Skip to main content
European Commission logo
EACEA National Policies Platform:Eurydice
Pradinis ugdymas

Lithuania

5.Pradinis ugdymas

Last update: 30 November 2018
Pradinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės ir socialinės brandos pradmenis, kultūros, taip pat ir etninės, pagrindus, elementarų raštingumą, padėti jam pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą.
 
Pradinio ugdymo programa – privaloma ketverių metų (1–4 klasių) švietimo programa, kurią baigus įgyjamas pradinis išsilavinimas. Tai – pirmoji formaliojo ugdymo pakopa, jungianti priešmokyklinį ir pagrindinį ugdymą. Pagal tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją (ISCED 2011), pradinis ugdymas Lietuvoje priskiriamas ISCED 1 lygmeniui.
 
Pradinio ugdymo programas vykdo mokykla-darželis (vykdo ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas), pradinė mokykla (vykdo pradinio ugdymo programą), progimnazija (vykdo pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį arba pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir pradinio ugdymo programą), pagrindinė mokykla (vykdo pagrindinio ugdymo programą ar pagrindinio ugdymo ir pradinio ugdymo programas), vidurinė mokykla (vykdo vidurinio ugdymo programą ar vidurinio ir pagrindinio ugdymo programas arba vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programas), gimnazija (švietimo įstatymo numatytais atvejais gali vykdyti ne tik akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, bet atskirais atvejais ir akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programas), savitos pedagoginės sistemos mokyklos (Valdorfo, M. Montessori, Š. Suzuki, tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos, skirtos mokiniams mokytis pagal bendrąją pradinio ugdymo programą arba mokyklos parengtą pradinio ugdymo programą; ugdymas grindžiamas švietimo ir mokslo ministro tvirtinama savitos pedagoginės sistemos samprata), specialioji mokykla (vykdo ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas), suaugusiųjų ugdymo centras (vykdo ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas), mokykla-daugiafunkcis centras (vykdo ikimokyklinio ir (ar) pradinio ugdymo programą; šioje mokykloje vykdomos ir kitos neformaliojo vaikų švietimo ir (ar) suaugusiųjų neformaliojo švietimo programos, sudaromos sąlygos teikti vietos bendruomenei reikalingas kultūros, socialines ir kitas paslaugas) ir kitos, neformaliojo vaikų švietimo mokyklos ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklos.
 
Tenkinant skirtingus mokinių ugdymosi poreikius ir atsižvelgiant į ekonominę šalies situaciją, pradinį ugdymą teikiančios mokyklos gali būti įvairių paskirčių. Pradinės mokyklos, kurioms išlaikyti dėl mažo mokinių skaičiaus nebepakanka lėšų, gali būti prijungiamos prie kitų mokyklų, ar veikti tose pačiose patalpose kaip mokyklos struktūrinis padalinys (pradinio ugdymo skyrius). Bendrojo ugdymo mokyklų paskirčių ir vykdomų ugdymo programų galimą įvairovę nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės.
 
Siekiant ugdymosi dermės, prieinamumo ir kokybės visoje šalies švietimo sistemoje, pradinio ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis Pradinio ugdymo samprata, Pradinio ugdymo bendrosiomis programomis ir bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras. 
 
Pradinio ugdymo organizavimą šalyje reglamentuoja šie teisės aktai: Valstybinė švietimo strategija 2013–2020(2013), Švietimo įstatymas (2011), Vyriausybės nutarimas „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ (2011), šie švietimo ir mokslo ministro įsakymai: „Dėl pradinio ugdymo sampratos“ (2003), „Dėl mokinių pažangos ir pasiekimų sampratos“ (2004), „Dėl nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašo patvirtinimo” (2012), „Dėl pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (2008), „Dėl 2011–2013 metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano patvirtinimo“ (2011), „Dėl neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos patvirtinimo“ (2012), „Dėl netradicinio ugdymo koncepcijos patvirtinimo“ (2010), „Dėl Suzuki talentų ugdymo Lietuvoje koncepcijos patvirtinimo“ (2005), „Dėl Montessori pedagogikos Lietuvoje sampratos patvirtinimo“ (2004), „Dėl Valdorfo pedagogikos Lietuvoje koncepcijos patvirtinimo“ (2004), „Dėl jėzuitų pedagogika grįsto ugdymo Lietuvoje sampratos patvirtinimo“ (2008).