Nacionalinė švietimo strategija ir pagrindiniai jos tikslai

Nuo 2021 m. sausio 1 d. keičiasi valstybės strateginio planavimo sistema. Anksčiau buvusias atskirų sričių dešimties metų strategijas keičia dešimtmečiui skirtas Nacionalinis pažangos planas. Nacionalinis pažangos planas (NPP, Planas) – 10 metų trukmės planavimo dokumentas. NPP apima visas valstybės veiklos sritis, kuriose numatoma pasiekti proveržį. Jame nustatomi strateginiai tikslai; uždaviniai, skirti pasiekti pažangą; rodikliai, rodantys vykdomų veiklų poveikį. Kartu nurodomi horizontalieji principai, nustatomi atsakingieji už veiklų įgyvendinimą ir tie, kurie dalyvauja jas įgyvendinant. Kartu numatomi finansai ir jų šaltiniai proveržiui įgyvendinti.

NPP rengimą koordinuoja Vyriausybė. Jos įgaliota institucija rengia patį planą, derindama su įvairiais socialiniais ir ekonominiais partneriais. Plano projektą svarsto Seimo komitetai ir komisijos. Parengtą ir suderintą Nacionalinį pažangos planą tvirtina ir jo įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė. Naujai išrinktos Vyriausybės plano galiojimo metu gali peržiūrėti Planą ir jį tikslinti pagal savo programą. Dabar NPP tikslinimas numatytas iki 2021 m. liepos 1 d.

2021-2030 Nacionaliniame pažangos plane  švietimui skirtas 3-iasis NPP strateginis tikslas „didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams“. Grindžiant proveržio kryptis nurodyta, kad Lietuvos penkiolikmečių pasiekimų rezultatai, matuojami PISA 2015 tyrimu, yra žemesni nei EBPO vidurkis. O pažanga, palyginus 2018 ir 2015 metų PISA rezultatus, yra nepakankama. COVID-19 pandemija atskleidė spartesnės skaitmenizacijos poreikį, nes Lietuva, kaip ir daugelis šalių, iš dalies ir griežto karantino metu – visiškai perėjo prie nuotolinio mokymo. Nuotolinis ugdymasis atskleidė aibę iššūkių: mokytojų skaitmeninių gebėjimų trūkumą, poreikį plėtoti kokybišką skaitmeninį turinį, užtikrinti prieigą prie skaitmeninių priemonių ir mokiniams, ir mokytojams. Problemų apraše taip pat akcentuojamas įtraukumo, lygių galimybių trūkumas. Švietimo problemos spręsti numatyti šie pažangos uždaviniai:

• individualizuoti ugdymą, geriau pažinti, įvertinti ir atliepti individualius besimokančiųjų poreikius ir galimybes;
• sukurti palankią, motyvuojančią, skatinančią mąstyti ir kurti ugdymo aplinką ir ugdymo (-si) turinį;
• optimizuoti mokyklų tinklą;
• didinti įvairių pakopų formaliojo ir neformaliojo švietimo įtrauktį ir prieinamumą specialiųjų ugdymo poreikių, negalią turintiems, skurdą, psichologinių ir kitų sunkumų patiriantiems asmenims;
• pritaikyti švietimo sistemą besimokančiųjų judumui ir stiprinti švietimo sistemos pasirengimą visapusiškai integruoti į Lietuvą atvykusius (sugrįžusius) vaikus;
• gerinti švietimo sistemos atitiktį darbo rinkai ir kintančiai aplinkai;
• sukurti bendrą mokymosi visą gyvenimą sistemą, kuri integruotų iki šiol atskirų institucijų vykdomas ir nepakankamai tarpusavyje koordinuojamas priemones;
• spręsti Lietuvai itin aktualią pedagogų senėjimo problemą, siekti pritraukti gabius, kūrybingus, jaunus asmenis, motyvuoti pokyčiams vyresnio amžiaus mokytojus, taip pat pertvarkyti pedagogų rengimą ir profesinių kompetencijų tobulinimą;
• skatinti aukščiausiojo lygio laisvuosius mokslinius tyrimus ir geriau naudoti laisvųjų mokslinių tyrimų potencialą.

Plane švietimui svarbių dalių ar elementų galima rasti ir kituose strateginiuose tiksluose. Pavyzdžiui, pirmasis strateginis tikslas kalba apie perėjimą prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir šalies tarptautinio konkurencingumo didinimo. Antrajame tiksle, skirtame socialiniams iššūkiams, kalbama apie visuomenės pilietiškumo ugydmą.

Šiuo metu paskutinius galiojimo metus skaičiuoja Valstybinė švietimo 2013-2022 metų strategija, kurta dar pagal tuomet galiojusias Švietimo įstatymo nuostatas. Du dešimtmečius Valstybinėse švietimo strategijose buvo formuojami Lietuvos švietimo politikos prioritetai, ilgalaikiai švietimo tikslai, švietimo turinio kaitos kryptys, finansavimo prioritetai. Ją rengdavo Vyriausybė ir teikdavo Seimui tvirtinti. Strategija buvo rengiama dešimčiai metų, tikslinama ne rečiau kaip kas ketveri metai. Tai buvo pagrindinis strateginis valstybinis švietimo sektoriaus dokumentas, kuriuo remiantis vykdomos švietimo reformos ir iniciatyvos.

Švietimo reformos įgyvendinimas ir pagrindiniai jos dalyviai

Paprastai švietimo reformos apima horizontalius procesus, pasireiškiančius ne tik švietimo, bet ir kitose valstybės valdymo srityse. Įgyvendinant švietimo reformas dalyvauja Seimas, Švietimo,  mokslo ir sporto ministerija, kitos valstybės institucijos, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, socialiniai partneriai. Jei švietimo reforma yra įteisinama keičiant įstatymus, šiuos pakeitimus gali inicijuoti Seimo nariai, Prezidentas, Vyriausybė, taip pat – 50 tūkst. Lietuvos piliečių. Įstatymai ir reformos įgyvendinamos vidutinės trukmės dokumentais. Pavyzdžiui, Nacionaliniam pažangos planui įgyvendinti rengiamos atskirų sričių plėtros programos. Jose nurodoma, kaip bus įgyvendinami pažangos uždaviniai. Viena nacionalinė plėtros programa rengiama vienai valstybės veiklos sričiai. Seimas atlieka įgyvendinamų reformų parlamentinę kontrolę. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įprastai vykdo nuolatinę stebėseną, bus pagrindine institucija, atsakinga už Švietimo plėtros programą ir Mokslo plėtros programą. Šios plėtros programos dar nėra patvirtintos, jas tvirtins Vyriausybė. Reformoms įgyvendinti skiriamos valstybės biudžeto lėšos, Europos Sąjungos struktūrinė parama, stengiamasi pritraukti fizinių ir juridinių asmenų lėšų.