarbas) (žiūrėta 2021-03-21).

 Nedirbantis, nesimokantis ir mokymuose nedalyvaujantis 15-29 m. jaunimas (proc.)

Duomenų šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, rodiklis „Nedirbantis, nesimokantis ir mokymuose nedalyvaujantis jaunimas“ (Gyventojai ir socialinė statistika. Gyventojų užimtumas ir nedarbas. Metiniai darbo jėgos, užimtumo ir nedarbo rodikliai) (žiūrėta 2021-03-21).

Migracija

2020 m. iš Lietuvos emigravo 23 103 gyventojai. Paskutiniais metais emigracijos mastai sumažėjo, o imigrantų skaičius pirmą kartą po daug metų viršijo išvykstančiųjų. Maždaug 2/3 emigravusiųjų – Lietuvos piliečiai. 2020 m. gerokai sumažėjusią emigraciją lėmė pasaulį apėmusi pandemija COVID-19. Imigrantų skaičius žymiai ūgtelėjo dėl atvykstančių baltarusių ir ukrainiečių bei grįžtančių Lietuvos piliečių. Pastarųjų pagausėjusiam grįžimui įtakos turėjo ir Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos, ir pandemija. Tuo tarpu užsieniečiai, kurių dauguma – iš Baltarusijos ir Ukrainos, atvyksta į Lietuvą ieškoti darbo. Ieškantys darbo kartais atvyksta su šeimomis, todėl švietimo sistema turi permąstyti užsieniečių vaikų integracijos politiką į švietimo sistemą.

Migracijos srautai (asmenys)

*2010 m. emigracijos šuolį lėmė ne tik ekonominė krizė, bet ir Sveikatos draudimo įstatyme įvesta prievolė nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Tai paskatino emigrantus deklaruoti savo išvykimą.

Duomenų šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, rodikliai „Emigrantai“, „Imigrantai“ ir „Grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai“ (Gyventojai ir socialinė statistika. Gyventojų migracija. Tarptautinė migracija) (žiūrėta 2021-03-21).

Šalyje taip pat vyksta vidinė migracija. Paskutinius kelerius metus buvo stebima tendencija vykti iš miesto į kaimą, tačiau paskutiniais metais vykstančiųjų iš miesto į kaimą sumažėjo ir susilygino su vykstančių iš kaimo į miestą skaičiumi. Vykstančiųjų iš kaimo į miestą 2020 m. buvo 23 542 ir iš miesto į kaimą  2020 m. buvo 24 432.. Bendra suma migruojančių į miestus ir tarp miestų yra 12 tūkst. didesnė nei migruojančių į kaimus ir tarp kaimiškų vietovių. Ši vidinė migracija kelia iššūkių mokyklų tinklui.

Kalbos

Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių.

Pagal visuotinio gyventojų surašymo 2011 m. duomenis, 84,2 proc. šalies gyventojų sudarė lietuviai, 6,6 proc. – lenkai, 5,8 proc. – rusai, 2,3 proc. – baltarusiai, ukrainiečiai ir kitų tautybių gyventojai. 2011 m. Lietuvoje gyveno 154 tautybių gyventojai. 

Lietuvoje tautinėms mažumoms yra sudarytos visos sąlygos būti pripažintomis. Jos gali mokyti vaikus gimtosios kalbos, savo tautos istorijos, puoselėti savo kultūrą, išpažinti religiją. Lietuvoje veikia ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose ugdymas organizuojamas ne tik lietuvių, bet ir tautinių mažumų kalbomis. Kolegijų ir universitetų studentai taip pat turi galimybes studijuoti ne tik valstybine kalba.

Religija

Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Tačiau didžiausia konfesija yra Romos katalikai. 2011 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, šį tikėjimą išpažino apie 77 proc. tikinčiųjų šalies gyventojų. Taip pat gyventojai save priskyrė stačiatikiams (ortodoksams), sentikiams, evangelikams liuteronams, evangelikams reformatams, kitiems tikėjimas. 6 proc. gyventojų savęs nepriskyrė nė vienai religinei bendruomenei.

Dauguma ugdymo įstaigų yra pasaulietinės. Šiose bendrojo ugdymo mokyklose tėvų pageidavimu vaikai yra mokomi tikybos. Švietimo ir mokslo ministras yra patvirtinęs Katalikiškojo ugdymo sistemos sampratą. Švietimo ir mokslo ministerija nurodo, kad šios sampratos elementus įgyvendina ar visa samprata grindžia ugdymą 17 įvairių tipų bendrojo ugdymo mokyklų. Kita švietimo ir mokslo ministro patvirtinta ugdymo samprata – Jėzuitų pedagogika grįsta ugdymo Lietuvoje samprata. Švietimo ir mokslo ministerija nurodo, kad šia pedagogikos samprata savo ugdymą grindžia trys mokyklos Lietuvoje.

[i] Lietuvos statistikos departamentas, rodiklis „Gyventojų tankis metų pradžioje“ (Gyventojai ir socialinė statistika. Gyventojai. Gyventojų skaičius ir sudėtis. Išvestiniai gyventojų skaičiaus rodikliai) (žiūrėta 2021-03-21).

[ii] Lietuvos statistikos departamentas, rodiklis „Suminis gimstamumo rodiklis“ (Gyventojai ir socialinė statistika. Gyventojai. Gimstamumas. Išvestiniai gimstamumo rodikliai) (žiūrėta 2021-03-21).

[iii] Lietuvos statistikos departamentas, rodiklis „Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė“ (Gyventojai ir socialinė statistika. Gyventojai. Mirtingumas. Išvestiniai mirtingumo rodikliai) (žiūrėta 2021-03-21)