Mokslo ir studijų kokybės vertinimas Lietuvoje pradėtas 1995 metais, įsteigus Studijų kokybės vertinimo centrą. Šio centro viena iš funkcijų yra organizuoti Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų kokybės vertinimą. Be abejo, studijų kokybe buvo rūpinamasi ir anksčiau. Tačiau tai atliko pačios aukštosios mokyklos. 1995 m. įsteigtas Studijų kokybės vertinimo centras jau buvo nuo aukštųjų mokyklų nepriklausoma institucija, organizuojanti išorinį mokslo ir studijų kokybės vertinimą. Iš kitų institucijų kviečiami ekspertai į vertinamąjį objektą gali pažvelgti kritiškiau, pamatyti tuos trūkumus, kurių gali nepastebėti vertinamos institucijos darbuotojai, vykdantys studijų programas ar besirūpinantys jų kokybe.

 

Numatytoms vertinti institucijoms ar jų padaliniams pateikiama metodika, kaip ekspertiniam vertinimui parengti savianalizės (savęs įsivertinimo) suvestinę. Studijų kokybės vertinimo centras rengia seminarus, įvairią dalomąją medžiagą, nuolatos konsultuoja telefonu, elektroniniu paštu savianalizės suvestinės rengimo, vertinimo eigos klausimais.

 

Mokslo ir studijų įstatymu nustatyta, kad aukštosiose mokyklose gali būti vykdomos tik akredituotos studijų programos, kurios akredituojamos ne ilgesniam kaip 6 metų laikotarpiui.

 

Išorinis vykdomų studijų programų vertinimas siekiant akredituoti pradėtas 1999–2000 metais. Vertinimu siekiama padėti aukštosioms mokykloms nuolatos tobulinti vykdomas studijų programas ir informuoti visuomenę apie studijų kokybę. Studijų programas vertina lietuvių ekspertų arba tarptautinės ekspertų grupės.

 

Aukštosios mokyklos gali vykdyti tik akredituotas studijų programas. Studijų programos akredituojamos ne rečiau kaip kartą per 6 metus. Studijų kokybės vertinimo centras, atsižvelgdamas į išorinio studijų programos vertinimo išvadas, priima vieną iš šių sprendimų: akredituoti studijų programą 6 metams; akredituoti studijų programą 3 metams; neakredituoti studijų programos.

 

Aukštųjų mokyklų studijų programų išorinį vertinimą gali atlikti Studijų kokybės vertinimo centras arba kita aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūra, įtraukta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą.

 

Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimas atliekamas pagal Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodiką. Institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo rezultatai skelbiami viešai.

 

2012 m. pabaigoje Vyriausybė patvirtino aukštųjų mokyklų veiklos valstybinės priežiūros tvarką. Jos paskirtis – stebėti švietimo ir mokslo prieinamumą bei kokybę, skatinti aukštąsias mokyklas tobulėti, jas konsultuoti ir vertinti jų veiklą. Nuolatinė stebėsena leis įvertinti sisteminių pokyčių aukštajame moksle eigą ir kreipti ją tinkama linkme. Priežiūros tvarka nustato jau veikiančius ir naujus instrumentus, kuriais valstybė stebi ir prižiūri aukštųjų mokyklų veiklą bei studijų kokybę: tai aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas ir akreditavimas, ekspertų pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena, priežiūra, ar laikomasi galiojančių teisės aktų, konsultavimas dėl naujai priimtų teisės aktų įgyvendinimo būdų.

 

2012 m. mokslo ir studijų įstatymo pataisos numato, kad aukštųjų mokyklų veiklos valstybinę priežiūrą vykdo Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokslo taryba, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Studijų kokybės vertinimo centras, Aukštojo mokslo taryba ir kitos institucijos.

 

Mokslo (meno) darbų vertinimą organizuoja Lietuvos mokslo taryba.

 

Švietimo ir mokslo ministras 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu įgaliojo Studijų kokybės vertinimo centrą organizuoti aukštųjų mokyklų išorinį veiklos vertinimą. Aukštųjų mokyklų studijų programų išorinį vertinimą gali atlikti Studijų kokybės vertinimo centras arba kita aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūra, įtraukta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą.

 

2012 m. Studijų kokybės vertinimo centras pateikė paraišką tapti Europos aukštojo mokslo kokybės agentūrų registro (EQAR) nariu. Buvo gautas teigiamas įvertinimas – nuo 2012 iki 2017 m.  Studijų kokybės vertinimo centras yra skelbiamas Europos aukštojo mokslo kokybės agentūrų registre. 

 

2012 m. kovo mėnesį Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC), remiantis atlikto išorinio vertinimo teigiamomis išvadomis, tapo elitinio Europos aukštojo mokslo kokybės agentūrų tinklo (ENQA) nariu (ENQA atlikto išorinio SKVC vertinimo išvadas galite rasti čia). Įsiliejimas į ENQA grupę reiškia, kad aukštojo mokslo sistemai Lietuvoje keliami reikalavimai atitinka europinius standartus. Narystė ENQA ir EQAR reiškia pripažinimą dėl veiklos skaidrumo ir aiškumo bei procedūrų tinkamumo.

 

Aukštosios mokyklos savianalizė rengiama vadovaujantis Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodika. Vertinimas remiasi aukštosios mokyklos realiųjų išteklių vertinimo rezultatais, tikslinio vertinimo rezultatais, savianalizės suvestine, kitais aukštosios mokyklos dokumentais, vizito į aukštąją mokyklą metu gautais duomenimis, ankstesnio vertinimo išvadomis, rekomendacijomis bei duomenimis apie rekomendacijų įgyvendinimo eigą ir rezultatus, taip pat kita informacija apie aukštosios mokyklos veiklą.

 

Aukštosios mokyklos veikla nagrinėjama pagal šias vertinamąsias sritis: 1) strateginis valdymas; 2) studijos ir mokymasis visą gyvenimą; 3) mokslo ir (arba) meno veikla; 4) poveikis regionų ir visos šalies raidai.

 

Aukštoji mokykla atsako už savianalizės atlikimą ir savianalizės suvestinės parengimą. Savianalizės suvestinė turi atskleisti aukštosios mokyklos gebėjimą analizuoti ir kritiškai vertinti savo veiklą bei numatyti jos tobulinimo perspektyvą. Savianalizės suvestinėje pateikiami teiginiai turi būti pagrindžiami kiekybiniais ir kokybiniais įrodymais. Joje turėtų būti tikslingai pateikta išoriniam vertinimui reikalinga informacija.

 

Aukštosios mokyklos gali gauti tikslinę paramą vidinėms kokybės vadybos sistemoms kurti ir įgyvendinti (sistemos kūrimas, personalo mokymas, sistemos testavimas, tobulinimas), gerosios praktikos pavyzdžiams diegti, socialinių ekonominių partnerių įtraukimo į kokybės užtikrinimo procesą iniciatyvoms vykdyti. Šios veiklos, vadinamos „Vidinių kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimu ir tobulinimu“, yra remiamos pagal Nacionalinę studijų programą .

Išorinį aukštosios mokyklos vertinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centro sudaroma ekspertų grupė. Baigiamosios vertinimo išvados yra viešai skelbiamos Studijų kokybės vertinimo centro informaciniuose leidiniuose. Mokslo ir studijų institucijos per nustatytą laikotarpį turi ištaisyti ekspertų pastebėtus trūkumus. Labai prastos kokybės mokslo ir studijų institucijos (jos padalinio, studijų programų ir pan.) veikla gali būti apribojama arba net visiškai nutraukiama. Siekdamos išvengti nepalankių vertinimų institucijos turi stengtis savo veiklą padaryti racionalia, rūpintis jos kokybe.

 

Mokslo ir studijų įstatymu nustatyta, kad aukštosiose mokyklose gali būti vykdomos tik akredituotos studijų programos, kurios akredituojamos ne ilgesniam kaip 6 metų laikotarpiui. Studijų programos akredituojamos remiantis išorinio vertinimo išvadomis (išskyrus ketinamas vykdyti studijų programas, kurios gali būti akredituojamos neatlikus išorinio vertinimo procedūros). Vadinasi, kad per 6 metus bus įvertintos ir akredituotos visos aukštojo mokslo studijų programos.

 

Vadovaujantis Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašu, vykdomos studijų programos vertinamos pagal 6 vertinamąsias sritis – programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai, programos sandara, personalas, materialieji ištekliai, studijų eiga ir jos vertinimas, programos vadyba. Kiekviena iš sričių įvertinama pagal keturių balų skalę. Atsižvelgiant į kiekvienos srities įvertinimą ir bendrą balų sumą, įvertintos studijų programos akredituojamos vadovaujantis Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašu.

 

Siekiant užtikrinti efektyvią Lietuvos aukštojo mokslo sistemos veiklą, patikimą geriausius bendrojo ugdymo rezultatus turinčių stojančiųjų atranką, gerinti studijų kokybę, palengvinti ir atpiginti stojančiųjų stojimo į aukštąją mokyklą procedūras, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija  nuo 2010 m. įgyvendina projektą „Priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemos tobulinimas ir įdiegimas“. Projekto tikslas – tobulinti priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemą, didinant jos techninį ir programinį funkcionalumą, gerinant sistemos dalyvių kompetenciją, užtikrinant priėmimo proceso efektyvumą ir žinomumą. Projekto rezultatai: sukurta ir įdiegta bendrojo priėmimo sistema; įsteigtas centrinis koordinacinis Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrojo priėmimo organizavimo punktas; efektyviam darbui parengti sistemos operatoriai–konsultantai ir aukštųjų mokyklų priėmimo komisijų nariai; įgyvendinta bendrų stojamųjų egzaminų į meno ir pedagogikos studijų srities programas koncepcijos bandomoji praktika; sukurta naujoji sistema pristatyta abiturientams ir visuomenei; sukurta ir įdiegta bendrojo priėmimo sistemos efektyvumo vertinimo sistema.