Finansavimas

Mokslo ir studijų įstatyme  numatyta, kad mokslo ir studijų institucijų lėšas sudaro:

• valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms; 
• mokslo ir studijų institucijoms skiriamos valstybės biudžeto lėšos studijoms; 
• valstybės investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms; 
• pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų; 
• lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas; 
• valstybės fondų lėšos; 
• tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos; 
• lėšos, gautos kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą; 
• kitos teisėtai gautos lėšos. 

Valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai plėtoti, administravimui ir ūkiui bei kitoms reikmėms. Valstybės biudžeto lėšos moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai plėtoti valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos pagal valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos vertinimo rezultatus.

Valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, geriausius studijų rezultatus pasiekusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti, tiksliniam studijų finansavimui, valstybės paskoloms ar valstybės remiamoms paskoloms, socialinėms stipendijoms ir kitai paramai.

Švietimo ir mokslo ministras iki kiekvienų metų vasario 16 d. paskelbia preliminarų valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičių kiekvienoje iš studijų sričių arba studijų krypčių. Taip pat Švietimo ir mokslo ministras kasmet patvirtina normines visų studijų pakopų ir laipsnio nesuteikiančių studijų kainas.

Priėmimas į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas yra organizuojamas centralizuotai. Jį organizuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti. Abiturientai konkuruoja atskirose studijų kryptyse ar šakose, išrikiuoti į geriausiųjų eiles pagal brandos egzaminų rezultatus. Asmenys norintys įstoti į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose turi būti išlaikę valstybinius lietuvių kalbos, užsienio kalbos ir matematikos egzaminus, o stojantieji į kolegijas valstybinius arba mokyklinius lietuvių kalbos, užsienio kalbos ir matematikos egzaminus. Matematikos egzamino išlaikymo reikalavimas nėra taikomas asmenims stojantiems į menų studijų programas.

Valstybės finansuojamų antrosios pakopos, doktorantūros ir laipsnio nesuteikiančių studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičių pagal konkrečias studijų kryptis kiekvienais metais iki kovo 11 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Universitetams antrosios pakopos ir laipsnio nesuteikiančias studijų vietas Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto pagal jų mokslo (meno) veiklos rezultatus ir (arba) stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas pasirinkimą pagal studijų ar mokslo kryptį. Doktorantūros vietas mokslo ir studijų institucijoms Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto pagal mokslo (meno) veiklos ir doktorantūros rezultatus.

Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes, valstybės biudžeto lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose nevalstybinėse aukštosiose mokyklose ir užsienio aukštųjų mokyklų filialuose, įsteigtuose Lietuvoje, apmokėti gali būti skiriamos, jeigu tam tikri specialistai dėl objektyvių aplinkybių negali būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose. Lėšos šioms mokykloms skirstomos pagal 2012 m. Vyriausybės patvirtintą tvarkos aprašą.

Tikslinis studijų finansavimas

Nuo 2012 metų Lietuvoje, atsižvelgiant į valstybei ir sektoriaus ar regiono plėtrai būtinų, bet nebūtinai populiarių, specialistų poreikį bei siekiant užtikrinti efektyvų biudžeto lėšų paskirstymą, dalis studentų priimami į tikslines studijų vietas. Studijuojantys menus turi galimybę gauti dotacijas.  Tikslinį finansavimą aukštosios mokyklos gali gauti ne tik priimdamos studentus į pirmą kursą, bet ir jau studijuojančių už mokslą mokančių studentų studijų kainos daliai kompensuoti ir jų studijoms tęsti. Skiriant tikslinį finansavimą, studentas, aukštoji mokykla ir darbdavys pasirašo trišalę sutartį, kurioje, tarp kitų numatytų sąlygų yra ir tokios: darbdavys turi prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas, o studentas – trejus metus dirbti pagal įgytą specialybę. Prastai besimokantis studentas tikslinio krepšelio netenka ir turi valstybei kompensuoti į jo studijas investuotas lėšas, taip pat kaip ir nevykdantis sutarties įsipareigojimų absolventas.  Visi įsipareigojimai ir trišalės sutarties pavyzdys pateikiamas švietimo ir mokslo ministro patvirtintame valstybės tikslinio finansavimo studijų programoms įgyvendinti skyrimo tvarkos apraše

Už studijas sumokėta kaina gali būti kompensuojama pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų studentams, pasiekusiems geriausių studijų rezultatų.

Teisę į sumokėtos už studijas kainos kompensavimą turi Lietuvos aukštojoje mokykloje valstybės nefinansuojamoje vietoje atitinkamą studijų laikotarpį baigęs asmuo:

• kuris turi teisę į valstybės finansuojamą studijų vietą ar į studijų kainos kompensavimą; 
• kuris neturi akademinių skolų; 
• kurio studijų rezultatų vidurkis ne mažesnis už jo aukštosios mokyklos, jo studijų programos ir formos to paties kurso atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkį.  

Faktiškai sumokėta studijų kaina ar jos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina, kompensuojama pagal aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka sudarytą eilę pasibaigus:

• pirmiesiems dvejiems (ištęstinių studijų atveju – pabaigus pirmąją pusę studijų programos) studijų metams; 
• nuo trečiųjų studijų metų iki pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų pabaigos (ištęstinių studijų atveju – už antrąją pusę studijų programos). 

Finansinė autonomija ir kontrolė

Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Aukštoji mokykla turi teisę pasirinkti studijų ir asmenybės ugdymo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, profesionalios meno veiklos, kultūros ir mokslo sklaidos kryptis ir formas; nustatyti studijų tvarką; nustatyti studijų kainą; rengti ir tvirtinti teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias studijų programas; teikti kitas švietimo, kvalifikacijos kėlimo, ekspertines paslaugas; leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą; nustatyti savo struktūrą, vidaus tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką; savo statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus; skirti stipendijas studentams iš savo ar rėmėjų lėšų; nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis formas; valdyti, naudoti, disponuoti savo turtą; verstis įstatymų nedraudžiama komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su aukštosios mokyklos veiklos tikslais.

Aukštosios mokyklos už valstybės biudžeto tikslinio finansavimo lėšų panaudojimą atsiskaito lėšas skyrusiai institucijai teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip panaudojamos valstybės biudžeto lėšos konkrečioje aukštojoje mokykloje kontroliuoja konkrečios mokyklos vidaus audito tarnyba ir Valstybės kontrolė.

Valstybinėse aukštojo mokslo institucijose taikomos įmokos

Asmenys, studijuojantys valstybinių aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamose studijų vietose, valstybinei aukštajai mokyklai neturi mokėti jokių tiesiogiai su studijų programos įgyvendinimu susijusių įmokų. Asmuo, įstojęs į valstybės nefinansuojamą studijų vietą, už studijas aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą turi susimokėti pats. Taip pat studijų kainą arba jos dalį už valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojančius asmenis gali apmokėti studento darbdaviai, aukštoji mokykla, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. 

Finansinė parama šeimoms, kuriose auga specialiųjų poreikių turintys studentai

Šiuo metu Valstybinis studijų fonas vykdo projektą, kuriotrukmė - 84 mėnesiai ir vertė - 7,24 mln. eurų. Studentams su negalia yra teikiamos 152 EUR per mėnesį tikslinės išmokos, vykdomi mokymai aukštųjų mokyklų darbuotojams ir įsigyjama turto projekto partnerių informacinės ir fizinės aplinkos gerinimui. Informacija apie projektą ir iš šio projekto teikiamas socialines stipendijas atnaujinama Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje www.vsf.lt/lt/projektas. 

Finansinę paramą neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose taip pat reglamentuoja Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašas. Jame numatyta, kad finansinė pagalba teikiama asmenims, kurie yra deklaravę nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, turintiems nustatytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį bei aukštojoje mokykloje pirmą kartą studijuojantiems pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro arba bakalauro) studijų programą arba pagal vientisųjų studijų programą arba pagal antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programą arba pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą arba trečiojoje pakopoje (doktorantūroje) bei neturintiems akademinių skolų pagal studijuojamą studijų programą ir (arba) aukštosios mokyklos nustatyta tvarka skirtų nuobaudų.

Finansinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į tai, pagal kurią studijų formą studijuoja neįgalusis.

Neįgaliesiems teikiamos šios finansinės pagalbos priemonės:

• specialiesiems poreikiams tenkinti – 50 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio tikslinė išmoka kas mėnesį (54 EUR); 
• įstojusiems į valstybines aukštąsias mokyklas iki 2009 metų ir studijuojantiems valstybinėse aukštosiose mokyklose iš dalies valstybės biudžeto lėšomis finansuojamose arba nefinansuojamose vietose – 3,2  Vyriausybės nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio tikslinė išmoka už kiekvieną semestrą studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti (121,6 EUR); 
• įstojusiems į aukštąsias mokyklas 2009 metais ir vėliau ir studijuojantiems aukštosiose mokyklose valstybės biudžeto lėšomis nefinansuojamose vietose – 3,2  Vyriausybės nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio tikslinė išmoka už kiekvieną semestrą studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti ( 121,6EUR). 

Nurodytą finansinę pagalbą neįgaliesiems studentams administruoja ir informaciją apie ją teikia Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Finansinė parama besimokančiųjų šeimoms

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato, kad iš asmens apmokestinamų pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos studijų (kurias baigus įgyjamas pirmasis aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat pirmosios doktorantūros ar meno aspirantūros studijos) kainai sumokėti. Tais atvejais, kai ne vyresnis kaip 26 metų studijuojantis nuolatinis Lietuvos gyventojas nėra pajamų mokesčio mokėtojas arba neturi galimybių pasinaudoti teise iš pajamų atimti sumokėtas už studijas išlaidas, šias išlaidas gali iš savo pajamų atimti vienas iš tėvų (įtėvių) arba globėjų. Tokiu būdu studijuojantis gyventojas arba jo vienas iš tėvų gali susigrąžinti dalį už studijas sumokėtų mokesčių. 

Finanasinė parama besimokantiesiems

Valstybės paskolos

Valstybės paskola – tai paskola studijų įmokai mokėti (apie 150 EUR). Teisę gauti valstybės paskolą turi Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos, vientisųjų studijų ir antrosios pakopos studijų studentai, įstoję į aukštąją mokyklą iki 2009 metų ir mokantys 150EURdydžio studijų įmoką, išskyrus studentus:

1. kurių gautų paskolų ir prašomos valstybės paskolos suma, neįskaitant palūkanų, būtų didesnė nei didžiausia paskolų sumą – 385 bazinės socialinės išmokos dydžiai (14 630 EUR); 
2. kurie yra laikinai sustabdę studijas aukštojoje mokykloje; 
3. kurie nevykdo savo įsipareigojimų pagal sudarytas valstybės paskolų ar valstybės remiamų paskolų. 

Paskolos grąžinimas prasideda ir palūkanos (5 procentai metinių palūkanų) pradedamos skaičiuoti praėjus ne vėliau kaip 24 mėnesiams po studijų baigimo, nutraukimo ar pašalinimo iš studentų sąrašų.

Valstybės remiama paskola

Valstybės remiamos paskolos pradėtos teikti nuo 2009 m. rudens semestro. Valstybės remiama paskola yra paskola su valstybės garantija, teikiama iš kredito įstaigų lėšų. Valstybės remiamos paskolos yra:

1. paskola studijų kainai sumokėti – šios paskolos suma per vienerius studijų metus negali būti didesnė nei studento už (vienus) studijų metus mokama studijų kaina ar jos dalis (jei mokslo ir studijų institucija teikia nuolaidą studijų kainai); 
2. paskola gyvenimo išlaidoms – šios paskolos suma per vienerius studijų metus negali būti didesnė nei 50 bazinių socialinių išmokų dydžių (1900 EUR); 
3. paskola dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis – šios paskolos suma per vienerius studijų metus negali būti didesnė nei 60 bazinių socialinių išmokų dydžių (2280 EUR). 

Valstybės remiamos paskolos teikiamos vieneriems studijų metams vieną kartą metuose per rudens semestrą. Papildomai per pavasario semestrą teikiamos paskolos gyvenimo išlaidoms (iki 25 bazinės socialinės išmokos dydžių – 950 EUR) ir dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis.

Valstybės remiamos paskolos neturi teisės gauti studentai:

1. kurių bendra gautų paskolų ir prašomos valstybės remiamos paskolos suma, neįskaičiuojant palūkanų, viršytų 385 bazinės socialinės išmokos dydį (14 630 EUR). Šiuo metu Vyriausybėje yra svarstomos valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašopataisos. Jas patvirtinus, studentas, pateikęs dokumentus, patvirtinančius jo studijų dalykų įvertinimų vidurkį praėjusį semestrą (pirmąjį studijų semestrą – stojamąjį balą) ir bendrą studijų kainą, galės prašyti padidinti maksimalią leidžiamą paskolų sumą.
2. kurie yra sustabdę studijas mokslo ir studijų institucijoje ar yra akademinėse atostogose; 
3. kurie nevykdo ar netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal sudarytas paskolų sutartis; 
4. kurie yra užsieniečiai, išskyrus Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus atvejus, Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečius ir nuolatinius Lietuvos gyventojus. 
5. Patvirtinus 1 punkte minėto aprašo pataisas, asmenys, kuriems yra iškelta fizinio asmens bankroto byla vadovaujantis teisės aktais, taip pat negalės pretenduoti į valstybės remiamą paskolą. 

Valstybės remiamos paskolos grąžinimas prasideda 12 mėnesių po studijų baigimo, nutraukimo ar išbraukimo iš studentų sąrašų. Paskolos grąžinimo trukmė yra 15 metų. Palūkanas kredito įstaigai paskolos gavėjai pradeda mokėti studijuodami iš karto po pirmosios paskolos dalies gavimo.

Palūkanos mokamos nuo išmokėtos ir negrąžintos paskolos sumos.

Stipendijos doktorantams

Visiems asmenims, priimtiems į nuolatinės formos doktorantūros valstybės finansuojamas vietas, studijų laikotarpiu mokama Vyriausybės nustatyto dydžio stipendija (8,3 bazinės socialinės išmokos dydžio ( 315,4 EUR) per mėnesį pirmaisiais studijų metais ir 9,6 bazinės socialinės išmokos dydžio ( 364,8 EUR) stipendija visais kitais studijų metais). Šias stipendijas moka universitetas.Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymams didinti stipendijas doktorantams ir jos turėtų didėti ketvirtadaliu jau nuo 2015 m. spalio mėn. Kai įsigalios Vyriausybės nutarimo Dėl valstybėsparamos doktorantams ir meno aspirantams tvarkos pakeitimai, pirmųjų metų doktorantai turėtų gauti 394,25 EUR stipendiją, o vėlesniųjų metų doktorantai – 456 EUR. 2015 m. papildomos lėšos stipendijoms bus skiriamos iš Švietimo ir mokslo ministerijos lėšų. 2016 m. Finansų ministerija padidintoms doktorantų stipendijoms numato 2 mln. EUR.

Mokslo doktorantai, aktyviai vykdantys mokslinius tyrimus, ir meno doktorantai, aktyviai vykdantys tyrimus ir (ar) kuriantys, atliekantys ir viešai pristatantys meno kūrinius, be stipendijos, gali gauti stipendiją už akademinius pasiekimus. Šiuo metu tokia stipendija yra ne daugiau kaip 8 bazinės socialinės išmokos dydžiai (304 EUR) per mėnesį.

Doktorantai taip pat gali vieną kartą per metus gauti ne didesnę kaip 1140 EUR (30 bazinių socialinių išmokų) dydžio paramą jų akademinių išvykų (išvyka į tarptautinį mokslo ar meno renginį pristatyti savo mokslinių tyrimų ir (ar) meno kūrinių, dalyvavimas tarptautiniame seminare ar doktorantų mokykloje, stažuotė mokslo ir studijų ar kitoje institucijoje, vykdančioje mokslinius tyrimus)išlaidoms padengti. 

Stipendijas už akademinius pasiekimus ir paramą skiria ir moka Lietuvos mokslo taryba pagal Stipendijų už akademinius pasiekimus ir paramos doktorantams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą.

Skatinamosios stipendijos

Studentams gali būti mokamos skatinamosios stipendijos. Skatinamosios stipendijos geriausiems studentams skiriamos iš aukštųjų mokyklų ar kitų lėšų, atsižvelgiant į studijų rezultatus ar kitus akademinius laimėjimus. Valstybinių aukštųjų mokyklų skatinamųjų stipendijų fondas sudaromas ir šios stipendijos skiriamos valstybinių aukštųjų mokyklų senatų (akademinių tarybų) nustatyta tvarka, suderinta su studentų atstovybe.

Studijų stipendijos

Studijų stipendija yra valstybės parama studentams, kurie su aukščiausiais balais įstoja į valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Studijų stipendijos dydis per metus yra lygus tos programos, į kurią įstojo studentas norminės kainos dydžiui. Jeigu aukštosios mokyklos nustatyta metinė studijų kaina yra mažesnė už norminę studijų kainą, stipendijos dydis atitinka aukštosios mokyklos nustatytos studijų kainos dydį.

Socialinės stipendijos

Socialines stipendijas gali gauti aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos, vientisųjų studijų, antrosios pakopos studijų studentai ir studentai, studijuojantys pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas (išskyrus rezidentūrą), studijuojantys tiek valstybės finansuojamose vietose, tiek už studijas mokantys savo lėšomis, išskyrus studentus, kurie neturi teisės į valstybės finansuojamą studijų vietą ar į studijų kainos kompensavimą pagal Mokslo ir studijų įstatymą arba yra laikinai sustabdę studijas aukštojoje mokykloje, arba yra akademinėse atostogose, arba turi daugiau kaip 1 akademinę skolą.

Socialinės stipendijos dydis – 3 bazinės socialinės išmokos dydžiai (114 EUR) per mėnesį. Studentui gali būti skiriama viena socialinė stipendija per studijų semestrą.

Socialinės stipendijos mokamos:

• jei studentas yra iš nepasiturinčios šeimos ar gyvena vienas ir turi teisę arba gaunasocialinę pašalpą pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
• neįgaliesiems – turintiems 45 procentų ar mažesnį darbingumą arba sunkų ar vidutinį neįgalumą;
• studentams, kuriems yrane daugiau kaip 25 metai ir jiems iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa arba kurių tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę.

Tikslinės stipendijos

Siekiant didinti valstybei svarbių studijų krypčių patrauklumą, geriausiai besimokantiems jūrinių specialybių, kaip ir pedagogikos specialybių, studentams papildomai mokamos tikslinės stipendijos.

Prezidentų vardinės stipendijos

1995 metais Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama pagerbti Lietuvos Respublikos prezidentus ir paskatinti geriausius Lietuvos studentus, įsteigė prezidentų vardines stipendijas.

Gabiausiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams kasmet skiriama trisdešimt prezidentų vardinių stipendijų – po penkias kiekvienai iš šešių studijų sričių. Technologijos mokslų studentams skiriamos Jono Žemaičio, socialinių mokslų – Algirdo Brazausko, biomedicinos mokslų – Kazio Griniaus, fizinių mokslų – Aleksandro Stulginskio, humanitarinių mokslų ir meno studijų atstovams – Antano Smetonos vardo stipendijos. Iš kiekvienai studijų sričiai numatytų penkių vardinių stipendijų po vieną skiriama kolegijų studentui (190 EUR– 5 bazinės socialinės išmokos dydžių, po dvi – siekiantiems bakalauro laipsnio universitetuose ir po dvi – magistrantūros studentams (266 EUR– 7 bazinės socialinės išmokos dydžių). Prezidentų stipendijos skiriamos vieneriems studijų metams už gerus akademinius pasiekimus ir aktyvią mokslinę veiklą. Kandidatai stipendijoms atrenkami atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, studijų, mokslinės ir meninės veiklos įvertinimus, dalyvavimą konkursuose, ekspedicijose, mokslinės praktikos projektuose, paskelbtus mokslo darbus ir kt.

Parama išeiviams

Valstybinis studijų fondas teikia paramą lietuvių kilmės užsieniečių ir išeivijos (tiems, kurie užsienio šalyje gyveno ne mažiau kaip trejus metus ir atvyko į Lietuvą ne anksčiau kaip į aštuntą klasę) vaikams, vaikaičiams, provaikaičiams, studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose. Jie gali pretenduoti į dviejų (abiejų) rūšių paramą: stipendiją už studijų rezultatus ir socialinę išmoką.

Išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikams, vaikaičiams, provaikaičiams gali būti skiriama dviejų rūšių parama: stipendija ir/ar socialinė išmoka. Stipendijos mėnesinis dydis yra 3 bazinės socialinės išmokos dydžiai (114 EUR per mėnesį). Ji skiriama vienam studijų semestrui ir išmokama kas mėnesį iki to semestro pabaigos. Socialinė išmoka – tai vienkartinė išmoka, kuri skiriama, atsižvelgus į pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį (nuo 203 – 290 EUR.) Studentas turi teisę gauti abiejų rūšių paramą. Parama neskiriama studentams, studijuojantiems tų šalių, iš kurių jie atvyko, kalbas.

Socialinių išmokų dydžiai:

Parama studentams užsieniečiams

Siekiant į Lietuvos aukštąsias mokyklas pritraukti gabius trečiųjų šalių piliečius, konkurso būdu yra skiriamos stipendijos ir išmokos studijų kainai padengti. Stipendijos dydis lygus 10 bazinių socialinių išmokų (2015 m. –380 EUR) dydžių per mėnesį, o išmokos dydis lygus norminei studijų kainai, kai aukštosios mokyklos studijų kaina viršija norminę studijų kainą, arba už studijas mokėtinai metinei studijų kainai, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina neviršija norminės studijų kainos. Parama ją gavusiam studentui yra skiriama visam studijų laikotarpiui.

Į stipendiją ir išmoką studijų kainai padengti gali pretenduoti Baltarusijos Respublikos, Gruzijos Respublikos ir Ukrainos Respublikos piliečiai ir lietuvių kilmės užsieniečiai, išskyrus Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir posovietinės erdvės, nepriklausančių Europos Sąjungai valstybių piliečius. Stipendija ir išmoka studijų kainai padengti gali būti skiriama ne daugiau kaip dviem lietuvių kilmės užsieniečiams.

Tik į stipendiją gali pretenduoti Armėnijos Respublikos, Azerbaidžano Respublikos ir Kazachstano Respublikos piliečiai.

Trečiųjų šalių piliečiai, ketinantys studijuoti trečiosios pakopos (doktorantūros) studijose, konkurso būdu gali būti priimti studijuoti ir į valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas doktorantūros studijų vietas. Bendras trečiųjų šalių piliečių studentų skaičius šiose studijose gali sudaryti iki 10 procentų Lietuvos mokslo ir studijų institucijai skirtų doktorantūros studijų vietų.

Švietimo ir mokslo ministerija kiekvienais metais skelbia Kazimiero Būgos stipendijų konkursą, kviesdama užsienio lituanistikos (baltistikos) centrus atrinkti po vieną kandidatą iš savo studentų ir pateikti jo kandidatūrą ministerijai. Stipendijos dydis – 304 EUR per mėnesį (8 bazinės socialinės išmokos dydžiai). Šios stipendijos skatina užsienio piliečius aktyviau domėtis lietuvių kalba ir jos studijomis, prisideda prie lituanistikos studijų programų užsienyje plėtros ir kokybės gerinimo, lietuvių kultūros pažinimo ir Lietuvos įvaizdžio užsienyje kūrimo.

Į stipendiją gali pretenduoti užsienio šalių aukštųjų mokyklų bakalauro, magistrantūros, doktorantūros ar jas atitinkančių studijų studentai, jeigu jie studijuoja pagal lituanistikos ir (ar) baltistikos studijų programas, studijuoja lietuvių kalbą ne trumpiau kaip vienerius metus ir yra rekomenduoti dviejų dėstytojų (iš jų vienas turi būti lietuvių kalbos dėstytojas). Atrankos Kazimiero Būgos stipendijai gauti kriterijai: geri studijų rezultatai, moksliniai interesai, lietuvių kalbos studijų pasirinkimo motyvacija ir tikslai.

Studijų kainos kompensavimas 

Už studijas sumokėta kaina gali būti kompensuojama pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų studentams, pasiekusiems geriausių studijų rezultatų.

Teisę į sumokėtos už studijas kainos kompensavimą turi Lietuvos aukštojoje mokykloje valstybės nefinansuojamoje vietoje atitinkamą studijų laikotarpį baigęs asmuo:

• kuris turi teisę į valstybės finansuojamą studijų vietą ar į studijų kainos kompensavimą; 
• kuris neturi akademinių skolų; 
• kurio studijų rezultatų vidurkis ne mažesnis už jo aukštosios mokyklos, jo studijų programos ir formos to paties kurso atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkį.  
• Faktiškai sumokėta studijų kaina ar jos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina, kompensuojama pagal aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka sudarytą eilę pasibaigus:
• pirmiesiems dvejiems (ištęstinių studijų atveju – pabaigus pirmąją pusę studijų programos) studijų metams; 
• nuo trečiųjų studijų metų iki pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų pabaigos (ištęstinių studijų atveju – už antrąją pusę studijų programos). 

Teisę į už studijas sumokėtos kainos dalies kompensavimą taip pat turi nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikęs ar bazinius karinius mokymus baigęs asmuo, kuris:

• pirmą kartą aukštojoje mokykloje studijuoja pagal pirmosios arba antrosios pakopos, arba vientisųjų studijų programas ar yra baigęs studijas;
• karo tarnybą atliko po 2011 m. rugsėjo 1 dienos;
• visą studijų laikotarpį ar jo dalį (semestrą) studijavo valstybės nefinansuojamoje vietoje;
• neturi akademinių skolų;
• studijas pradėjo praėjus ne daugiau negu trys metai nuo karo tarnybos atlikimo;
• karo tarnybą atliko praėjus ne daugiau negu trys metai nuo studijų baigimo datos;
• karo tarnybą pradėjo iki 2015 m. balandžio 21 dienos.

Kompensuojama ne daugiau kaip 50 procentų per studijų laikotarpį, už kurį kompensuojama, faktiškai sumokėtos studijų kainos, kuri turi būti ne didesnės kaip norminė studijų kaina. Kainos dalies kompensacija gali būti skiriama tik už vienas studijas.

Kainos dalies kompensavimas skiriamas asmeniui pabaigus atitinkamą studijų laikotarpį:

• pirmus dvejus studijų metus(ištęstinių studijų atveju - baigus pirmąją pusę studijų programos);
• ir/ arba
• trečiuosius studijų metus iki pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų pabaigos (ištęstinių studijų atveju - baigus antrąją pusę studijų programos);
• antrosios pakopos studijas.

Parama studentų mobilumui

Visų pakopų nuolatinių studijų studentams, vykstantiems į užsienio mokslo ir studijų institucijas dalinėms studijoms, stažuotėms, vasaros kalbos ir kultūros kursams pagal tarptautines sutartis ir susitarimus konkurso būdu skiriamos stipendijos. Jas administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

Privatus ir dotuojamas ugdymas

Studijų krepšelis – tai valstybės skiriamas studijų finansavimas, kurį gali gauti baigusieji mokyklas geriausiais rezultatais. Valstybės finansavimą galima gauti studijuojant  valstybinėse aukštosiose mokyklose tiek pagal nuolatinę, tiek pagal ištęstinę studijų formą. Valstybės finansavimą nevalstybės aukštosiose mokyklose galima gauti tuo atveju, kai tam tikri specialistai dėl objektyvių aplinkybių negali būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose. Jei nevalstybinės aukštosios mokyklos studijų kaina  yra aukštesnė už valstybės nustatytą norminę studijų kainą, skirtumą turi sumokėti studentas.

Negavusieji valstybės finansuojamos studijų vietos gali rinktis mokamas studijas. Mokamų studijų kainą nustato ir skelbia kiekviena aukštoji mokykla. Įstoję į mokamas studijų vietas studentai gali gauti valstybės remiamas paskolas studijų kainai sumokėti.