Šiuo metu Lietuvoje galima išskirti tokias pagrindines suaugusiųjų švietimo rūšis: formalųjį bendrąjį suaugusiųjų ugdymą, suaugusiųjų profesinį mokymą, tęstines studijas kolegijose, universitetuose (pagal ištęstinę studijų formą) ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą. 

Suaugusiųjų švietimas, skirtas pagrindinių kompetencijų ugdymui

Ugdymo programos. Lietuvoje suaugusiųjų švietimas, kurį kompensuoja valstybė ir kuriuo įgijamos pagrindinės kompetencijos, yra formalusis suaugusiųjų švietimas. Jis gali būti pradinis suaugusiųjų švietimas, atitinkantis ISCED 1 lygį, pagrindinis suaugusiųjų švietimas, atitinkantis ISCED 2 lygį, vidurinis suaugusiųjų švietimas, atitinkantis ISCED 3 lygį. 

Pradinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės ir socialinės brandos pradmenis, kultūros, taip pat ir etninės, pagrindus, elementarų raštingumą, padėti jam pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą. Pradinio ugdymo programa – ketverių metų (1–4 klasių) švietimo programa, kurią baigus įgyjamas pradinis išsilavinimas. Tai – pirmoji formaliojo ugdymo pakopa, jungianti priešmokyklinį ir pagrindinį ugdymą. 

Pagrindinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, ugdyti tautinį sąmoningumą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau. Pagrindinio ugdymo programa – antroji formaliojo ugdymo pakopa, vykdoma pagal šešerių metų pagrindinio ugdymo programas. Pirmosios dalies pagrindinio ugdymo programa apima ketverių metų pagrindinio ugdymo tarpsnį, antroji dalis – dvejų metų. Į pagrindinio ugdymo programų antrąją dalį gali būti įtraukiami profesinio mokymo programų moduliai ir įskaitomi tęsiant mokymąsi pagal profesinio mokymo programas. Baigusiajam pagrindinį ugdymą išduodamas pagrindinio ugdymo pažymėjimas. 

Vidurinio ugdymo tikslas – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis. Vidurinis ugdymas vykdomas pagal dvejų metų vidurinio ugdymo programas. Jas sudaro privalomieji ir pasirenkamieji bendrojo ugdymo dalykai bei galimi profesinio mokymo programų moduliai. Vidurinis ugdymas baigiamas brandos egzaminais. Išlaikius brandos egzaminus, gaunas brandos atestatas. 

Formaliojo suaugusiųjų bendrojo ugdymo mokymo turinį lemia valstybės reglamentuotas žinių ir įgūdžių lygis – pagrindinio ir vidurinio mokslo standartas. Standartą suformuoja švietimo ir mokslo ministerija, kurios kompetencijoje yra suaugusiųjų bendrojo ugdymo politika. Standartas reglamentuoja privalomų ir pasirenkamų mokomųjų dalykų sąrašą, privalomąją programos dalį. 

Priėmimo sąlygos. Į bendrojo ugdymo suaugusiųjų mokyklas (mokymo centrus) priimami asmenys nuo 18 metų. Mokyklos steigėjui pasiūlius, gali priimti ir 16–18 m. jaunuolius, dėl socialinių ar asmeninių sąlygų negalinčius lankyti bendrojo ugdymo mokyklų. Mokytis pagal suaugusiųjų pradinio ir (ar) pagrindinio ugdymo programą priimami 18 metų ir vyresni asmenys, siekiantys įgyti pradinį ir (ar) pagrindinį išsilavinimą, ir asmenys, įgiję pagrindinį išsilavinimą ir pageidaujantys pakartotinai mokytis kai kurių dalykų ar dalykų modulių. Mokytis pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą priimami asmenys, siekiantys įgyti vidurinį išsilavinimą, ir asmenys, įgiję vidurinį išsilavinimą bei pageidaujantys pakartotinai mokytis kai kurių dalykų ar dalykų modulių. 2005 m. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu išsilavinimas, patvirtintas septynmečio mokslo pažymėjimu, aštuonmečio mokslo pažymėjimu, nepilno vidurinio mokslo pažymėjimu, devynmečio mokslo pažymėjimu, 1993–1994 m. išduotu pažymėjimu arba 1995–1999 m. išduotu pagrindinio išsilavinimo pažymėjimu, pripažintas lygiaverčiu bendrojo ugdymo pagrindinio ugdymo programai ir prilygintas pagrindiniam išsilavinimui. Asmenys, įgiję šį išsilavinimą, gali tęsti mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą.

Vykdytojai. Suaugusieji pradinio, pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo gali siekti suaugusiųjų mokyklose (mokymo centruose), bendrojo ugdymo mokyklose, turinčiose suaugusiųjų klases. 

Mokymosi formos. Suaugusiųjų mokyklos vykdo suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ar adaptuoto vidurinio ugdymo programas. Mokymas vyksta nuosekliuoju būdu arba grupinio arba pavienio mokymosi formomis, pagal kurias mokiniai gali pasirinkti Kasdienio, neakivaizdinio, nuotolinio, savarankiško mokymosi būdą.

Nuoseklusis mokymas suaugusiųjų mokyklose, mokymo centruose ir klasėse vyksta pagal Nuosekliojo mokymosi tvarką ir nuo kitų bendrojo ugdymo mokyklų skiriasi bendruosiuose ugdymo planuose nustatytu mažesniu savaitinių pamokų skaičiumi. Suaugusiesiems sudaroma galimybė mokytis vakarais, taip mokymąsi derinant su darbu ar (ir) įsipareigojimais šeimai.

Mokymasis pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdomas pagal Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašą. Mokymosi pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas formos yra šios:

• grupinio mokymosi forma, kai tam tikram laikotarpiui sudarytos mokinių grupės mokosi mokytojų mokomos; 
• pavienio mokymosi forma, kai tam tikrą laikotarpį mokinys mokosi individualiai mokomas mokytojo, ar individualiai, periodiškai dalyvaudamas grupinėse ir (ar) individualiose mokytojo konsultacijose. 

Grupinio mokymosi forma įgyvendinama šiais mokymo proceso organizavimo būdais:

• kasdieniu – mokiniai reguliariai, 5 dienas per savaitę, lanko mokyklą ir nuosekliai mokosi mokomi mokytojų; 
• neakivaizdiniu – mokiniai reguliariai, kartą per savaitę, renkasi į mokyklos organizuojamas sesijas, nuosekliai mokosi mokomi ir konsultuojami mokytojų arba mokosi 2–3 dienas per savaitę mokytojų komandos mokomi pagal produktyvaus mokymo programą, atitinkančią pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, arba pagal individualius planus sudarytose klasėse, grupėse mokomi mokytojų pakartotinai mokosi pageidaujamų vidurinio ugdymo programos dalykų; 
• nuotoliniu – mokiniai reguliariai, 5 dienas per savaitę, būdami skirtingose vietose, naudodami informacines komunikacijos priemones ir technologijas, susijungia į klasę, grupę ir nuosekliai mokosi mokomi mokytojų. 

Pavienio mokymosi forma įgyvendinama šiais mokymo proceso organizavimo būdais:

• savarankišku – mokinys mokosi savarankiškai (visų dalykų, atskirų dalykų ar jų modulių). Savarankiškai besimokantiems asmenims mokytojai mokykloje teikia grupines ar individualias konsultacijas. 
• Nuotoliniu – mokiniai, mokydamiesi savarankiškai, būdami skirtingose vietose, naudodami informacines komunikacijos priemones ir technologijas, jungiasi su mokytoju ir dalyvauja grupinėse ar individualiose mokytojo konsultacijose. 

Lanksčios mokymosi formos sudaro galimybes suaugusiems asmenims rinktis jiems patogų mokymosi laiką ir reikalingą programos apimtį, prisidėti planuojant savo mokymąsi, ugdytis mokymosi visą gyvenimą nuostatas.

Mokyklos ir mokymosi centrai, turintys reikiamą materialinę bazę bei profesinio mokymo programas, įregistruotas Studijų ir mokymo programų registre, gali organizuoti profesinį mokymą ir sudaryti sąlygas mokiniams įgyti profesinę kvalifikaciją. Formalųjį suaugusiųjų mokymą vykdančios mokyklos maksimaliai atsižvelgia ir prisitaiko prie besimokančiųjų pageidavimų dėl mokymosi formų, pamokų organizavimo laiko. Mokymo forma nustatoma bendru besimokančiojo ir mokyklos susitarimu. Besimokantysis gali keisti mokymosi formas pagal savo poreikius ir galimybes.

Išsilavinimo pažymėjimai. Išsilavinimo pažymėjimai suaugusiųjų bendrojo ugdymo mokyklose išduodami vadovaujantis Pažymėjimų ir brandos atestatų išdavimo tvarkos aprašu.

Pradinio išsilavinimo pažymėjimas išduodamas moksleiviui, baigusiam Suaugusiųjų pradinio ugdymo programą. Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas išduodamas moksleiviui, baigusiam Suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programą.

Brandos atestatas išduodamas moksleiviui, baigusiam suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą ir išlaikiusiam brandos egzaminus. Brandos atestatą išduoda valstybinė, savivaldybės, nevalstybinė, profesinė mokykla. Asmeniui, kuris yra anksčiau gavęs brandos atestatą ar profesinės mokyklos baigimo diplomą ir kuris pagilino dalyko žinias ir (ar) išlaikė brandos egzaminus, išduodamas specialus brandos atestato priedas.

Mokiniui, baigusiam dalyko ar ugdymo programos modulį, tam tikrą ugdymo programą, ar asmeniui, turinčiam brandos atestatą, mokyklos direktorius išduoda Švietimo ir mokslo ministro tvarka nustatytos formos dokumentą.

Nebaigusiam suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos išduodamas atitinkamos formos mokymosi pasiekimų pažymėjimas. Jį išduoda valstybinė, savivaldybės, nevalstybinė bendrojo ugdymo, profesinė mokykla. Besimokantiesiems arba išeinantiems iš mokyklos (centro), pažymiai fiksuojami mokymosi pasiekimų pažymėjime.

Bendrojo ugdymo mokyklos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą bei brandos egzaminus organizuoja ir vykdo Nacionalinis egzaminų centras.

Finansavimas. Suaugusiųjų mokymąsi pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose finansuoja valstybė, remdamasi „pinigai paskui mokinį“ principu, kitaip vadinamu mokinio krepšeliu. Tai tikslinė valstybės dotacija, kurią gauna ir mokykloms paskirsto savivaldybės. Mokinio krepšelį, kurį sudaro ugdymui skirtos lėšos, gauna tiek valstybinės, tiek nevalstybinės švietimo įstaigos. Likusias reikalingas lėšas valstybinėms mokykloms skiria steigėjas, nevalstybinės mokyklos gali trūkstamas lėšas susirinkti imdamos mokestį už mokslą, gauti iš rėmėjų ir pan. Mokinio krepšelio lėšos negali būti perskirstomos kitoms, ne ugdymo, reikmėms. Krepšelio dydį nustato Vyriausybė.   

2013–2014 m. m. pradžioje 29-iose suaugusiųjų mokyklose (suaugusiųjų vidurinėse mokyklose, suaugusiųjų mokymo centruose, jaunimo ir suaugusiųjų mokyklose bei mokymo centruose) mokėsi 8537 mokiniai. Jie sudarė apie 2,4 proc. visų bendrojo ugdymo mokyklų mokinių. Šalies mokinių mažėjimo tendencijos neaplenkė ir suaugusiųjų mokinių – nuo 2005 m. jų suaugusiųjų mokyklose mažėja, kartu mažėja ir pačių suaugusiųjų mokyklų.

Suaugusiųjų švietimas, kuriuo įgyjama pripažinta kvalifikacija

Ugdymo programos. Formaliojo suaugusiųjų profesinio mokymo programos yra registruojamos Studijų ir mokymo programų registre. Pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros sistemą, siūlomos mokymo programos atitinka nuo I iki IV lygmens, atitinkantys Europos kvalifikacijos sąrangos 1 – 4 lygmenis. 

Studijų ir mokymo programų registre norintys mokytis gali rasti informacijos apie mokymosi formą, trukmę ir apimtis; įgyjamą išsilavinimą, suteikiamą kvalifikacinį laipsnį, profesinę kvalifikaciją ar leidimą dirbti konkretų darbą, taip pat profesinio rengimo standarto ar studijų krypties reglamento pavadinimą ir kodą. Neformaliojo profesinio mokymo programos suteikia tam tikrą kompetenciją atlikti konkrečius darbus arba padeda patobulinti ar atnaujinti turimą kvalifikaciją. Duomenys apie neformaliojo mokymo programas kaupiami Lietuvos darbo biržos neformaliojo mokymo programų sąraše.

Siekiant išplėsti mokymosi ir integracijos į darbo rinką galimybes, rengiamos įvairių tipų programos: adaptuotos specifinėms besimokančiųjų grupėms, t. y. ilgalaikiams bedarbiams, asmenims su negalia, romų tautybės asmenims, nuotolinio mokymo ir kt.

Priėmimo sąlygos. Į profesines mokyklas, kolegijas, universitetus priimami asmenys pagal šių mokyklų nustatytą tvarką.  Į profesinio mokymo įstaigas priimami asmenys, ne jaunesni kaip 14 metų. Norintiesiems mokytis profesinio mokymo įstaigose stojamųjų egzaminų nėra.

Mokinių priėmimo klausimus sprendžia profesinio mokymo įstaigos Mokinių priėmimo komisija. Daugiau galimybių pasirinkti norimą mokymo programą turi tie mokiniai, kurių yra geresni mokymosi pasiekimai ir kurie anksčiau pateikia prašymus su reikiamais dokumentais. Mokymas pagal profesinio mokymo programas pirmai kvalifikacijai įgyti yra finansuojamas valstybės lėšomis. Mokiniams mokama stipendija, o gerai besimokantieji ją gauna didesnę.

Vykdytojai. Profesinis mokymas įgyvendinamas valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse profesinio mokymo įstaigose bei įmonėse. Kvalifikaciją suteikiantį švietimą taip pat gali vykdyti aukštosios mokyklos. 

Mokymosi formos. 

Išsilavinimo pažymėjimai. Suaugusiųjų profesinio lavinimo kvalifikacijos suteikimo tvarka nustatoma atsižvelgiant į teikiamo profesinio išsilavinimo lygį. Išduodami šie kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimų dokumentai:

• profesinio mokymo diplomas – asmeniui, gavusiam jo įgytų tai kvalifikacijai reikalingų kompetencijų teigiamą įvertinimą; 
• pažymėjimas – asmeniui, baigusiam profesinio mokymo programos modulį.  

Asmeniui, kuris mokėsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar profesinio mokymo programos modulį, tačiau jų nebaigė, išduodama mokymosi pasiekimų pažyma. 

Mokiniai gali rinktis tokią mokymo programą, pagal kurią ne tik įgytų profesinę kvalifikaciją, bet kartu gautų ir pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą. Tokiu atveju gavus kvalifikacijos įvertinimą ir (arba) išlaikius egzaminus, įgyjama pirminė profesinė kvalifikacija ir (arba) pagrindinis ar vidurinis išsilavinimas. Profesinio mokymo įstaigos mokiniui, lygiagrečiai su profesinio mokymo programa baigusiam pagrindinio ugdymo programą, patikrinus mokymosi pasiekimus, išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas, baigusiam vidurinio ugdymo programą ir išlaikiusiam brandos egzaminus – brandos atestatas, nebaigusiam bendrojo ugdymo programos ar neišlaikiusiam brandos egzaminų – mokymosi pasiekimų pažyma.

Pagal tęstinio profesinio mokymo programas mokosi tie, kurie nori tobulinti turimą kvalifikaciją, įgyti kitą kvalifikaciją arba kompetenciją, reikalingą atlikti darbui ar funkcijoms. Šis mokymas apima suaugusiųjų formalųjį profesinį mokymą(-si) ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą. Programų trukmė – iki 1 metų. Kvalifikacija įgyjama baigus profesinio mokymo programą ir (arba) išlaikius kvalifikacijos egzaminus.

Asmenys, baigę profesinio mokymo programas, įtrauktas į Studijų ir mokymo programų registrą, gauna valstybės pripažintą pažymėjimą, kuris liudija apie suteiktą kvalifikaciją arba gebėjimą atlikti konkretų darbą. Asmenys, baigę neformaliojo mokymo programas ar modulius, gauna neformaliojo mokymo pažymėjimą, liudijantį apie modulio programos baigimą.

Formaliojo švietimo, mokslo ir studijų institucijose išlaikę atitinkamus egzaminus, neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalyviai turi teisę gauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų žinių įvertinimą ir valstybės pripažįstamą išsilavinimo ar tam tikros jo pakopos, atskiros reglamentuotos programos dalies (modulio) baigimo dokumentą.

Finansavimas. Pirminis profesinis mokymas taip pat yra finansuojamas valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšomis pagal lėšų skyrimo vienam mokiniui principą. Profesinio mokymo įstatyme yra numatytas darbdavių, vykdančių dirbančių asmenų kvalifikacijos tobulinimą ir dalyvaujančių profesiniame mokyme, skatinimo teisinis pagrindas. Siekiantys pirmą kartą įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją asmenys gali pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas. Asmenys, įstoję į valstybės nefinansuojamas studijų vietas, už savo studijas aukštojoje mokykloje turi sumokėti patys. Studijos taip pat gali būti apmokėtos darbdavių, kitų fizinių ar juridinių asmenų.

Suaugusiųjų švietimas, padedantis integruotis į darbo rinką

Lietuvos darbo birža, tarp įvairių savo funkcijų, atlieka ir suaugusiųjų švietimo, padedančio integruotis į darbo rinką, organizavimą ir vykdymą. Lietuvos darbo birža vykdo keletą programų, suteikiančių ar keliančių bedarbių kvalifikaciją ir padedančių jiems sugrįžti į darbo rinką. Be žemiau įvardintų programų, Lietuvos darbo birža taip pat aktyviai teikia paraiškas Europos socialinio fondo lėšomis įgyvendinti projektus, suteikiančius kvalifikaciją ar padedančius ją kelti. Projektų aprašus galima rasti čia. 

Programa. „Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinis mokymas “. Programos tikslas – padėti įsidarbinti ar pradėti dirbti savarankiškai suteikiant reikiamą kvalifikaciją ar trūkstamas kompetencijas pasiūlant dalyvavimą profesiniame mokyme. Programa įgyvendinama nuo 2009 m. pagal 2009 m. rugpjūčio 13 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-499 patvirtintą „Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašą“.

Priėmimo sąlygos. Mokytis pagal formaliojo ar neformaliojo profesinio mokymo programas siunčiami atitinkantys profesinio mokymo programos reikalavimus, o Trišalės mokymo sutarties sudarymo atveju – ir darbdavių reikalavimus ir ne anksčiau kaip prieš 3 metus baigę profesinio mokymo programą ir įgiję kvalifikaciją, ar ne anksčiau kaip prieš 1 metus įgiję kompetenciją, išskyrus atvejus, kai dėl sveikatos būklės negali dirbti pagal įgytą kvalifikaciją ar (ir) kompetenciją arba kai neturi teisės dirbti pagal įgytą kompetenciją neturėdamas teisės aktuose nurodyto kvalifikacijos pažymėjimo šie asmenys:

• bedarbiai, kurių individualiame užimtumo veiklos plane numatytas profesinis mokymas;
• įspėti apie atleidimą iš darbo darbuotojai, gavę įspėjimą apie atleidimą iš darbo ir nustatyta tvarka įsiregistravę darbo biržoje.

Dalyvauti profesiniame mokyme darbo ieškantys asmenys atrenkami pagal atitikimą šiems  formaliesiems kriterijams :

• įstatyme ir jo pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams;
• atitikimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų tikslinėms grupėms;
• atitikimą teritorinės darbo biržos patvirtintam prioritetų, prioritetinių tikslinių grupių ir remiamų profesijų  sąrašui. 

Tuo atveju, jei siuntimo į profesinį mokymą metu yra daugiau nei vienas darbo ieškantis asmuo, atitinkantis nustatytus formalius atrankos kriterijus, į profesinį mokymą siunčiamas darbo ieškantis asmuo, atitinkantis vieną ar daugiau neformalių kriterijų:

• niekada nedalyvavęs profesiniame mokyme; 
• ilgesnį laiką registruotas darbo biržoje; 
• atitinkantis darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus. 

Tuo atveju, jei siuntimo į profesinį mokymą metu yra daugiau nei vienas darbo ieškantis asmuo, atitinkantis formalius ir neformalius atrankos kriterijus, dalyvauti profesiniame mokyme atrenkamas darbo ieškantis asmuo, atitinkantis vieną ar daugiau specialiųjų kriterijų: 

• pirmą kartą įgyjantys kvalifikaciją ir (ar) kompetencijas; 
• turintys darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje nepaklausią profesiją; 
• pageidaujantys įgyti kvalifikaciją ir (ar) kompetencijas, paklausias vietos darbo rinkoje; 
• pageidaujantys sudaryti trišales sutartis. 

Vykdytojai. Darbo birža profesinį mokymą organizuoja, kai:

• sudaroma Trišalė mokymo sutartis tarp darbo biržos, darbdavio ir bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbuotojo;
• sudaroma Dvišalė mokymo sutartis, siunčiant bedarbius mokytis pagal tas profesinio mokymo programas, kurias baigę jie galėtų įsidarbinti į Lietuvos darbo biržos atliktų darbo rinkos prognozių metu nustatytas būsimas darbo vietas arba pradėti dirbti pačių bedarbių susirastose darbo vietose ar vykdyti individualią veiklą.

Mokymosi formos. Mokymosi programų formos ir mokymosi programų trukmė priklauso nuo pasirinktos programos. 

Finansavimas. Darbo birža, prieš išduodama  mokymo kuponą profesiniam mokymui finansuoti, įvertina bedarbio individualiame užimtumo veiklos plane numatytą poreikį ir vadovaujasi teritorinės darbo biržos direktoriaus patvirtintais profesinio mokymo prioritetais ir profesinio mokymo dalyvių prioritetinėmis tikslinėmis grupėmis.

Mokymo kuponas – bedarbiui ar įspėtam apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojui išduotas dokumentas, kuriuo teritorinė darbo birža įsipareigoja, neviršydama kupone nurodytos vertės, pasirinktam profesinio mokymo teikėjui apmokėti už bedarbiui ar įspėtam apie atleidimą iš darbo darbuotojui suteiktas profesinio mokymo paslaugas pagal nurodytą profesinio mokymo programą.

Asmuo, gavęs mokymo kuponą per 15 dienų nuo jo išdavimo datos, turi pasirinkti profesinio mokymo teikėją iš profesinio mokymo teikėjų sąrašo ir grąžinti darbo biržai užpildytą mokymo kupono II dalį. Negrąžinus mokymo kupono per minėtą terminą, mokymo kuponas laikomas negaliojančiu.  Profesinio mokymo teikėjų pateiktų formaliojo ir neformaliojo  profesinio mokymo programų sąrašai skelbiami Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje. 

Darbo birža bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo profesiniam mokymui gali skirti  ne daugiau kaip 6 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžių kvalifikacijai įgyti ir 3 MMA kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti.

Teritorinė darbo birža mokymosi laikotarpiu padengia:

• bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų apgyvendinimo išlaidas; 
• kai mokymas vyksta ne jo gyvenamojoje vietoje – nuvykimo į mokymo įstaigą ar praktikos atlikimo vietą ir grįžimo kelionės išlaidas;
• privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų, jeigu tai nustatyta darbuotojų saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančiuose teisės aktuose, išlaidas pagal pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Mokymosi laikotarpiu bedarbiams mokama mokymo stipendija. Jeigu siunčiamam mokytis bedarbiui paskirta ar mokymosi metu bus skiriama nedarbo socialinio draudimo išmoka (toliau vadinama - NSDI), darbo birža siūlys užpildyti  prašymą  ir pasirinkti mokymo stipendijos dydį: 0,6 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba mokymo stipendiją, prilygintą NSDI dydžiui.

Mokymo stipendijos dydis, prilygintas NSDI dydžiui, mokymosi metu nustatomas ir apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu. Mokymo stipendijos, prilygintos NSDI dydžiui, mokėjimo laikotarpis įskaitomas į NSDI mokėjimo laikotarpį.

Programa. „Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas“. Programos tikslas – asmeniui, turinčiam kvalifikaciją, bet negalinčiam įsidarbinti dėl darbo įgūdžių stokos ar jų praradimo, padėti įgyti darbo įgūdžius. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašu, patvirtintu Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu, Darbo rinkos paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu.

Priėmimo sąlygos. Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas gali būti organizuojamas įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams ir turintiems kvalifikaciją bedarbiams, kuriems nustatytas įgūdžių įgijimo ar jų atstatymo poreikis: 

• pirmą kartą pradedantiems darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją; 
• ilgalaikiams bedarbiams; 
• iki įsiregistravimo darbo biržoje nedirbusiems 2 ir daugiau metų; 
• baigusiems profesinės reabilitacijos programą. 

Finansavimas. Darbdaviui, įdarbinusiam asmenis darbo įgūdžiams įgyti, mokama subsidija darbo užmokesčiui ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti. Subsidijos dydis negali viršyti dviejų Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ir sudaro: 

• 50 proc. apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami darbo biržoje registruoti bedarbiais pirmą kartą pradedantys darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją, ilgalaikiai bedarbiai, iki įsiregistravimo darbo biržoje nedirbę 2 ir daugiau metų, asmenys po profesinės reabilitacijos programos, kuriems nustatytas 45 -55 proc. darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis , įspėti apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojai; 
• 60 proc. apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys po profesinės reabilitacijos programos, kuriems nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis; 
• 75 proc. apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys po profesinės reabilitacijos programos, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis. 

Mokymosi trukmė: Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo įgyvendinimo trukmė yra iki 12 mėnesių, kai įdarbinami pirmą kartą pradedantys darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją ir iki 5 mėnesių, kai įdarbinami kitoms tikslinėms grupėms priklausantys asmenys. 

Teritorinė darbo birža, įvertinusi padėtį vietos darbo rinkoje ir apsvarsčiusi su socialiniais partneriais, turi teisę nustatyti Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo prioritetus, prioritetines tikslines grupes ir konkrečias subsidijų darbo užmokesčiui mokėjimo trukmes.

Laisvas (visuotinis) suaugusiųjų švietimas

Prie laisvojo (visuotinio) suaugusiųjų švietimo priskiriamas neformalusis suaugusiųjų švietimas. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas rengia ir įgyvendina švietimo įstaigos bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys iki 2014 m. gruodžio 31 d. pagal Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymą (nuo 2015 m. – Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymą). Neformaliajam profesiniam mokymui gali būti taikomos naujos darbdavių pageidavimu parengtos neformaliojo mokymo programos. 

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo vykdytojai privalo užtikrinti mokymo programų kokybę, rengti, tobulinti ir įgyvendinti programas, atsižvelgdami į dalyvių, steigėjų ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo rėmėjų pageidavimus.

Ministerijos, kitos Vyriausybės institucijos, savivaldybės užsako neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas bei tikslinius projektus ir juos finansuoja. Taip pat gali teikti paramą kitų institucijų ir organizacijų įgyvendinamoms neformaliojo suaugusiųjų švietimo programoms, atsižvelgdami į jų svarbą ir kokybę.

Pastaraisiais metais atlikti tyrimai rodo didelį neformalaus neprofesinio suaugusiųjų švietimo poreikį. Kvalifikacijos tobulinimo, užsienio kalbų, kompiuterinio ir teisinio raštingumo, verslumo ugdymo programos ypač populiarios. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų pasiūla nuolatos auga.

Profesinio tobulinimosi, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo mokymosi formas nulemia: nuolatinis tobulinimasis, skatinamas ir organizuojamas darbo kolektyvų administracijos; valstybės interesus, įstaigų ir organizacijų bei privačios iniciatyvos poreikius atitinkantis darbuotojų kvalifikacijos kėlimas; perkvalifikavimas. Mokymosi įstaigų pasirinkimą lemia mokymosi tikslai ir formos. Nuolatiniam tobulinimui rengiami seminarai, kursai, skatinama savišvieta ir kt. Socialinės apsaugos ministerija organizuoja ir profesinį rengimą mažai kvalifikuotam darbui, kai specialybė neįgyjama.

Neformaliojo švietimo turinį ir programas nustato švietimo įstaigos, atsižvelgdamos į savo steigėjų ir besimokančiųjų reikalavimus. Švietimo turinį apriboja tik galiojantys įstatymai. Valstybė gali užsakyti neformaliojo švietimo įstaigoms valstybines švietimo programas. Neformaliojo švietimo programos tiesiogiai nesiejamos su bendrojo išsilavinimo standarte ar valstybiniame specialybių sąvade numatytomis programomis. Turinys ir programos derinami prie individo, bendruomenės ir visuomenės.

Neformaliojo švietimo veiklos formos yra organizuota tikslinė savišvieta, dieniniai, vakariniai, tęstiniai, trumpalaikiai kursai, seminarai, paskaitos, neakivaizdinis (nuotolinis) švietimas, žiniasklaidos priemonėmis perteikiamos šviečiamojo pobūdžio programos.

Priėmimo sąlygos. Švietimo įstatyme (2011) teigiama, kad neformaliojo švietimo programas ir savišvietą asmuo renkasi laisvai. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalyviams jokių priėmimo reikalavimų nėra. Dalyvis gali būti kiekvienas suaugęs (paprastai ne jaunesnis kaip 18 metų) asmuo.

Norinčiam mokytis dažniausiai netaikomi išankstiniai reikalavimai jo bendrajam ir profesiniam išsilavinimui. Asmenys, stojantys studijuoti į universitetus ir kolegijas pagal neformaliojo švietimo programas ar atskirus studijų dalykus (jų grupes), priimami pagal aukštųjų mokyklų nustatytą tvarką.

Finansavimas. Neformaliojo švietimo programoms, skirtoms suaugusiųjų švietimui, gali būti skiriamos lėšos iš vyriausybės ir savivaldybių biudžetų. Valstybės lėšomis yra finansuojamos tik tam tikros, iš anksto atrinktos ir nustatytus kriterijus tenkinančios švietimo programos.  Programų kurioms bus skiriamas vyriausybės finansavimas sąrašą kas metus tvirtina Švietimo ir mokslo ministras. Programų turinys ir siekiami rezultatai turi atitikti bent vieną iš šių sąlygų:

1. mokymosi visą gyvenimą paslaugų regionuose plėtra; 
2. darbo rinkai aktualių suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų ugdymas; 
3. asmenų mokymasis trečiojo amžiaus universitete; 
4. andragogų kompetencijų tobulinimas; 
5. profesinei veiklai reikalingų žinių ir gebėjimų įgijimas ar tobulinimas; 
6. asmens bendrosios kultūros ugdymas. 

Programos atrenkamos pagal šiuos programų vertinimo kriterijus:

1. programos tinkamumas ir aktualumas programos tikslams pasiekti; 
2. programos rezultatyvumas, tikslų ir uždavinių formuluočių aiškumas, konkretumas, dermė su programos turiniu; 
3. programos efektyvumas, turinio išsamumas, temų pateikimo nuoseklumas, mokymo (mokymosi) metodų, būdų ir laiko tinkamumas ir dermė su kitomis programos sudedamosiomis dalimis; 
4. programos poveikio tikimybė ir planuojamų įgyti ar patobulinti kompetencijų loginis ryšys su programos tikslu, uždaviniais ir turiniu; 
5. programos naudingumas ir tęstinumo užtikrinimas; 
6. kiti programos finansavimo šaltiniai. 

Programos vykdytojas turi atitikti šiuos reikalavimus: 

1. turėti teisę vykdyti švietimo veiklą ir būti registruotas Švietimo ir mokslo institucijų registre; 
2. atitikti Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjo sąvoką; 
3. turėti žmogiškųjų išteklių personalą, įgijusį ne mažesnę nei vienų metų suaugusiųjų neformaliojo švietimo ir tęstinio mokymosi veiklos patirtį.