Skip to main content
European Commission logo
EACEA National Policies Platform:Eurydice
Akademinis judumas aukštajame moksle

Lithuania

13.Akademinis judumas

13.2Akademinis judumas aukštajame moksle

Last update: 22 May 2022

Studentų mobilumas

Į Lietuvą studijuoti užsienio valstybių piliečiai atvyksta pagal įvairias Europos Sąjungos programas, kitas tarptautinių mainų programas, daugiausia savo iniciatyva.

Švietimo mainų paramos fondas administruoja įvairias veiklas, kurios leidžia studentams išvykti į užsienį ir plėsti akiratį, semtis patirties ar tobulinti kalbą. Atsižvelgiant į konkrečią veiklą, galima pasirinkti ir studijų ar stažuotės trukmę – nuo kelių savaičių iki metų, dalines ar pilnas studijas. Siūlomų šalių pasirinkimas – nemažas, tai ne tik ES ar Šiaurės šalys, bet ir Trečiojo pasaulio šalys. Veiklose galima dalyvauti individualiai arba bendradarbiaujant su aukštojo mokslo institucija.

Intensyvūs kalbų kursai (angl. Erasmus Intensive Language Courses, EILC) suteikia progą  „Erasmus+“ studentams lankyti specializuotus rečiau vartojamų ir dėstomų kalbų kursus, organizuojamus šalyse, kuriose tos kalbos vartojamos kaip mokymo kalbos aukštojoje mokykloje.

Intensyviomis programomis (pvz.,  „Erasmus+“) siekiama paskatinti efektyvų ir daugiatautį specialiųjų kursų, kurie nėra įtraukti į standartines studijų programas, dėstymą. Sudaromos sąlygos studentams ir dėstytojams kartu dirbti tarptautinėse grupėse ir gauti naudos iš specialių mokymosi ir mokymo sąlygų bei susiformuoti naują požiūrį į studijuojamą dalyką. Be to, suteikiama galimybė pažvelgti į studijuojamą discipliną iš naujos perspektyvos, pasidalyti patirtimi apie mokymo turinį ir studijų programų metodiką, išmėginti dėstymo metodus dirbant su tarptautine auditorija.

 „Erasmus+“ programos studentų mobilumas sudaro sąlygas mokslo ir studijų institucijų (aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institutų) studentams praleisti integruotą studijų laikotarpį kitoje šalyje, dalyvaujančioje  „Erasmus+“ programoje.

Minėta veikla leidžia pasisemti studijų, kalbos ir kultūrinių žinių, skatina institucijų bendradarbiavimą ir praturtina studentus priimančių institucijų švietimo aplinką, leidžia plėsti patirties užsienyje pasisėmusių būsimų specialistų bazę, palengvina kreditų perkėlimą ir studijų užsienyje pripažinimą, taikant Europos kreditų perkėlimo sistemą (ECTS) arba atitinkamą kreditų sistemą. 

Taip pat pagal „Erasmus+“ programą studentai gali atlikti praktiką įmonėje arba organizacijoje kitoje „Erasmus+“ programą dalyvaujančioje šalyje. Praktikos dalyviai gali įgyti konkrečių įgūdžių, išplėsti savo supratimą apie tam tikros šalies ekonominę ir socialinę kultūrą, įgauti praktinės patirties ES organizacijoje, susipažinti su ES darbo rinkos ypatybėmis.

Šiaurės šalių Nordplus higher education programos Studentų mobilumo veikla leidžia bakalauro ir magistro studijų studentams studijuoti ar atlikti darbinę praktiką vienoje iš Nordplius programoje dalyvaujančių šalių. Studentai turi studijuoti aukštojoje mokykloje, kuri pasirašiusi partnerystės sutartį vykdyti mobilumo veiklą su kitomis mokslo ir studijų institucijomis iš programoje dalyvaujančių šalių. 

Vasaros kursai studentams, dėstytojams, mokslininkams – tai Švietimo mainų paramos fondo administruojama veikla, pagal kurią skiriamos valstybinės stipendijos vasaros kursams pagal tarptautines bendradarbiavimo sutartis švietimo, mokslo ir kultūros srityse bei užsienio valstybių siūlomas stipendijų programas. 

Valstybė taip pat teikia valstybines stipendijas studijoms pagal tarptautines bendradarbiavimo sutartis  švietimo, mokslo ir kultūros srityse bei užsienio valstybių siūlomas stipendijų programas. Ši veikla suteikia galimybę gauti valstybinę stipendiją I arba II semestrų trukmės studijoms pasirinktoje užsienio šalies mokslo ir studijų institucijoje arba laipsnį suteikiančioms studijoms (tik Šveicarijoje, Islandijoje, Vengrijoje, Japonijoje).

Didžiausią dalį atvykstančių nuolatinėms studijoms į Lietuvos aukštąsias mokyklas sudaro studentai iš Azijos ir Artimųjų Rytų šalių (Libano, Izraelio, Pakistano, Kinijos, Turkijos, Jordanijos ir kt.) bei kaimyninių šalių (Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos). Populiariausias tarp užsienio studentų yra medicinos studijų programos.

Užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimas yra vykdomas pagal Vyriausybės 2012 m. patvirtintą Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo tvarkos aprašą. Studijų kokybės vertinimo centras yra paskirta institucija, vykdanti užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą. Šis centras yra Europos nacionalinių akademinio mobilumo ir pripažinimo informacijos centrų tinklo (ENIC) nariu. Jam paskirta vykdyti nacionalinio akademinio pripažinimo informacijos centro (NARIC) funkcijas.

Minėtu teisės aktu pripažįstama, kad užsienyje įgyta kvalifikacija atitinka tam tikrą kvalifikaciją, teikiamą Lietuvoje, jeigu vadovaujantis kvalifikacijos vertinimu negalima nurodyti esminių skirtumų tarp teisės aktų nustatytų reikalavimų įgyti minėtą kvalifikaciją Lietuvoje.

Akademinio personalo mobilumas

Pagrindiniai dokumentai, nustatantys Lietuvos aukštojo mokslo (AM) tarptautiškumą, esmines jo plėtotės kryptis, yra 2013 m. Vyriausybės patvirtinta Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2013–2016 metų programa.

Kiti dokumentai, pavyzdžiui,  Mokslo ir studijų įstatymas, tik netiesiogiai reglamentuoja Lietuvos AM tarptautiškumą.

Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programoje 2013–2016, siekiant įgyvendinti iškeltus uždavinius, buvo nustatytos tokios tarptautiškumo skatinimo priemonės, kurios yra susijusios su akademinio personalo mobilumo skatinimu:

  • Jungtinių studijų programų ir studijų programų užsienio kalbomis plėtra.
  • Lietuvos mokslo ir studijų institucijų akademinio personalo kompetencijų stiprinimas.
  • Užsieniečių dėstytojų pritraukimas.
  • Galimybių užsieniečiams studijuoti Lietuvoje sudarymas plėtojant kvalifikacijų pripažinimo sistemą.
  • Užsienio studentų rėmimo sistemos skatinimas.
  • Kliūčių atvykti užsieniečiams mažinimas.
  • Studentų mobilumo (dalinės studijos ir praktikos) skatinimas.
  • Dėstytojų mobilumo (dalinės studijos ir praktikos) skatinimas.
  • Akademinio judumo kokybės didinimas.
  • Lituanistikos (baltistikos) centrų užsienyje stiprinimas.
  • Paramos užsienio lietuviams, stojantiems ir studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose, teikimas.
  • Ryšių su pasaulio lietuviais palaikymas.
  • Lietuvos aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo su užsienio aukštosiomis mokyklomis skatinimas.
  • Aukštojo mokslo sklaida.
  • Aukštojo mokslo tarptautiškumo finansavimo šaltinių plėtra.

Akademinio personalo mobilumui skatinti Lietuvoje yra įgyvendinamos šios programos: Europos Sąjungos „Erasmus+“ programa, Šiaurės ir Baltijos šalių Nordplius programa, nacionalinės programos (valstybinių stipendijų skyrimas mokslinėms stažuotėms pagal tarptautines bendradarbiavimo sutartis švietimo, mokslo ir kultūros srityse bei užsienio valstybių siūlomas stipendijų programas, kviestinių dėstytojų iš užsienio rėmimo programa, mokslininkų vizitų finansavimas, įgyvendinant ES struktūrinių fondų projektus ir pan.). Didžiausi mobilumo srautai yra remiami įgyvendinant ES veiksmus aukštojo mokslo srityje, nemažas skaičius mokslininkų vizitų finansuota per valstybines programas, ypač pastaraisiais metais. 

Atsakingos ir programas įgyvendinančios institucijos Lietuvoje:

  • Švietimo ir mokslo ministerija;
  • Švietimo mainų paramos fondas (Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldi institucija);
  • Lietuvos mokslo taryba;
  • Lietuvos mokslo ir studijų institucijos.

Programas įgyvendinančios institucijos, tokios kaip Švietimo mainų paramos fondas ar Lietuvos mokslo taryba, ataskaitas apie mobilumo įgyvendinimą ir lėšų įsisavinimą kasmet teikia steigėjams – atitinkamoms nacionalinėms institucijoms (pvz., Švietimo ir mokslo ministerijai), Europos Komisijai ar kitoms atskiras programas koordinuojančioms institucijoms Lietuvoje ar užsienyje.

Aukštosios mokyklos, išleisdamos dėstytoją į dėstymo vizitą arba stažuotę, yra įsipareigojusios (atitinkamai pagal programų reikalavimus) trumpalaikių vizitų metu mokėti darbo užmokestį, užtikrinti darbo vietą jam sugrįžus, vienokia ar kitokia institucijos numatyta tvarka pripažinti dėstymą ar stažuotę (pvz., kaip kvalifikacijos kėlimą).

Lietuvos aukštųjų mokyklų akademiniam personalui, dalyvaujančiam tarptautinėse mobilumo ar mainų  programose, dažniausiai padengiamos papildomos išlaidos, tokios kaip kelionės bei pragyvenimo išlaidos, arba mokama valstybės stipendija (priklausomai nuo programos).

Ne ilgesnės kaip vienerių metų stažuotės metu aukštosios mokyklos dėstytojui per šį laikotarpį mokamas vidutinis jo darbo užmokestis. Mokslo darbuotojams, kitiems tyrėjams ir dėstytojams už edukacinės patirties sklaidą užsienyje gali būti mokamas priedas prie tarnybinio atlyginimo. Mokslo darbuotojams, kitiems tyrėjams ir dėstytojams gali būti mokama priemoka prie tarnybinio atlyginimo už dalyvavimą tarptautiniuose mokslo ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programų projektuose.

Europos Sąjungos programos

Aukštojo mokslo mobilumo konsorciumai

Aukštojo mokslo mobilumo konsorciumai gali būti kuriami „Erasmus+“ aukštojo mokslo  mobilumui vykdyti. Pagrindinis mobilumo konsorciumo tikslas - apjungti ir palengvinti „Erasmus+“ aukštojo mokslo mobilumo vykdymą ir administravimą konsorciume esančioms narėms.  Pridėtinę aukštojo mokslo mobilumo konsorciumo vertę kuria galimybė konsorciumo narėms dalintis atsakomybėmis. Jungtinės mobilumo konsorciumo veiklos gali būti mobilumo administravimas, sutarčių sudarymas, išvykstančių mobilumo dalyvių atranka, paruošimas ir priežiūra ir t.t.

Remiamos veiklos

Aukštojo mokslo mobilumo konsorciumas gali vykdyti šias veiklas:

  • Studentų mobilumą studijoms;
  • Studentų mobilumą praktikoms;
  • Akademinio personalo dėstymo mobilumą;
  • Administracijos arba kito neakademinio personalo mobilumą mokymosi tikslais.

Veiklos trukmė

Aukštojo mokslo mobilumo konsorciumo projekto trukmė yra 16 arba 24 mėnesiai.

Galimi veiklos dalyviai

Aukštojo mokslo mobilumo konsorciumo narių, kurios yra aukštosios mokyklos, studentai, dėstytojai ir personalas. Konsorciumo narė/narės, kurios nėra aukštosios mokyklos, savo darbuotojų mobilumo vykdyti negali.  

Veiklos finansavimas

Remdamasi konsorciumo mobilumo paraiškos informacija, nacionalinė agentūra skiria dotaciją remti tam tikrą mobilumo veiklų skaičių. Skiriamą dotaciją sudaro šios lėšų kategorijos:

1) Mobilumo organizavimui skiriamos lėšos;

2) Studentų mobilumo stipendijoms skiriamos lėšos;

3) Personalo mobilumo kelionėms ir pragyvenimo išlaidoms skiriamos lėšos. 

Studentų mobilumas studijoms

Ši veikla sudaro sąlygas mokslo ir studijų institucijų (aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institutų) studentams praleisti integruotą studijų laikotarpį kitoje šalyje, dalyvaujančioje „Erasmus+“ programoje. Minėta veikla leidžia pasisemti studijų, kalbos ir kultūrinių žinių, skatina institucijų bendradarbiavimą ir praturtina studentus priimančių institucijų švietimo aplinką, leidžia plėsti patirties užsienyje pasisėmusių būsimų specialistų bazę, palengvina kreditų perkėlimą ir studijų užsienyje pripažinimą, taikant Europos kreditų perkėlimo sistemą (ECTS) arba atitinkamą kreditų sistemą. 

Remiamos veiklos

Dalinės studijos užsienio aukštojoje mokykloje.

Veiklos trukmė

Studijų mobilumas gali trukti nuo 3 iki 12 mėnesių. „Erasmus+“ studijų trukmė gali būti pratęsta (jeigu ji trumpesnė nei vieneri mokslo metai ir truks iki vienerių metų) tik atskirais atvejais, sutarus siunčiančiajai ir priimančiajai institucijoms bei laikantis šių reikalavimų:

  • visi pakeitimai susiję su dvišalėmis sutartimis tarp institucijų bei siunčiančiosios institucijos ir studento turi būti atlikti iš anksto, prieš pasibaigiant esamam „Erasmus+“ studijų užsienyje periodui;
  • draudžiama studijas pratęsti po einamųjų metų vasaros atostogų arba pasibaigus mokslo metams, kuriais buvo suteikta „Erasmus+'stipendija.

Studijų mobilumu laikomas ir toks periodas, kuris apima studijų ir praktikos veiklas, einančias viena po kitos ir organizuojamas tos pačios priimančiosios mokslo ir studijų institucijos. Tokio mišraus mobilumo atveju galima sujungti, pavyzdžiui, 1 mėn. praktikos laikotarpį su 2 mėn. studijų laikotarpiu.

Galimi veiklos dalyviai

Studentai, registruoti mokslo ir studijų institucijoje, turinčioje Erasmus aukštojo mokslo chartiją (ECHE).

Programos įgyvendintojai

Dažniausiai konkursai vyksta kovo-balandžio mėnesiais ir juos skelbia Lietuvos aukštųjų mokyklų tarptautinių ryšių skyriai. Kai kurios institucijos dėl didelio konkurse dalyvaujančių studentų skaičiaus skelbia papildomą konkursą rudenį.

Veiklos finansavimas

Stipendijų dydžiai „Erasmus+“ studijoms 2014-2015 m.m. 

Priimančioji šalis

STUDIJŲ MOBILUMUI

Suma per mėnesį, EUR

Danija, Airija, Prancūzija, Italija, Austrija, Suomija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Lichtenšteinas, Norvegija

500

Belgija, Čekija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Kroatija, Kipras, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Slovėnija, Islandija, Turkija

400

Bulgarija, Estija, Latvija, Vengrija, Malta, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Makedonija

300

 Studentams iš socialiai remtinų grupių (netaikoma specialiųjų poreikių atveju) papildomai gali būti skiriama 200 EUR/mėn. Studentams gali būti skiriama „Erasmus+" stipendija, dalinai padengsianti jų kelionės ir pragyvenimo išlaidas, patirtas „Erasmus+“ studijų laikotarpiu užsienyje. Tiek gavę, tiek negavę stipendijos „Erasmus+" studentai yra atleisti nuo mokėjimo už mokslą priimančioje institucijoje, tačiau moka įprastus mokesčius savo mokslo ir studijų institucijoje „Erasmus+“ studijų laikotarpiu užsienyje. Visų nacionalinių stipendijų arba paskolų mokėjimas išvykstantiems studentams negali būti nutrauktas jų „Erasmus+'' studijų laikotarpiu užsienyje. 

Studentų mobilumas praktikai

Ši veikla sudaro sąlygas atlikti praktiką įmonėje arba organizacijoje kitoje „Erasmus+“ programoje dalyvaujančioje šalyje. Praktikos dalyviai gali įgyti konkrečių įgūdžių, išplėsti savo supratimą apie tam tikros šalies ekonominę ir socialinę kultūrą, įgauti praktinės patirties ES organizacijoje, susipažinti su ES darbo rinkos ypatybėmis.

Praktikos laikotarpiu galimi parengiamieji arba kartojamieji kursai priimančios šalies kalba arba darbine kalba. Studentų praktikos gali vykti įmonėse, mokymo centruose, mokslinių tyrimų centruose bei kitose organizacijose.

Remiamos veiklos

- Praktikos, kaip studijų dalies, atlikimas užsienio įmonėje ar organizacijoje.

- Praktikos, kaip darbinės patirties pabaigus studija, atlikimas užsienio įmonėje ar organizacijoje.

Veiklos trukmė

Praktikos mobilumas gali trukti nuo 2 iki 12 mėnesių. Erasmus praktikos trukmė gali būti pratęsta (jeigu ji trumpesnė nei vieneri mokslo metai ir truks iki vienerių metų) tik atskirais atvejais, sutarus siunčiančiajai ir priimančiajai institucijoms bei laikantis šių reikalavimų: visi pakeitimai susiję su dvišalėmis sutartimis tarp institucijų bei siunčiančiosios institucijos ir studento turi būti atliktiiš anksto, prieš pasibaigiant esamam „Erasmus+'“praktikos užsienyje periodui. Mobilumu laikomas ir toks periodas, kuris apima studijų ir praktikos veiklas, einančias viena po kitos ir organizuojamas tos pačios priimančiosios mokslo ir studijų institucijos. Tokio mišraus mobilumo atveju galima sujungti, pavyzdžiui, 1 mėn. praktikos laikotarpį su 2 mėn. studijų laikotarpiu.

Galimi dalyviai

Studentai, registruoti mokslo ir studijų institucijoje, turinčioje išplėstinę Erasmus aukštojo mokslo chartiją.

Programos įgyvendintojai

Dažniausiai konkursai vyksta kovo-balandžio mėnesiais ir juos skelbia Lietuvos aukštųjų mokyklų tarptautinių ryšių skyriai (kai kuriose aukštosiose mokyklose praktikai užsienyje konkursą skelbia karjeros centrai).

Veiklos finansavimas

Stipendijų dydžiai „Erasmus+“ praktikoms 2014-2015 m.m. 

Priimančioji šalis

PRAKTIKOS MOBILUMUI

Suma per mėnesį, EUR

Danija, Airija, Prancūzija, Italija, Austrija, Suomija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Lichtenšteinas, Norvegija

700

Belgija, Čekija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Kroatija, Kipras, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Slovėnija, Islandija, Turkija

600

Bulgarija, Estija, Latvija, Vengrija, Malta, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Makedonija

500

Studentams gali būti skiriama Erasmus stipendija, dalinai padengsianti jų kelionės ir pragyvenimo išlaidas, patirtas „Erasmus+" praktikos laikotarpiu užsienyje. Visų nacionalinių stipendijų arba paskolų mokėjimas išvykstantiems studentams negali būti nutrauktas jų „Erasmus+“ praktikos laikotarpiu užsienyje. Patys studentai moka įprastus mokesčius savo mokslo ir studijų institucijoje „Erasmus+“ praktikos laikotarpiu užsienyje.  Kiekvienas studentas turi teisę pasinaudoti programa ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui per kiekvieną studijų ciklą (bakalauro, magistratūros ir doktorantūros). Šis laikotarpis yra bendras visiems mobilumo tipams įgyvendinti (studijos, praktika studijų metu ir praktika po studijų).

Personalo mobilumas mokymams

Šia veikla siekiama mokslo ir studijų institucijų darbuotojams sudaryti sąlygas mokytis, perduodant informaciją arba technines žinias partnerinėje institucijoje arba priimančioje įmonėje ir taip įgyti praktinių įgūdžių, tinkamų dabartiniam darbui ir profesiniam tobulėjimui.

Remiamos veiklos

Mokslo ir studijų institucijų akademinio ir kito personalo mobilumas apima šias kryptis:

  • akademinio personalo mobilumas iš vienos mokslo ir studijų institucijos į kitą arba į įmonę mokymosi tikslais;
  • administracijos arba kito neakademinio personalo mobilumas iš vienos mokslo ir studijų institucijos į partnerinę instituciją arba įmonę mokymosi tikslais.

Darbuotojai gali dalyvauti seminaruose, kursuose, praktiniuose užsiėmimuose, mokomuosiuose vizituose ir pan.

Veiklos trukmė

Nuo 2 dienų iki 2 mėnesių (neįskaitant kelionės dienų). 

Galimi veiklos dalyviai

Mokslo ir studijų institucijų darbuotojai (akademinis ir neakademinis personalas).

Veiklos finansavimas

Dotacija skiriama tik mokymosi laikotarpiui priimančiojoje institucijoje. Dotacija skiriama padengti kelionės bei pragyvenimo išlaidas. 

Personalo mobilumas dėstymui

Ši veikla suteikia mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir kviestinio įmonių personalo atstovams galimybes dėstyti kitų šalių institucijose, arba lektoriams iš užsienio dėstyti Lietuvoje. „Erasmus+“ dėstytojų paskaitos turi būti integruotos į priimančios institucijos studijų programą. Erasmus dėstytojų vizitų tikslas:

  • sudaryti sąlygas studentams, kurie negali dalyvauti mobilumo programoje, gauti naudos iš kitų Europos šalių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų žinių ir kompetencijos;
  • skatinti pedagoginių metodų taikymo kompetencijos ir patirties mainus, mokslo ir studijų institucijų ir įmonių bendradarbiavimą;
  • skatinti mokslo ir studijų institucijas plėsti ir turtinti savo dėstomų kursų pasirinkimą ir turinį;
  • skatinti studentų ir dėstytojų mobilumą.

Remiamos veiklos

Mokslo ir studijų institucijų akademinio ir įmonių personalo mobilumas apima šias kryptis:

  • akademinio personalo mobilumas iš vienos mokslo ir studijų institucijos į kitą dėstymo tikslais;
  • užsienio įmonės personalo mobilumas į mokslo ir studijų instituciją dėstymo tikslais.

Veiklos trukmė

Nuo 2 dienų iki 2 mėnesių (neįskaitant kelionės dienų) ir ne mažiau nei 8 dėstymo valandos per savaitę.

Galimi veiklos dalyviai

Mokslo ir studijų institucijų akademinis personalas (dėstytojai) ir kviestinis įmonių personalas (darbuotojai).  

Veiklos finansavimas

„Erasmus'+' dėstytojų iš įmonių mobilumas vykdomas remiantis mokslo ir studijų institucijos kvietimu įmonės personalo darbuotojui. Šiuo atveju už individualios dotacijos skyrimą atsakinga mokslo ir studijų institucija. Dotacija skiriama tik dėstymo laikotarpiui priimančiojoje institucijoje. Dotacija skiriama padengti kelionės ir pragyvenimo išlaidas. 

Strateginės partnerystės

Strateginės partnerystės skirtos stiprinti bendradarbiavimą tarp aukštųjų mokyklų ir suinteresuotųjų šalių (įmonių, tyrimų organizacijų, socialinių partnerių, vietos/regiono valdžios institucijų, kitų švietimo ir mokymo arba jaunimo sektorių); skatinti kokybę ir naujoves aukštajame moksle.

Remiamos veiklos

- Naujų jungtinių studijų programų, bendrų studijų dalykų, modulių, intensyvių programų rengimas;

- Bendradarbiavimo su įmonėmis vystymas;

- Atvirų švietimo išteklių, bendro ir individualaus mokymosi potencialo išnaudojimas;

- Įvairių studijų formų (nuotolinės, modulinės, ištęstinės) integravimas.

Veiklos trukmė

Projekto trukmė 2 arba 3 metai

Galimi dalyviai

Dalyvaujančios institucijos darbuotojai ir studentai.

Veiklos finansavimas

Finansavimo modelį sudaro išlaidų kategorijų sąrašas, iš kurio paraiškų teikėjai, atsižvelgdami į planuojamas įgyvendinti veiklas ir siekiamus rezultatus, renkasi jiems aktualias išlaidų kategorijas:

- projekto administravimo ir įgyvendinimo; - tarptautinių projekto partnerių susitikimų; - mokymo ir mokymosi vizitų; - intelektinių produktų; - sklaidos renginių; - išimtinių išlaidų ir specialiųjų poreikių.  

Jeigu projekte numatomos išimtinės išlaidos (angl. k. Exceptional Costs), jos bus finansuojamos tik 75%. Kitos, pagrįstos projekto išlaidos finansuojamos 100%. Didžioji dalis išlaidų skaičiuojama vieneto kainos (angl.k.Unit Costs) principu.

Paskolų garantijos magistro studijoms

Centralizuota veikla, administruojama Europos Komisijos Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdančiosios agentūros, yra skirta studentams, siekiantiems studijuoti magistrantūros programoje kitoje, nei gyvenamojoje Europos šalyje, kurioje įgijo bakalauro kvalifikaciją.

·      Skiriamas finansavimas

Paskolos suma: 1 metams – iki 12.000 EUR 2 metams – iki 18.000 EUR

Planuojama, kad paskolas galės gauti iki 200.000 magistro studijų studentų.

Finansiniai tarpininkai, kurie teiks paskolas: nacionaliniai bankai arba studentų paskolų agentūros. Europos Komisija kol kas neįvardino tikslios datos, kada bus atrinkti kiekvienos šalies finansiniai tarpininkai, tačiau tikimasi, kad pirmosios paskolos bus skirtos studentams, pradedantiems magistro studijas užsienio universitetuose nuo 2015 metų.

Jungtinės magistro programos

Centralizuota veikla - tęsianti buvusias Erasmus Mundus 1 veiklas.

Remiamos veiklos

Šia programa remiamos labai aukštos akademinės kokybės magistrantūros jungtinės studijų programos, įskaitant ir stipendijų studentams sistemą. Tokių studijų metu privalomas studijų periodas bent dviejose skirtingose šalyse, o pabaigus suteikiamas jungtinis laipsnis (suteikiamas jungtinis arba daugiašalis diplomas).

Veiklos trukmė

1 parengiamieji metai + 3 priėmimai (max iš viso 5 metai).

Skiriamas finansavimas

Konsorciumo valdymui, studentų stipendijoms – iš viso 2-3 mln. eurų. Planuojama: 34,000 studentų ir dėstytojų, 350 JMP, biudžetas – 1 mlrd. eurų.

Žinių sąjungos

Pagal šią centralizuotą programą finansuojami tarptautiniai, struktūruoti ir į rezultatą nukreipti projektai, skatinantys aukštojo mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

Remiamos veiklos

- Projektai skirti visų disciplinų, sektorių ir tarpsektoriniam bendradarbiavimui;

- naujų studijų programų, atliepiančių verslo poreikius, rengimui ir įgyvendinimui;

- studentų, akademinio ir įmonių personalo verslumo skatinimui;

- patirties pasikeitimui.

Pagrindiniai tokių projektų akcentai - inovacijos, tvarumas ir poveikis.

Veiklos trukmė

2 arba 3 metai.

Potencialo vystymas

Centralizuota veikla - tęsianti buvusias Tempus programos veiklas.

Projektų tikslas - gerinti partnerių šalių aukštojo mokslo kokybę (instituciniu ir nacionaliniu lygmenimis).

Remiamos veiklos

Galimi 2 tipų projektai:

• jungtinės veiklos projektai: studijų programų, turinio, metodikos atnaujinimas, mokymas(is), personalo plėtra, kokybės užtikrinimas, valdymas, Bolonijos įrankiai;

• struktūriniai projektai: AM reformos nacionaliniame lygmenyje (pagalba vietos valdžiai, politikos modernizavimas, Bolonijos reforma, valdymas ir AM sistemos vadyba ir pan.);

• papildoma veikla Rytų partnerystės ir plėtros šalims: studentų ir dėstytojų mobilumas.

Veiklos trukmė

2-3 metai

Galimi dalyviai

Paraiškas konsorciumo vardu gali teikti programos ir partnerinių šalių aukštoji mokykla arba aukštųjų mokyklų asociacijos

Konsorciumą sudaro bent 1 partnerinė šalis (mažiausiai 2 mokslo ir studijų institucijos) ir ne mažiau nei 3 programos šalys (bent po 1 mokslo ir studijų instituciją iš kiekvienos šalies). Partnerinės šalies ministerija turi dalyvauti Struktūrinių projektų konsorciumuose.

Nacionalinės programos dėstytojų ir mokslininkų vizitams organizuoti

Parama užsieniečiams dėstytojams, atvykusiems dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose

Paramos užsieniečiams dėstytojams, atvykusiems dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose, teikimo paskirtis – stiprinant Lietuvos aukštojo mokslo tarptautinį konkurencingumą ir patrauklumą, skatinti aukštos kvalifikacijos užsieniečių dėstytojų pritraukimą dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Remiamos veiklos

Trumpalaikiai kviestinių dėstytojų iš užsienio dėstymo vizitai Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Veiklos trukmė

Užsieniečio dėstytojo vizitas trunka ne trumpiau kaip 2 savaites ir ne ilgiau kaip 2 mėnesius (pagal aukštosios mokyklos vykdomą ne mažesnės kaip 3 studijų kreditų apimties studijų programą, dalyką ar modulį (modulius) dirbant ne mažiau kaip 10 kontaktinio darbo su studentais valandų per savaitę).

Galimi dalyviai

Užsienio mokslo ir studijų institucijų dėstytojai ir mokslininkai.

Programos įgyvendintojai

  • Švietimo ir mokslo ministerija skelbia konkursą ir atrenka kandidatus;
  • Švietimo mainų paramos fondas administruoja programą.

Finansavimas

Lėšos užsieniečių dėstytojų paramai skiriamos iš valstybės biudžeto asignavimų, skirtų Švietimo ir mokslo ministerijai.

Kviestinio dėstytojo vizitui skiriama vienkartinė parama, kurios dydis priklauso nuo kviečiamojo kvalifikacijos (lektorius, docentas ar profesorius).

Parama mokslinėms išvykoms

Paramos mokslinėms išvykoms tikslas – skatinti tyrėjus kelti mokslinę kvalifikaciją, didinti tyrėjų tarptautinį judumą, remti Lietuvos mokslinių tyrimų rezultatų tarptautinę sklaidą. Parama, kuri gali būti skiriama iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų, skirta dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų mokslinėms stažuotėms, dalyvavimui mokslinėse konferencijose užsienyje ir dėstymui užsienio mokslo ir studijų institucijose finansuoti. Parama mokslinėms išvykoms, kurią administruoja Lietuvos mokslo taryba, yra populiariausia paramos rūšis, palyginti su parama mokslo renginiams ir akademinėms asociacijoms.

Remiamos veiklos

  • dalyvavimas užsienyje vykstančioje mokslinėje konferencijoje;
  • stažuotė užsienio mokslo ir studijų institucijoje;
  • dalyvavimas užsienyje organizuojamoje mokslinėje ekspedicijoje arba tyrėjų mokykloje;
  • dalyvavimas atliekant mokslinius tyrimus užsienio mokslo ir studijų institucijoje arba įstaigoje;
  • dėstymas užsienio mokslo ir studijų institucijoje.

Veiklos trukmė

Remiama ne ilgesnė kaip 30 dienų mokslinė išvyka.

Galimi dalyviai

Lietuvos mokslo ir studijų dėstytojai, doktorantai, jaunieji tyrėjai, mokslininkai ir kiti tyrėjai.

Programos įgyvendintojai

Lietuvos mokslo taryba.

Finansavimas

Skirtos paramos lėšos gali būti naudojamos:

  • kelionės į užsienio valstybę (-es) ir jos teritorijoje išlaidoms;
  • gyvenamojo ploto nuomos išlaidoms, neviršijant gyvenamojo ploto nuomos normų užsienio valstybėse;
  • tarptautinės konferencijos dalyvio mokesčiui;
  • draudimo išlaidoms;
  • vizų apmokėjimo išlaidoms;
  • išlaidoms už archyvinių dokumentų kopijavimą ir pargabenimą;
  • su dalyvavimu mokslinėje ekspedicijoje susijusioms būtinoms išlaidoms.

Parama mokslininkų vizitams

Parama mokslininkų vizitams skiriama įgyvendinant ES struktūrinių fondų projektą „Konkursinis trumpalaikių mokslininkų vizitų finansavimas“. Finansuojant mokslininkų vizitus, siekiama stiprinti užsienyje dirbančių mokslininkų ir tyrėjų ryšius su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis, kelti mokslinių tyrimų lygį ir padėti pasirengti aukšto lygio užsienio mokslininkų pritraukimui į Lietuvą bei išvykusių iš jos mokslininkų reintegracijai.

Mokslininkų vizitai finansuojami konkurso būdu pagal 4 vizitų kategorijas: užsienio mokslininkų dalyvavimas doktorantūros procese, paskaitų ar jų ciklų skaitymas, mokslinių tyrimų atlikimas Lietuvos mokslo ir tyrimų institucijose, Lietuvos mokslininkų dalyvavimas tarptautinėje mokslo konferencijoje.

Remiamos veiklos

Atvykstantiems (mokslininkams iš užsienio):

  • atlikti mokslinių tyrimų Lietuvos mokslo ir tyrimų institucijose, aukštųjų technologijų ar verslo įmonėse, kurios dirba mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sektoriuje;
  • skaityti paskaitų, vesti seminarus ar jų ciklus Lietuvos mokslo ir tyrimų institucijose;
  • dalyvauti doktorantūros procese Lietuvos mokslo ir tyrimų institucijose.

Išvykstantiems (mokslininkams iš Lietuvos):

  • dalyvauti tarptautiniuose mokslo renginiuose, skatinant pristatyti savo mokslinių tyrimų rezultatus tarptautinei mokslo bendruomenei, susipažinti su naujausiais mokslo laimėjimais, užmegzti naudingus kontaktus.

Veiklos trukmė

  • Bendra atvykstančio mokslininko atlikti mokslinius tyrimus vizito Lietuvoje trukmė negali būti trumpesnė nei 7 dienos ir negali būti ilgesnė už kvietime teikti paraiškas numatytą laikotarpį.
  • Bendra atvykstančio mokslininko skaityti paskaitas vizito trukmė negali būti trumpesnė nei 3 dienos (ir ne mažiau kaip 8 paskaitų (seminarų) valandos) ir būti ilgesnė už 14 dienų laikotarpį.
  • Bendra atvykstančio mokslininko dalyvauti doktorantūros procese vizito trukmė negali būti ilgesnė nei 4 dienos.
  • Didžiausias dalyvavimo mokslo renginyje (konferencijoje) užsienyje laikotarpis – 5 dienos (neįskaitant kelionės).

Galimi dalyviai

  • Atvykstantis mokslininkas turi būti tyrėjas, ne mažiau kaip dvejus pastaruosius metus dirbęs  mokslinį darbą užsienyje.
  • Išvykstantis mokslininkas gali būti jaunasis mokslininkas (mokslininkas, mokslinį laipsnį įgijęs ne daugiau kaip prieš 7 metus) ar doktorantas.

Programos įgyvendintojai

Lietuvos mokslo taryba.

Finansavimas 

  • Atvykstančiam mokslininkui atlikti mokslinius tyrimus Lietuvoje už pirmąsias 7 dienas skiriama iki 6 000 Lt parama. Už 8-ą ir tolesnes dienas skiriama iki 470 Lt parama per dieną.
  • Atvykstančiam mokslininkui skaityti paskaitų už pirmąsias 3 dienas skiriama iki 4 120 Lt parama. Už 4-ą ir tolesnes dienas skiriama iki 470 Lt parama per dieną.
  • Atvykstančiam mokslininkui dalyvauti doktorantūros procese gali būti skiriama iki 3 300 Lt.
  • Išvykstančiam  mokslininkui skiriama parama kelionės ir apgyvendinimo išlaidoms apmokėti bei konferencijos dalyvio mokesčiui kompensuoti.