Mokslo ir studijų įstatyme (2009) teigiama, kad mokslo ir studijų misija – padėti užtikrinti šalies visuomenės, kultūros ir ūkio klestėjimą, būti kiekvieno Lietuvos piliečio visaverčio gyvenimo atrama ir paskata, tenkinti prigimtinį pažinimo troškimą.

Studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas. Studijų programos yra dviejų rūšių: universitetinės ir koleginės. Studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Baigus skirtingų studijų formų studijų programas, įgytas išsilavinimas yra lygiavertis.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. studijos gali būti keturių pakopų:

1) trumpoji - kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį įgyti; 

2) pirmoji – profesinio bakalauro ir bakalauro;

3) antroji – magistrantūros;

4) trečioji – doktorantūros.

Trumpąsias studijas gali vykdyti kolegijos kartu su profesinėmis mokyklomis. Pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijų programas gali vykdyti kolegijos, o pirmosios pakopos bakalauro – universitetai. Antrosios pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas gali vykdyti universitetai. Doktorantūrą gali vykdyti universitetai arba universitetai kartu su mokslinių tyrimų institutais.

Universitetinės laipsnį suteikiančios studijų programos gali būti vientisosios, apimančios pirmąją ir antrąją studijų pakopas.

Perkvalifikavimo, laipsnio neteikiančias studijų programas gali vykdyti universitetai ir kolegijos teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos švietimo klasifikaciją trumpsio studijos priklauso 5 lygiui. Bakalauro studijos (universitetinės ir koleginės) priklauso 6 švietimo lygmeniui, magistro - 7 lygmeniui ir doktorantūros - 8 lygmeniui (pagal ISCED 2011).

Lietuvos aukštojo mokslo ir studijų sistemos veiklą reglamentuoja nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Mokslo ir studijų įstatymo nauja redakcija.