Magistrantūros studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo (meno) darbui arba kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų. Magistrantūros studijos vyksta universitetuose, kuriuose vykdoma studijų kryptį atitinkanti mokslo (meno) veikla. Asmenims, baigusiems magistrantūros studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties magistro laipsnis. 

Magistrantūros studijų programos gali būti įvairaus pobūdžio, tačiau jos turi atitikti universiteto profilį, asmens individualius akademinius (kūrybinius) gebėjimus ir darbo rinkos poreikius. Magistrantūros studijų programos pobūdis turi būti nurodomas ir pagrindžiamas magistrantūros studijų programos apraše. Kiekvienos magistrantūros studijų programos apraše studijų tikslus privalu aiškiai suformuluoti ir susieti su asmens, baigusio studijas pagal tą programą, įgyjamais studijų rezultatais (žiniomis, gebėjimais ir įgūdžiais). Iš studijų tikslų ir absolvento kompetencijos formulavimo turi atsiskleisti studijų programos pobūdis. Studijuojamų dalykų tikslai ir turinys, studijų metodai, reikalavimai stojantiesiems pagrindžiami magistrantūros studijų programos tikslais. 

Magistrantūros studijų programos pedagoginio ir mokslinio personalo kvalifikacija, materialioji studijų bazė turi būti pakankama studijų programos tikslams pasiekti. Jeigu magistrantūros studijų programa orientuoja į praktinę veiklą, būtina dėstytojų praktinio darbo patirtis ir universiteto bendradarbiavimas su socialiniais partneriais organizuojant studentų praktiką. Kai vykdoma studijų programa, kuriai keliami tikslai, susiję su tarpkryptinėmis studijomis, greta pagrindinės krypties dalykų studijuojami ir kitos krypties dalykai, būtina universiteto patirtis abiejose studijų kryptyse. Ši patirtis turi būti įrodoma tame universitete parengtais ir mokslinėje ar profesinėje spaudoje paskelbtais straipsniais, atliktais ir sėkmingai įgyvendintais projektais, socialinių partnerių dalyvavimu sudarant studijų programas ir jas vykdant. 

Magistrantūros studijų programos, modulių ir atskirų dalykų apimtis nustatoma studijų kreditais ir turi būti vienoda nepriklausomai nuo studijų formos (nuolatinės, ištęstinės). Studijų būdai, studijų trukmė ir tvarkaraštis nustatomi atsižvelgiant į universiteto patvirtintus studentų saugos ir sveikatos reikalavimus, o ištęstinės studijų formos trukmė – ir į galimybę derinti studijas su kitu studentų užimtumu (darbovietėse, atliekant šeimines pareigas ir kt.). 

Magistrantūros studijų programa turi būti periodiškai atnaujinama. Per programos akreditavimo laikotarpį universitetas senato sprendimu gali pakeisti programos krypties studijų dalykus, kurių bendra apimtis neviršytų 30 procentų visų studijų programos krypties dalykų apimties. Pakeitimai paskelbiami universiteto tinklalapyje. Jei per programos akreditavimo laikotarpį krypties studijų dalykų apimtis keičiama daugiau nei 30 procentų arba sujungiamos dvi ar daugiau studijų programų, studijų programa įvertinama ir akredituojama pagal Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2009 m. įsakymu. 

Į magistrantūros studijas priimami asmenys baigę pirmosios pakopos universitetines studijas ir atitinkantys universiteto nustatytus reikalavimus arba baigę pirmosios pakopos studijas ir papildomąsias studijas ir atitinkantys universiteto nustatytus reikalavimus. 

Papildomosios studijos organizuojamos, kai asmuo yra baigęs kolegines studijas, išskyrus atvejus, kai universiteto senatas yra priėmęs sprendimą, kad stojančiajam į konkrečias studijų programas pakanka universiteto nustatyto pobūdžio ir trukmės, bet ne trumpesnės kaip vienų metų, praktinės veiklos patirties, arba kai pasirinkta magistrantūros studijų kryptis nesutampa su asmens baigtų universitetinių pirmosios pakopos studijų pagrindine ar gretutine kryptimi, išskyrus atvejus, kai universiteto senatas yra priėmęs sprendimą, kad stojančiajam į konkrečias studijų programas pakanka universiteto nustatyto pobūdžio ir trukmės praktinės veiklos patirties. 

Magistrantūros studijų programos apraše nurodoma, kurios krypties ar krypčių (šakos ar šakų) pirmosios pakopos studijas turi būti baigęs asmuo, priimamas studijuoti pagal tą studijų programą ir kiekvienu atveju nurodoma, kuriais atvejais prieš įstojant į magistrantūrą būtinos papildomosios studijos. Papildomųjų studijų dalykų sąrašą ir studijų turinį nustato universitetas. Šių studijų metu studentas turi įgyti kompetenciją, būtiną sėkmingoms magistrantūros studijoms, bet nesuteiktą per pirmosios pakopos studijas kai stojančiojo pasirinkta magistrantūros studijų kryptis ir jo baigtų pirmosios pakopos studijų kryptis priklauso tai pačiai studijų krypčių grupei, papildomųjų studijų apimtis negali būti didesnė kaip 60 ECTS studijų kreditų; kai stojančiojo pasirinkta magistrantūros studijų kryptis priklauso kitai studijų krypčių grupei nei jo baigtoji pirmos pakopos studijų kryptis, papildomųjų studijų apimtis negali būti didesnė kaip 90 ECTS studijų kreditų; jeigu ketinančiam studijuoti magistrantūroje asmeniui trūksta daugiau žinių bei gebėjimų nei gali suteikti papildomosios studijos, jis turi tas žinias ir gebėjimus įgyti studijuodamas pagal pirmosios pakopos universitetinių studijų programą. 

Universitetas gali nustatyti papildomus reikalavimus (tiek nuolatinius, tiek laikinus) asmenims, priimamiems į visas ar kai kurias studijų programas: minimalų pirmosios pakopos studijų baigimo lygį (minimalų visų ar kai kurių pažymių vidurkį), būtiną mokslinės ar profesinės veiklos patirtį ir kitus akademinius, kompetencijos ar profesijos reikalavimus. Priėmimas vykdomas pagal iš anksto paskelbtus atrankos kriterijus ir prioritetus.

Studijų sritys

Studijos aukštosiose mokyklose vyksta 6 studijų srityse: biomedicinos mokslai, fiziniai mokslai, technologijos mokslai, socialiniai mokslai, humanitariniai mokslai ir menai. Studijų sritysyra skaidomos į krypčių grupes, šios į kryptis. Atskiras kryptis sudaro mokslo šakos. 

Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašas yra patvirtintas Vyriausybės Studijų kryptis sudarančių šakų sąrašas – švietimo ir mokslo ministro.

Priėmimo sąlygos

Asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, į antrosios pakopos studijų programas priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Asmenys, turintys profesinio bakalauro laipsnį, į antrosios pakopos studijų programas turi teisę stoti, jeigu atitinka Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus minimaliuosius reikalavimus. 

Ugdymo turinys

Magistrantūros studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 90 ir ne didesnė kaip 120 ECTS studijų kreditų. Iš jų:

• ne mažiau kaip 60 ECTS studijų kreditų turi sudaryti krypties dalykai, kurie turinio požiūriu privalo būti kokybiškai aukštesnio probleminio ar inovacinio mokslinio lygmens, nei juos grindžiantys atitinkamo pažinimo lauko pirmosios studijų pakopos dalykai;

• ne daugiau kaip 30 ECTS studijų kreditų gali sudaryti universiteto nustatyti ir studento pasirenkami dalykai, priklausomai nuo studijų programos pobūdžio, skirti pasirengti doktorantūros studijoms (tiriamasis darbas (meno kūrinys)), praktinei veiklai (profesinės veiklos praktika) arba kitos krypties dalykams, kai vykdoma studijų programa, kuriai keliami tikslai susiję su tarpkryptinėmis studijomis, taip pat bendriesiems universitetinių studijų dalykams ir studento laisvai pasirenkamiems dalykams, būtiniems studijų programos tikslams pasiekti;
• ne mažiau kaip 30 ECTS studijų kreditų skiriama baigiamojo darbo rengimui ir gynimui arba baigiamajam darbui ir baigiamajam egzaminui (baigiamiesiems egzaminams, jeigu juos nustato Lietuvos ar tarptautiniai teisės aktai). 

Kiekvieną semestrą gali būti studijuojami ne daugiau kaip 5 dalykai. Negali būti kartojama tai, kas buvo atitinkamos krypties studijų dalykai pirmojoje pakopoje. Studento savarankiškas darbas turi sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų kiekvieno studijų dalyko apimties. Kiekvieno dalyko arba modulio studijos baigiamos egzaminu arba studento savarankiškai atlikto darbo (projekto) įvertinimu. Jeigu naudojama kaupiamojo vertinimo sistema, tarpiniai įvertinimai gali sudaryti egzamino pažymio dalį.

Ne mažiau kaip 80 procentų (arba 60 procentų, kai studijų programa orientuoja į praktinę veiklą) visų studijų dalykų dėstytojų turi turėti mokslo laipsnį (būti pripažinti menininkai), iš jų ne mažiau kaip 60 procentų (arba 40 procentų, kai studijų programa orientuoja į praktinę veiklą) krypties dalykų dėstytojų mokslinės veiklos kryptis turi atitikti jų dėstomus dalykus. Jeigu studijų programa orientuoja į praktinę veiklą, iki 40 procentų krypties dalykus dėstančių dėstytojų gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų dėstomus taikomuosius dalykus atitinkančią profesinės veiklos patirtį. Programos apraše pažymėtų taikomųjų dalykų dėstytojams šiame punkte nurodytoji profesinės veiklos patirtis yra būtina. Ne mažiau kaip 20 procentų krypties dalykų apimties turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai. 

Baigiamasis darbas turi būti pagrįstas savarankiškais moksliniais tiriamaisiais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) magistrantas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus atitinkamos krypties (šakos) darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti tos krypties (šakos) tyrimus, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas pagal universiteto patvirtintus reikalavimus. Baigiamuoju projektu meno studijų krypčių magistrantas turi atskleisti kūrybiškumo lygį, gebėjimą kūrybiniame darbe savarankiškai taikyti naujausias praktines žinias ir technologijas.

Meno studijų srities magistrantūros baigiamasis darbas turi būti kūrybinis projektas ir su šiuo projektu susijęs tiriamasis rašto darbas, aprašantis projekte panaudotas naujas idėjas, žinias bei technologijas. 

Baigiamojo darbo (projekto) ir jo gynimo vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų studijų krypties (šakos) specialistų – mokslininkų (menininkų), praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų. Bent vienas komisijos narys (geriausia – komisijos pirmininkas) turi būti iš kitos mokslo ir studijų institucijos nei vyko magistranto studijos. Tokia pat turi būti baigiamojo egzamino komisijos sudėtis, kai toks egzaminas numatytas studijų programoje. Baigiamajam darbui (projektui) taikoma ta pati intelektinės nuosavybės arba (ir) komercinių paslapčių apsauga kaip ir viešai skelbiamam mokslo (meno) darbui. 

Mokymo metodai

Studijų būdai yra auditorinis darbas, savarankiškas darbas ir praktika. Studijuojama taikant įvairius studijų metodus: paskaitas, pratybas, laboratorinius, projektavimo darbus, seminarus, studento savarankišką darbą, darbą bibliotekoje, grupines užduotis, mokslinį tiriamąjį darbą ir kt., bei visų šių metodų derinius. Studijos gali būti organizuojamos ir nuotoliniu būdu. Auditorinis darbas organizuojamas grupėmis. Konsultacijos gali būti ir individualios. Auditorinio darbo trukmė matuojama akademinėmis valandomis (vienos akademinės valandos trukmė – 45 min.). Aukštųjų mokyklų dėstytojai gali taikyti įvairius dėstymo metodus. Studentams paskaitų metu dėstoma medžiaga ar paskaitų konspektai dažnai yra talpinami aukštosios mokyklos virtualioje aplinkoje. Informacinės technologijos yra plačiai taikomos ir diegiamos studijų procese. 

Studentai atlieka fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, atlieka taikomąją mokslinę veiklą, dalyvauja šalies ir užsienio tyrimų programose. Aukštosiose meno mokyklose, be mokslinės veiklos, plėtojama dėstytojų ir studentų meninė veikla, orientuota į visuomenės meninį lavinimą bei meno praktikos ir studijų vienovę.

Visi studijuojantys gali naudotis Lietuvos akademinių bibliotekų tinklo (LABT) teikiamomis galimybėmis. Šis tinklas jungia universitetų, kolegijų, valstybinių mokslo institutų ir Lietuvos mokslų akademijos bibliotekas į Lietuvos virtualią biblioteką.  

Vadovėlius ir kitas mokymo priemones studentai perka arba naudojasi aukštųjų mokyklų bibliotekose esančiais fondais. 

Studentų perėjimas į aukštesnį kursą

Studentų perėjimo į aukštesnį kursą sąlygas nustato kiekviena aukštoji mokykla savo studijų reglamente. Nepažangūs studentai gali būti pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka. 

Studentų įsidarbinamumas

Dauguma Lietuvos aukštųjų mokyklų turi įsteigę savo karjeros centrus, kurie teikia studentams įvairias bendro pobūdžio ir individualias konsultacijas, vykdo įvairius mokymus įsidarbinimo klausimais, padeda susirasti praktikos vietą, o vėliau ir darbą, o darbdaviams – darbuotojus. 

Panašias paslaugas teikia prie miestų ir regioninių darbo biržų įsteigti Jaunimo darbo centrai, kurie teikia atviro informavimo, konsultavimo, profesinio informavimo ir orientavimo paslaugas jaunimui, organizuoja sąveiką su darbo rinkos ir socialiniais partneriais, vykdo projektinę veiklą jaunimo užimtumo iniciatyvų skatinimo srityje, organizuoja įvairius užsiėmimus (darbo klubus, mokymus), rengia informacinę – metodinę medžiagą. 

Aukštosios mokyklos, įgyvendindamos įvairius ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, šiuo metu didelį dėmesį skiria studentų verslumo kompetencijai ugdyti, studentų praktikoms verslo įmonėse organizuoti. 

2010 m. Seimas pritarė nedarbo mažinimo siūlymų paketui, kuriuo suteikiama daugiau galimybių pradedantiems darbinę veiklą žmonėms, smulkiajam verslui, sudaromos sąlygos plėsti viešųjų darbų finansavimą ir kt. Užimtumo rėmimo įstatymo pataisomis į papildomai remiamų asmenų sąrašą įtrauktas jaunimas iki 29 metų. Tokiu būdu įdarbinus bedarbius iki 29 m. subsidijuojant, jiems bus mokama darbo užmokesčio kompensacija iki 6 mėn., o asmenims, pirmą kartą pradedantiems darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją, dalyvaujantiems darbo įgūdžių įgijimo priemonėje – iki 12 mėn. Anksčiau pagal Užimtumo rėmimo įstatymą jaunimas iki 29 metų nebuvo priskiriamas prie darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų, todėl neturėjo teisės į įdarbinimą subsidijuojant, jei nepriklausė kitoms darbo rinkoje remiamoms asmenų grupėms. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. pasirašytu įsakymu Dėl jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo plano patvirtinimo pradedama įgyvendinti ES Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos.  Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslas – suaktyvinti jaunimą per kaip įmanoma trumpesnį laikotarpį: išlaikant ryšį su darbo rinka arba užtikrinant tolesnio išsilavinimo galimybę. Taip siekiama mažinti jaunimo nedarbą ir pagerinti jaunuolių, kurie nei dirba, nei mokosi, padėtį, padedant susirasti darbą baigus mokslus.

Nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. veikia priemonė "Parama pirmajam darbui", skirta jaunimo užimtumui skatinti. Darbdaviams, kurie įdarbino darbinės patirties neturinčius darbuotojus, kompensuojama dalis pirmą kartą įsidarbinusio jauno žmogaus darbo užmokesčio. Paramos forma – dalies darbo užmokesčio kompensavimas. Darbdaviui pageidaujant (pateikus paraišką), ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį bus kompensuojama fiksuota darbuotojo atlyginimo dalis (t. y. 23,3 proc. nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio) už pirmą kartą įsidarbinusį ir iki tol pagal darbo sutartį nedirbusį jauną asmenį nuo 16 iki 29 metų. Iki 2014 m. rugsėjo 30 d. pagal priemonę „Parama pirmajam darbui“ gauta 22 545 paraiškų dėl jaunų darbuotojų darbo užmokesčio dalies kompensacijos, iš jų dėl 16 296 priimti teigiami sprendimai. Įmonėms jau išmokėta 17,474 mln. Lt (5,06 mln. €) už 15 508 pirmą kartą įdarbintus jaunuolius, paremta 2 249 įmonės. Priemonę įgyvendina garantijų institucija INVEGA.

Studentų vertinimas

Studentų vertinimas vyksta kiekvienos aukštosios mokyklos studijų nuostatų (reglamento) nustatyta tvarka. Atskiruose universitetuose ar kolegijose ši tvarka gali skirtis, tačiau, apskritai galioja keli pagrindiniai vertinimo principai ir būdai. Studijų programa baigiama absolvento kompetencijos įvertinimu per baigiamojo darbo (projekto) gynimą ir  (ar) baigiamuosius egzaminus. 

Pagrindinis studijų rezultatų vertinimo būdas yra egzaminas. Daugelyje aukštųjų mokyklų egzaminų skaičius per sesiją yra ribojamas. Kai kurie dalykai gali būti vertinami įskaita, arba galutinis įvertinimas gaunamas taikant kaupiamąjį vertinimą. Kaupiamojo vertinimo tvarką pasirenka ir užduotis parengia dalyko dėstytojas. Egzamino (įskaitos) rezultatai ir rašto darbai vertinami pažymiais.  

Studentų žinios per egzaminus vertinamos nuo 1 iki 10 balų, o per įskaitas – įskaityta arba neįskaityta. Aukštoji mokykla gali nustatyti ir kitus vertinimo principus. Teigiamu įvertinimu laikomas įvertinimas ne mažesnis nei 5 balai. 

Išsilavinimo pažymėjimai

Baigus antrosios pakopos studijų programas išduodamas kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas ir diplomo priedėlis (priedas). Diplomo priedėlis (priedas) yra neatskiriama diplomo dalis, diplomą papildantis dokumentas, pateikiantis informaciją apie įgyto išsilavinimo turinį.