Skip to main content
European Commission logo

Eurydice

EACEA National Policies Platform:Eurydice
Nacionalinės reformos profesiniame mokyme ir suaugusiųjų švietime

Lithuania

14.Įgyvendinamos reformos ir švietimo politikos raida

14.3Nacionalinės reformos profesiniame mokyme ir suaugusiųjų švietime

Last update: 22 May 2022

Profesinis mokymas

2021

Nuo 2020 m. gruodžio 15 d., kai buvo labai sugriežtinti karantino reikalavimai, profesinis mokymas vykdomas nuotoliniu būdu. Kontaktiniu būdu ledžiama vykdyti pirminį profesinį mokymą, vykdomą kartu su socialinių įgūdžių programa. Taip pat gali vykti privalomosios praktikos, praktiniai mokymai ar kompetencijų vertinimas, kurių neįmanoma įgyvendinti nuotoliniu būdu. Jei vyksta kontaktinis mokymas, turi būti užtikrinamos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitos būtinos visuomenės sveikatos sąlygos.

2021–2022 m. m. pirminis profesinis mokymas vyksta kontaktiniu būdu, laikantis saugumo sąlygų. Visose mokyklose sudaromos sąlygos mokiniams savanoriškai testuotis vienu iš mokyklos pasirinktų būdų (kaupiniai, antigenai). Dėl testavimo būdo apsisprendžia mokykla. Mokiniai testuojasi mokykloje, testais aprūpina mokykla.

Neįgijusiems imuniteto darbuotojams Vyriausybės nustatyta tvarka privaloma reguliariai testuotis.

Tęstinis profesinis mokymas kontaktiniu būdu galimas tik tiems, kurie yra pasiskiepiję, persirgę arba turi ne anksčiau nei prieš 48 valandas (skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento) atlikto SARS-CoV-2 PGR tyrimo neigiamą atsakymą.

Nustačius COVID-19 atvejį, vykdant profesinį mokymą, izoliuojamas asmuo, kuriam patvirtinta koronaviruso infekcija. Visi su juo kontaktą turėję nesiskiepiję ir nepersirgę asmenys privalo izoliuotis 10 dienų.

2020

Karantino paskelbimas ir ugdymo proceso perkėlimas į skaitmeninę erdvę. Lietuvoje nuo 2020 m. kovo 16 d., paskelbus karantiną dėl COVID-19 pandemijos, buvo uždarytos visos švietimo įstaigos. Kartu savo įprastą veiklą sustabdė profesinio mokymo įstaigos. Pirmosios dvi karantino savaitės buvo paskelbtos atostogomis, per kurias buvo ruošiamasi mokymui nuotoliniu būdu. Balandžio pradžioje prasidėjus nuotoliniam mokymui, pedagoginiai profesinio mokymo įstaigų darbuotojai dirbo nuotoliniu būdu. Mokyklos vadovas sprendė, kaip organizuoti nepedagoginių darbuotojų darbą. Praktinės profesinio mokymo dalys, kurioms reikėjo fizinio kontakto, pavyzdžiui, praktika ir kvalifikaciniai egzaminai, nebuvo vykdomos. Jei profesinis mokymas vyko pameistrystės būdu ir mokymą organizavo darbdavys, realus kontaktinis mokymas galėjo tęstis, jei darbdavys galėjo užtikrinti saugias mokymosi sąlygas. Jeigu socialiai pažeidžiamos grupės mokinys namuose neturėjo kompiuterio ir interneto ryšio, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prašė profesinio mokymo įstaigų surasti būdų šioms problemoms spręsti. Mokiniams, kurie gauna nemokamą maitinimą, pavyzdžiui, neįgalieji, buvo organizuojamas bekontaktis maisto pristatymas. Karantino metu profesinio mokymo mokiniams, kuriems buvo paskirta stipendija, jos mokėjimas nenutrūko, net jei profesinis mokymas tuo metu negalėjo vykti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skatino profesinio mokymo įstaigas prisidėti prie kovos su COVID-19 pandemija. Buvo prašoma profesinio mokymo mokyklų, turinčių neapgyvendintų bendrabučių, „paskolinti“ juos savivaldybėms ir apgyvendinti saviizoliacijoje turinčius būti asmenis, jei jiems reikia gyvenamosios vietos saviizoliacijai. Kartu siūlyta ir kitais būdais prisidėti prie pandemijos sukeltų problemų sprendimo. Pavyzdžiui, siuvimo programas turinčios profesinio mokymo įstaigos galėjo siūti apsaugines kaukes, kurių vienu metu trūko.

Karantino švelninimas. Nuo gegužės 25 d. leista vykdyti įprastą profesinį mokymą. Kokia forma vyks mokymas – įprastu būdu ar mišriu, kai maišomas įprastas ir nuotolinis darbas – sprendė pati profesinė įstaiga. Atnaujintam mokymo procesui buvo keliami šie saugumo reikalavimai:

  • laikytis grupių izoliacijos principo, tai yra, vykdyti mokymą taip, kad nesimaišytų skirtingų grupių profesinio mokymo mokiniai. Pavyzdžiui, koreguoti užsiėmimų tvarkaraštį, kad į įstaigą būtų atvykstama skirtingu metu, įstaigoje numatyti judėjimo kryptis, organizuoti maitinimą ne švediško stalo principu ir kt.
  • Tarp mokinių klasėse ar mokymo vietose turi būti išlaikomas 1 m atstumas.
  • Patalpos turi būti dažnai vėdinamos, dezinfekuojami dažnai liečiami paviršiai.
  • Turi būti laikomasi bendrų higienos reikalavimų (plauti rankas, čiaudėjimo etiketo ir kt.), sudarytos sąlygos dezinfekuoti rankas, viduje patalpose dėvimos veido apsaugos priemonės.
  • Vertinama mokinių ir profesinio mokymo mokytojų savijauta – matuojama temperatūra, stebima, ar nėra infekcijų požymių.

Nuo birželio 1 d. dar sušvelninti reikalavimai: profesinio mokymo įstaigose nebelieka reikalavimo išlaikyti 1 m atstumą vienas nuo kito. Patariama toliau riboti mokinių srautus, apsiriboti trumpesniu kontaktu, dėvėti veido kaukes ir kt. 

2020-2021 mokslo metai. Rugsėjo 1 d. prasidėjusiam profesinio mokymo teikimui keliami šie reikalavimai:

  • tarp profesinio mokymo veiklose dalyvaujančių asmenų turi būti išlaikomas ne mažesnis kaip 1 m atstumas. Jei tarp jų negali būti išlaikomas bent 2 m atstumas, uždarose erdvėse būtina dėvėti veido apsaugos priemones: kaukes, respiratorius, kt. Kaukių leidžiama nedėvėti asmenims su negalia, kurie dėl savo sveikatos būklės negali dėvėti kaukių. Jei darbuotojas negali dėvėti kaukės dėl savo sveikatos būklės ar vykdomos veiklos specifikos, jam gali būti parenkamos kitos asmeninės apsaugos priemonės.
  • Uždarose erdvėse mokymas organizuojamas laikantis grupių izoliavimo principo.
  • Laikomasi bendrų higienos reikalavimų, sudaromos sąlygos nusiplauti rankas su muilu/ jas dezinfekuoti.
  • Draudžiama kontaktinėse veiklose dalyvauti asmenims, kuriems pasireiškia karščiavimas (37,3 °C ir daugiau) ar kurie turi užkrečiamųjų ligų požymių (pvz., sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas).
  • Stebima darbuotojų ir mokinių sveikatos būklė.
  • Profesinio mokymo veiklose kontaktiniu būdu draudžiama dalyvauti asmenims, kuriems privaloma izoliacija.
  • Patalpos turi būti dažnai vėdinamos, dezinfekuojami dažnai liečiami paviršiai.
  • Veiklose dalyvaujančių asmenų maitinimas organizuojamas laikantis viešojo maitinimo įstaigoms skirtų reikalavimų.

Profesinį mokymą 2020-2021 m. m. pradėjo 1,5 tūkst. mokinių daugiau nei pernai: šiemet profesinį mokymą pasirinko 21,1 tūkst. asmenų, pernai – 19,6 tūkst. Iš jų valstybės finansuojamos vietos skirtos 20,8 tūkst. profesinio mokymo sutartis sudariusių asmenų, 2019 m. – 19,2 tūkst. Beveik 400 gimnazistų pasinaudojo šiemet pirmą kartą sudaryta galimybe įgyti profesijos žinių dar besimokant mokykloje.

COVID-19 profesinio mokymo įstaigoje. Jei profesinio mokymo įstaigoje nustatoma, kad mokyklos bendruomenės narys užsikrėtė, apie tai įstaigos vadovas turi nedelsiant informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Vadovui bendradarbiaujant su specialistais yra nustatomi sąlytį su susirgusiuose turėję asmenys. Turėjusiems kontaktą asmenims taikoma 14 dienų izoliacija. Kontaktą turėjusiai grupei, kelioms grupėms ar visai profesinio mokymo įstaigai ugdymas toliau tęsiamas nuotoliniu būdu.

Rugsėjo 15 dienos duomenimis, dėl užfiksuoto COVID-19 atvejo ir galimo kontakto, nuotoliniu būdu dirba viena profesinio mokymo grupė (10 mokinių).

2019

Keičiasi profesinio mokymo finansavimo metodika

2019 m. rugpjūčio 28 d. Vyriausybė patvirtino nutarimą, kuriuo keičiama profesinio mokymo finansavimo metodika. Principas, kad lėšos skaičiuojamos vienam mokiniui, išlieka. Esminis pokytis yra tai, kad bus skaičiuojamos ne profesinio mokymo valandos, o kreditai.

Nutarime nurodoma, kad vienų metų formaliojo profesinio mokymo programos apimtis yra 60 mokymosi kreditų. Jei programą sudaro ne 60 mokymosi kreditų arba mokinys mokosi moduliais, jam skiriamos lėšos apskaičiuojamos pagal mokymosi kreditų skaičių.  Toks lėšų skaičiavimo būdas yra lankstesnis – žmogus, rinkdamasis atskirus modulius, gali įgyti atskiras reikalingas kompetencijas.

Naujoji metodika kartu skatina pameistrystę. Jei mokinys mokosi pameistrystės būdu, jam skiriamos lėšos didinamos 25 proc. Metodikoje taip pat tiksliau apskaičiuojamos ugdymui būtinos lėšos, nes atsižvelgiama į faktinį mokinių skaičių mokymosi grupėje. Šis principas mažina lėšų trūkumą, jei grupėje yra mažiau mokinių. Mokymo priemonėms skiriamas finansavimas bus labiau diferencijuotas.

Naujoji finansavimo tvarka įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d.

Pirmieji profesinio mokymo reformos rezultatai

2019 m. matomi pirmieji profesinio mokymo pertvarkos rezultatai. 47 profesinio mokymo mokyklose švietimo, mokslo ir sporto[1] ministras patvirtinto tarybas. Likusiose 20-yje mokyklų tarybos bus suformuotos artimiausiu metu. Taryba yra kolegialus profesinio mokymo mokyklos valdymo organas. Ją sudaro 9 nariai. 4 jų atrenkami iš socialinių partnerių atstovų. Jais gali būti nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys patirties, susijusios su profesiniu mokymu, specialistų rengimu ir kt. Kitus narius skiria Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, regionų plėtros tarybos ir pačios mokyklos.

Vadovaujantis valstybinių profesinio mokymo mokyklų tinklo vystymo 2018-2020 m. planu, pradėtos jungti profesinio mokymo mokyklos. Kartu uždaromos nevykdytos, mokinių nesurinkdavusios, pasenusio turinio programos. Išregistruota apie 1,7 tūkst. tokių programų. Žiemą vykdytame priėmime į profesinį mokymą kandidatai mokytis galėjo rinktis iš maždaug 950 programų. Profesinės mokyklos taip pat atnaujina siūlomas programas pagal atnaujinamus profesinius standartus. 2018 m. atnaujinti 5 profesiniai standartai. 2019 m. bus atnaujinta dar 15 profesinių standartų. Planuojama, kad pasenusio turinio programas paskutiniai studentai baigs 2020 m. Tada turėtų būti atnaujintos visos profesinio mokymo programos, o likusios pasenusios – uždarytos. Profesiniai standartai bus peržiūrimi ne rečiau kaip kas dveji metai.

 

[1] Nuo 2019 m. sausio 1 d. Švietimo ir mokslo ministerija tapo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Įsigaliojus naujam Sporto įstatymui, valstybės sporto politikos formavimą, koordinavimą ir įgyvendinimą perima Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Joje numatoma per 2019 m. įsteigti atskirą Sporto padalinį. Sporto politika apims tiek vaikus, jaunimą, tiek profesionalius sportininkus ir suaugusius sportuojančius žmones.

Suaugusiųjų švietimas

2021

Neformalus suaugusiųjų švietimas, 2020 m. gruodžio 15 d. įvedus itin griežtą karantiną, buvo leistas vykdyti tik nuotoliniu būdu. Jei užsiėmimų nebuvo galima vykdyti nuotoliniu būdu, neformalus suaugusiųjų švietimas turėjo būti stabdomas. Nuo kovo 6 d. leista vykdyti kontaktinius užsiėmimus, jei jie vyksta lauke ir dalyvauja iki 5 asmenų. Tokiuose užsiėmimuose turi būti laikomasi tuo metu galiojančių saugos reikalavimų. Nuo kovo 22 dienos leisti užsiėmimai ir viduje, tik be to, kad juos galėjo dalyvauti ne daugiau 5 asmenų, kiekvienam jų taip pat turėjo būti užtikrintas 30 kv. metrų plotas bei laikomasi tuo metu galiojančių saugos reikalavimų. Užsiėmimai viduje gali vykti tik tose savivaldybėse, kuriose epidemiologinė situacija neperžengia prastėjimo rodiklių. Nuo balandžio 12 d. išplėstas asmenų skaičius iki 10, galinčių dalyvauti viename užsiėmime, vykstančiame lauke. Viduje vykstančiuose užsiėmimuose vis dar gali dalyvauti ne daugiau kaip 5 asmenys, bet vienam jų reikia užtikrinti mažiau ploto – 20 kv. metrų.

2020

2020 m. kovo 16 d. šalyje buvo įvestas karantinas, dėl kurio sustabdyta įprasta švietimo įstaigų veikla. Suaugusiųjų formalus ir neformalus mokymas buvo toliau tęsiamas nuotoliniu būdu. Gegužės 25-30 dienomis, sušvelninus karantino reikalavimus, leista grįžti į suaugusiųjų formaliojo švietimo klases (čia mokomasi pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas). Neformalusis suaugusiųjų švietimas toliau vyksta tiek nuotoliniu, tiek kontaktiniu būdu. Jei mokymasis vyksta kontaktiniu būdu, reikia laikytis saugumo reikalavimų.

2020-2021 m. m. ugdymas suaugusiųjų formaliojo švietimo mokyklose galėjo prasidėti įvairiai. Kokiu būdu – kontaktiniu, nuotoliniu, mišriu – bus mokomasi, sprendė mokyklos vadovas. Organizuojant ugdymą, svarbu laikytis šių saugumo reikalavimų:

  • tarp asmenų turi būti išlaikomas ne mažesnis kaip 1 m atstumas. Jei tarp jų negali būti išlaikomas bent 2 m atstumas, uždarose erdvėse būtina dėvėti veido apsaugos priemones: kaukes, respiratorius, kt. Kaukių leidžiama nedėvėti asmenims su negalia, kurie dėl savo sveikatos būklės negali dėvėti kaukių. Jei darbuotojas negali dėvėti kaukės dėl savo sveikatos būklės ar vykdomos veiklos specifikos, jam gali būti parenkamos kitos asmeninės apsaugos priemonės.
  • Uždarose erdvėse mokymas organizuojamas laikantis grupių izoliavimo principo.
  • Laikomasi bendrų higienos reikalavimų, sudaromos sąlygos nusiplauti rankas su muilu/ jas dezinfekuoti.
  • Draudžiama kontaktinėse veiklose dalyvauti asmenims, kuriems pasireiškia karščiavimas (37,3 °C ir daugiau) ar kurie turi užkrečiamųjų ligų požymių (pvz., sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas).
  • Stebima darbuotojų ir suaugusiųjų, dalyvaujančių mokymęsi, sveikatos būklė.
  • Vietoje kontaktiniu būdu draudžiama dalyvauti asmenims, kuriems privaloma izoliacija.
  • Patalpos turi būti dažnai vėdinamos, dezinfekuojami dažnai liečiami paviršiai.

Veiklose dalyvaujančių asmenų maitinimas organizuojamas laikantis viešojo maitinimo įstaigoms skirtų reikalavimų.

2019

Reformų nėra.