Švietimo strategijos istorija
Lietuvos švietimo politika formuojama pagal ilgalaikę švietimo strategiją. Pirmoji tokia buvo vadinamoji prof. habil. dr. Meilės Lukšienės „Tautinės mokyklos koncepcija“. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, 1992 m. priimta Lietuvos švietimo koncepcija. Švietimo įstatymo 2003 m. redakcijoje nurodoma, kad „Lietuvos švietimo politikos prioritetus, ilgalaikius švietimo tikslus, švietimo turinio kaitos kryptis, finansavimo prioritetus nustato Valstybinė švietimo strategija. Ją rengia ir teikia Seimui tvirtinti Vyriausybė. Strategija rengiama dešimčiai metų, tikslinama ne rečiau kaip kas ketverius metus.“ Seimas 2003 m. patvirtino Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 m. nuostatas.
2010 m. Švietimo ir mokslo ministerija pradėjo pasiruošimą naujos strategijos rengimui. Prasidėjo porą metų trukusios diskusijos su visuomene įvairiomis švietimo temomis nuo švietimo politiką veikiančių veiksnių aptarimo iki konkrečioms bendruomenėms rūpimų klausimų. Ministerija 2011 m. inicijavo Švietimo scenarijų konkursą. 2012 m. savivaldybėse ir mokyklose buvo aptariamos strategijos kryptys. 2012 m. rugsėjį Seimui buvo pristatyta naujos švietimo strategijos koncepcija. 2012 m. gruodžio mėnesį Seime buvo įregistruotas pirmasis strategijos projektas. 2013 m. gruodžio mėn. priimta Valstybinė švietimo 2013-2022 m. strategija (toliau – Strategija). Per tuos svarstymo Seime metus, Strategijos projektas buvo pristatytas Lietuvos švietimo tarybai. Tuometinis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas rengė klausymus su švietimo bendruomene.
Strategijos kontekstas
Valstybinė švietimo 2013-2022 m. strategija atspindi pagrindinius valstybės poreikius. Jie yra įvardinti Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“. Čia iškelta sumanios Lietuvos vizija. Visuomenė turi tapti veikli, solidari, nuolat besimokanti. Kiekvienas asmuo – atviras kaitai, kūrybingas ir atsakingas. Todėl švietimo politika ir numatomos švietimo kaitos kryptys turi sutelkti švietimo bendruomenę ir visus Lietuvos žmones (solidarumas) nuolat kryptingai lavintis (mokymasis) siekiant asmeninės ir šalies sėkmės (veiklumas), užtikrinant lygias galimybes.
Ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. Organisation for Economic and Social Cooperation and Development, toliau – EBPO) tarptautinio penkiolikmečių tyrimo (angl. Programme for International Student Assessment, toliau – PISA) duomenimis, mokinių skaitymo gebėjimų, gamtamokslio ir matematinio raštingumo pasiekimai mažesni negu Europos Sąjungos vidurkis. Šie rezultatai negerėja jau kelis tyrimus iš eilės. Nacionalinai tyrimai atskleidžia mokinių pasiekimų didelius skirtumus tarp skirtingų savivaldybių, miesto ir kaimo mokyklų, net to paties miesto mokyklų.
Lietuva atsilieka pagal įtraukties į ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą, suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą rodiklius. Socialinės atskirties rizikos grupėms, ypač jaunimui, neužtikrinamos lygios galimybės dalyvauti visuomenės gyvenime, jie sunkiai integruojasi į darbo rinką. Taip pat trūksta dėmesio gabiesiems.
Dar vienas iššūkis – mokytojų korpusas. Sunkiai atsinaujinanti ir senėjanti mokytojų bendruomenė, itin dideli visuomenės lūkesčiai mokytojui, pasikeitęs mokytojo vaidmuo mokykloje. Visa tai verčia permąstyti pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemas, didinti pedagogo profesijos prestižą įvairiomis priemonėmis.
Finansavimas taip pat yra tapęs vienu iššūkiu. Tarptautinės organizacijos – Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros ir EBPO – rekomenduoja skirti ne mažiau kaip 6% bendrojo vidaus produkto valstybės biudžeto dalį švietimui. Lietuvos skiriamos lėšos švietimui neperžengia 5% ribos.
Strategijos tikslai ir švietimo kaitos kryptys
Pagrindinis Strategijoje užsibrėžtas tikslas − paversti Lietuvos švietimą tvariu pagrindu valstybės gerovės kėlimui, ugdyti veržliam ir savarankiškam žmogui, atsakingai ir solidariai kuriančiam savo, Lietuvos ir pasaulio ateitį.
Švietimui brėžiama vizija iki 2022 metų − kiekvienas vaikas, jaunas ir suaugęs žmogus Lietuvoje siekia ir nesunkiai randa, kur mokytis. Šalies švietimo sistemą sudaro valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės nuolat tobulėjančios, tarpusavyje ir su partneriais bendradarbiaujančios švietimo įstaigos. Jų darbuotojai turi autoritetą visuomenėje ir palaiko nuolatinę diskusiją dėl šalies švietimo plėtotės, Lietuvos valstybės ir jos žmonių sėkmės ir kultūros bei ūkio plėtros, atsižvelgiant į miesto ir kaimo darnią raidą.
Siekiant įgyvendinti užsibrėžtą viziją ir pagrindinį tikslą, Strategijoje įtvirtinti keturi tikslai:
- Pasiekti tokį pedagoginių bendruomenių lygį, kai jų daugumą sudaro apmąstantys, nuolat tobulėjantys ir rezultatyviai dirbantys profesionalūs mokytojai ir dėstytojai.
- Įdiegti duomenų analize ir įsivertinimu grįstą švietimo kokybės kultūrą, užtikrinančią savivaldos, socialinės partnerystės ir vadovų lyderystės darną.
- Užtikrinant švietimo prieinamumą ir lygias galimybes, maksimaliai plėtojant vaikų ir jaunimo švietimo aprėptį, suteikti mokiniams, studentams ir jaunimui palankiausias galimybes išskleisti individualius gebėjimus ir tenkinti specialiuosius ugdymosi ir studijų poreikius. Teikti veiksmingą pedagoginę ir psichologinę pagalbą mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų.
- Garantuojant švietimo sistemos veiksmingumą, sukurti paskatų ir vienodų sąlygų mokytis visą gyvenimą sistemą, grįstą veiksminga pagalba atpažįstant save ir renkantis kelią veiklos pasaulyje. Derinti asmens pasirinkimą su valstybiniu.
Švietimo ir mokslo ministerija įgyvendina Strategiją pagal joje iškeltus uždavinius. Ministerija vertina, kaip yra įgyvendinama Strategija pagal strategijoje nusistatytus rodiklius. Tai yra ir mokinių pasiekimų tyrimo PISA rezultatai; aukštųjų mokyklų, patenkančių į akademinio pasaulio universitetų reitingo 500-ką, skaičius; visuomenės išsilavinimą ir įsidarbinimą rodantys rodikliai; finansavimą nusakantys rodikliai; pokyčius pedagogų sektoriuje atspindintys rodikliai ir kt.
Rodiklių reikšmės visuomenei yra pristatomos Švietimo valdymo informacinėje sistemoje, Lietuvos statistikos departamente, Eurostato duomenų bazėje, taip pat Švietimo ir mokslo ministerijos rengiamose švietimo būklės apžvalgose.
Strategijos ir ES švietimo politikos sąsajos
Strategija parengta atsižvelgiant į Europos Komisijos 2010 m. kovo 3 d. komunikatą „Europa 2020. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, kitus Europos Sąjungos teisės aktus, susijusius su švietimu.
Valstybinėje švietimo strategijoje įvardinti rodikliai atitinka ir ES išsikeltus siekinius: didinti aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų dalį, mažinti ankstyvą pasitraukimą iš švietimo sistemos, didinti ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų skaičių, didinti mokymosi visą gyvenimą lygį.
Strategijos koordinavimas ir įgyvendinimas
Už Valstybinės švietimo 2013-2022 metų strategijos koordinavimą ir įgyvendinimą yra atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija. Įgyvendinant Strategijoje užsibrėžtus tikslus ir uždavinius, Švietimo ir mokslo ministerija vykdo nuolatinę Strategijos įgyvendinimo stebėseną, ruošia teisės aktus jos įgyvendinimui. Ministerija telkia kitas valstybės ir savivaldybės institucijas bei socialinius partnerius Strategijos įgyvendinimui. Atskira Strategijos įgyvendinimo institucija nebuvo steigta ar priskirta.
Strategijos įgyvendinimo priežiūrą taip pat atlieka dar kelios institucijos. Seimas vertina Strategijos pusiaukelę. Lietuvos švietimo taryba – visuomeninė švietimo savivaldos institucija − atlieka kasmetinę analizę.
Seimas, siekdamas paspartinti Strategijos įgyvendinimą ir sukonkretinti kai kuriuos Strategijoje keliamus uždavinius, priėmė Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gaires. Daugiau apie šias gaires – 2.1. skyriaus „Pagrindiniai principai ir nacionalinė politika“ poskyryje „2.6 Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairės“.
Strategijos inicijuoti švietimo pokyčiai
Siekiant pagrindinio Strategijos tikslo, atnaujinamas ugdymo turinys. 2015 m. pirmą kartą parengtas Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas. Jis skirtas auklėtojams, tėvams, švietimo pagalbos specialistams padėti suprasti, ko gali pasiekti vaikas per pirmuosius šešerius savo gyvenimo metus. Metodinėje medžiagoje į ikimokyklinį ugdymą žvelgiama iš vaiko perspektyvos – vaikas vertinamas kaip individuali asmenybė, turinti savo poreikius, interesus, gebanti mokytis ir kaupti patirtį. 2015 m. gruodžio pabaigoje patvirtintas Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas. Jame aprašyti bendrojo ugdymo tikslai ir principai, bendrojo ugdymo programų paskirtis, ugdymo(si) rezultatai. Aptarti bendrojo ugdymo programų turinys ir sandara. Numatyti pagrindiniai ugdymo(si) proceso bruožai ir mokymo(si) aplinka, mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas, bendrojo ugdymo programų kokybės užtikrinimas. 2018 m. lapkričio mėnesį švietimo bendruomenei pristatytos pagrindinės bendrojo ugdymo turinio kaitos kryptys. Užsibrėžta
per artimiausius metus pakeisti visą ugdymo turinį, pradedant bendrojo ugdymo programomis: metodus, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus, mokymo priemones.
Stiprinant aukštojo mokslo sektorių, pradėtas valstybinių universitetų tinklo optimizavimas. Tai turėtų būti ne mechaninis aukštųjų mokyklų jungimas. Sujungiant universitetus, mažinamas studijų programų dubliavimas, sutelkiami moksliniai pajėgumai, didesnės galimybės vykdyti tarpkryptines studijas ir tyrimus. Siekiant stiprinti kokybę, numatomos investicijos į studijų programų atnaujinimą, dėstytojų kvalifikacijos tobulinimą, mokslinius tyrimus. Daugiau apie universitetų jungimą pateikiama skyriuje 14.4 „Nacionalinės reformos aukštajame moksle“.
Pirmasis Strategijos tikslas yra sutelktas į mokytojų ir dėstytojų profesionalumo didinimą. Tam į problemą buvo pažiūrėta kompleksiškai: įvertintas pedagogų rengimas, galimybės į mokyklą pritraukti jaunus pedagogus, kvalifikacijos tobulinimo galimybės. Iš esmės buvo peržiūrėtas pedagogų rengimas – steigiami trys nacionaliniai pedagogų rengimo centrai. Stiprinamas priėmimas į pedagogikos studijos. Sudaromos galimybės įvairesniais būdais įgyti pedagogo profesiją. Kuriama vienerių metų trukmės stažuotė pradedančiajam mokytojui. Numatoma galimybė mokytojui įgyti antro dalyko arba kitos edukologijos srities kompetencijas ir kvalifikaciją. Įvestas etatinis pedagogų apmokėjimo modelis. Daugiau apie pokyčius, stiprinant pedagogų korpusą skyriuose 9.1. „Mokytojų rengimas darbui ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo institucijose“ ir 14.2. „Nacionalinės reformos bendrajame ugdyme“.
Stiprinant švietimo kokybės kultūrą, nuo 2018 m. sausio 1 d. įvedamos 5 metų kadencijos mokyklų vadovams. Mokyklos vadovas kasmet turi ruošti savo veiklos ataskaitą. Mokyklos taryba įgyja galimybę iš vadovo reikalauti kokybinių pokyčių. Jei du metus iš eilės taryba nepatvirtina vadovo ataskaitos, mokyklos steigėjas gali tokį direktorių atleisti. Daugiau apie mokyklos vadovo ir tarybos funkcijas – skyriuje 2.7. „Švietimo administravimas ir valdymas savivaldybių lygmeniu“. Daugiau apie mokyklų vadovų kadencijų įvedimą skyriuje 14.2. „Nacionalinės reformos bendrajame ugdyme“.
Nuo 2017-2018 m. m. įvedamas brandos darbas. Brandos darbą mokinys gali atlikti paskutiniais mokslo metais vidurinėje mokykloje. Brandos darbas gali būti iš vieno ar kelių dalykų. Tai yra mokyklinio brandos egzamino atitikmuo. Daugiau apie brandos darbą skyriuje 6.9. „Mokinių pasiekimų vertinimas viduriniame ugdyme“.
Siekiant plėtoti švietimo prieinamumą ir lygias galimybes, nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinis ugdymas tapo privalomu. Per porą metų žengta ir priešmokyklinio ugdymo ankstinimo keliu. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinį ugdymą gali pradėti ir 5 metų vaikas. Tam nereikia atitinkamų tarnybų pažymų, kad vaikas yra pakankamai brandus anksčiau pradėti priešmokyklinį ugdymą.
Nuo 2015 m. įvestas neformaliojo vaikų švietimo krepšelis. Tai yra valstybės nustatyta tam tikro dydžio suma, skiriama kiekvienam vaikui. Švietimo ir mokslo ministerija rekomenduoja, kad krepšelis būtų 15 eurų (nuo 10 iki 20 eurų). Vaikas jį gali naudoti pasirinktam neformaliojo ugdymo užsiėmimui lankyti. Į šį krepšelį negali pretenduoti bendrojo ugdymo mokyklos. Stiprinant neformaliojo vaikų švietimo kokybę, 2018 m. I pusmetį išbandyta neformaliojo vaikų švietimo kokybės užtikrinimo metodika. Daugiau apie šią metodiką skyriuje 14.2. „Nacionalinės reformos bendrajame ugdyme“.
Nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio mokyklose pradedamos įgyvendinti patyčių, smurto ir kitos prevencinės programos. Kiekviena mokykla turi vykdyti bent vieną ilgalaikę smurto prevencijos programą (kuri apima ir žalingų įpročių prevenciją). Visose švietimo įstaigose draudžiamos bet kokios smurto formos prieš bet kurį mokyklos bendruomenės narį. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. visa vaikams ir jų tėvams reikalinga švietimo, socialinė pagalba teikiama koordinuotai, bendradarbiaujant švietimo, socialinės ir sveikatos priežiūros įstaigoms. Tuo rūpinasi tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, kurio pareigybė kiekvienoje savivaldybėje atsiranda nuo rugsėjo. Pagalbą bus galima gauti greičiau, vieno langelio principu. Daugiau apie šias naujoves pateikiama skyriuje 14.2. „Nacionalinės reformos bendrajame ugdyme“.
2018-2019 m. m. 40 bendrojo ugdymo mokyklų įvairiose savivaldybėse išbando Visos dienos mokyklos modelius. Visos dienos mokyklai Lietuvoje keliamas tikslas – sudaryti sąlygas kokybiškam, įtraukiam, socialiai teisingam ir lygias galimybes užtikrinančiam vaikų ugdymui(si) visą dieną saugioje aplinkoje. Daugiau apie Visos dienos mokyklos koncepciją ir modelius skyriuje 14.2. „Nacionalinės reformos bendrajame ugdyme“.
Skatinant mokymąsi visą gyvenimą, iš esmės atnaujintas Profesinio mokymo įstatymas. Po truputį keičiama mokymo sistema, profesinio mokymo įstaigų valdymo bei finansavimo tvarka, įvedami nauji kokybiniai reikalavimai ugdymui. Daugiau apie profesinio mokymo atsinaujinimą skyriuje 14.3. „Nacionalinės reformos profesiniame mokyme ir suaugusiųjų švietime“.