Ugdymo turinys, dalykai, valandų skaičius

Organizuojant profesinį mokymą, profesinio mokymo teikėjai vadovaujasi 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų bendraisiais profesinio mokymo planais, Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašu ir kt. teisės aktais.

Profesinio mokymo įstaigos ugdymo plano rengimas

Planuodama įgyvendinti profesinio mokymo programą ar jos modulį, profesinio mokymo mokykla ar kitas teikėjas juos pritaiko darbo rinkos ir mokinių poreikiams. Teikėjas, atsižvelgdamas į darbo rinkos poreikį ir nekeisdamas bendros profesinio mokymo programos apimties,  gali savarankiškai keisti iki 15 proc. jos turinio. Profesinio mokymo programos privalomieji moduliai nekeičiami.

Mokykla ar kitas profesinio mokymo teikėjas pagal ugdymo programas rengia savo vykdomų profesinių programų įgyvendinimo planą. Mokyklos ugdymo plane aprašomas ugdymo turinio įgyvendinimas, pateikiami sprendimai, kaip organizuojamas ugdymo procesas – mokykline ar pameistrystės forma, kaip vertinama mokinių pažanga, nustatomas praktikos atlikimas ir t.t. Ugdymo planui rengti rekomenduojama sudaryti profesinio mokymo teikėjo bendruomenės narių grupėms atstovaujančią darbo grupę. Mokiniui, kuris mokosi pameistrystės forma, rengiamas individualus mokymo planas.

Profesinio mokymo programa ar jos modulis gali būti įgyvendinta per ilgesnį ar trumpesnį laiką nei numatyta bendra programos ar jos modulio trukmė. Tokiu atveju atsižvelgiama į galimybes, mokinio darbo ir mokymosi krūvį.

Profesinio mokymo teikėjas vykdomų programų įgyvendinimo planą tvirtina iki einamųjų metų rugsėjo 1 d.

Profesinio mokymo programos (išskyrus modulines programas) dalykai, ugdymo valandos

Profesinio mokymo programos trukmė priklauso nuo asmens išsilavinimo ir ar tai yra modulinė profesinio mokymo programa.

*Nurodytas profesiniam mokymui skirtų valandų skaičius be valandų skaičiaus neformaliajam švietimui.

Profesinio mokymo programą sudaro profesijos mokymas (teorinis ir praktinis mokymas bei praktika), bendrieji profesijos mokymo dalykai ir neformalus švietimas.

Bendruosius profesijos mokymo dalykus įprastai sudaro:

• civilinė sauga;

• ekonomikos ir verslo pagrindai;

• estetika;

• profesijos informacinės technologijos;

• lietuvių kalbos kultūra ir specialybės kalba;

• dorinys ugdymas (etika arba tikyba). Šio dalyko kaip privalomo nėra profesinio mokymo programose, skirtose įgijusiems vidurinį išsilavinimą arba baigusiems vidurinio ugdymo programą;

• kūno kultūra.

Ekonomikos ir verslo pagrindai, estetika ir profesijos informacinės technologijos gali būti integruojami į profesijos mokymą.

Ugdant profesijai reikalingas kompetencijas, kartu ugdomi mokinio bendrieji visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimai. Kritinis mąstymas, kūrybingumas, iniciatyvumas, problemų sprendimas, sprendimų priėmimas ir konstruktyvus jausmų valdymas ugdomas kartu su bendraisiais gebėjimais.

Neformaliojo švietimo programos rengiamos pagal valstybės ir savivaldybių finansuojamų programų kriterijus, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Valandos nustatomos mokslo metams kiekvienai neformaliojo švietimo programai.

Praktiniam mokymui iš viso skiriama 60–70 proc. specialybės dalykams skirtų valandų. Praktika skiriama baigiamajame kurse. Ji įgyvendinama įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje ir pan. Praktika gali būti ištisinė arba suskaidyta į atskiras dalis. Siunčiamas į praktiką mokinys turi būti baigęs su praktika susijusius profesinio mokymo programos dalykus ir turi turėti patenkinamus šių dalykų mokymosi pasiekimų įvertinimus.

Profesinio mokymo programą organizuojant pameistrystės forma, profesinio mokymo teikėjas įgyvendina ne mažiau kaip 20 ir ne daugiau kaip 50 procentų profesinio mokymo ar modulinės programos laiko, kita jos dalis įgyvendinama pameistrio darbo vietoje.

Profesinio mokymo modulinės programos dalykai, ugdymo valandos

Profesinė modulinio ugdymo programa skirstoma kreditais. Žemiau pateikiamas vienerių, vienerių su puse ir dvejų mokymosi metų trukmės 60, 90 ir 110 kreditų apimties modulinei programai, skirtai pirmai kvalifikacijai įgyti, valandų paskirstymas.

*Mokymui darbo vietoje skirtos valandos paskirstomos baigiamajam moduliui ir mokymui darbo vietoje baigus vieną ar kelis modulius.

Įgyvendinant 110 ir 90 kreditų apimties modulinę programą, fizinio aktyvumo reguliavimui valandos skiriamos baigiamajame kurse.

Ugdant profesijai reikalingas kompetencijas, kartu ugdomi mokinio bendrieji visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimai. Kritinis mąstymas, kūrybingumas, iniciatyvumas, problemų sprendimas, sprendimų priėmimas ir konstruktyvus jausmų valdymas ugdomas kartu su bendraisiais gebėjimais. Moduliuose integruojamų bendrųjų gebėjimų ugdymui skiriama ne mažiau 10 procentų bendro modulinei programai skirto laiko.

Neformaliojo švietimo programos rengiamos pagal valstybės ir savivaldybių finansuojamų programų kriterijus, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Valandos nustatomos mokslo metams kiekvienai neformaliojo švietimo programai.

Modulinės profesinio mokymo programos kreditų paskirstymas

Modulinės programos 1 kreditui skiriamos 27 valandos. Profesinio mokymo teikėjas, planuodamas įgyvendinti pirmai kvalifikacijai įgyti skirtą modulinę programą, kiekvieno modulio 1 kredito 22 valandas paskirsto kontaktiniam darbui, konsultacijoms ir mokinio mokymosi pasiekimams vertinti. Likusias 5 valandas skiria mokinio savarankiškam darbui. Jei mokinys turi specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo, visos 27 valandos skiriamos kontaktiniam darbui, konsultacijoms ir mokinio mokymosi pasiekimams vertinti. Įgyvendinant tęstinio profesinio mokymo modulinę programą, ne mažiau kaip 17 valandų skiriama kontaktiniam darbui, konsultacijoms ir mokinio mokymosi pasiekimų vertinimui. O likusios 1 kredito 10 valandų skiriamos mokinio savarankiškam darbui.

Baigus vieną ar kelis modulius ir mokiniui turint patenkinamus jų mokymosi pasiekimų įvertinimus,  paprastai skiriamas mokymas darbo vietoje. Jį rekomenduojama  įgyvendinti sektoriniame praktinio mokymo centre. Įgyvendinant modulinės programos baigiamąjį modulį, mokiniai, turintys patenkinamus visų modulių mokymosi pasiekimų įvertinimus, siunčiami  į  įmonę, įstaigą, organizaciją, ūkininko ūkį mokytis darbo vietoje.

Mokymosi metodai ir priemonės

Siekdamas bendrųjų ugdymo tikslų, mokytojas turi visišką laisvę pasirinkti tinkamus ugdymo metodus ar susidaryti jų derinius, kurtis autentišką darbo stilių. Tai daroma atsižvelgiant į realią situaciją: mokinių poreikius ir galimybes, paties mokytojo gebėjimus ir savybes, kintantį sociokultūrinį kontekstą. Mokytojas turi teisę siūlyti savo individualias programas, pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas.

Profesinės mokyklos mokytojai turi teisę laisvai rinktis pedagoginės veiklos organizavimo būdus, formas, akredituotų programų ir vadovėlių variantus.