Mokinių vertinimas
Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarka
Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir turi derėti su keliamais ugdymo tikslais. Mokykla, vadovaudamasi teisės aktais ir mokyklos susitarimais, parengia Mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašą. Jį tvirtina direktorius ir jis yra skelbiamas mokyklos internetinėje svetainėje.
Mokykla priima sprendimus dėl:
mokinio pasiekimams ir pažangai vertinti ar/ ir įvertinti būdų ir priemonių. Mokykla numato, ar mokinių pasiekimams ir pažangai vertinti ir įsivertinti bus naudojami: pažymiai (10 balų vertinimo sistema), komentarai, kaupiamieji taškai, aplankas (e. portfelis, e. aplankas), mokymosi pasiekimų aprašai, mokinio charakteristikos, mokinio sėkmės istorijos, į(si)vertinimas, aprašomasis vertinimas ir kt.
Vertinimo būdų mokantis pagal dalykų, pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programas. Pavyzdžiui, jeigu vidurinio ugdymo programos mokinys ketina pasirinkti sporto krypties studijas, kūno kultūros mokymosi pasiekimus siūloma vertinti pažymiu, o ne įrašu.
Įvertinimo konvertavimo į dešimtbalę sistemą. Jei mokykloje mokinių pasiekimams vertinti naudojama ne 10 balų vertinimo sistema, numatoma įvertinimų konvertavimo į dešimtbalę sistemą laikas. Neprivaloma konvertuoti, jeigu mokinio pasiekimai įvertinti įrašais „įskaityta“, „neįskaityta“.
Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo formų dermės užtikrinimo.
Vertinimo tipai
Bendrosios programos yra pagrindinis visų vertinimo dalių orientyras – planuojant, mokant, fiksuojant ir aptariant vertinimo informaciją, tikslinant ugdymą. Mokyklos ugdymo procese derinamas formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas.
Formuojamasis vertinimas. Jo paskirtis – siekiant pagerinti mokinio pasiekimus padėti mokiniui mokytis, teikti ir gauti grįžtamąjį ryšį, stebėti daromą pažangą, laiku suteikti pagalbą. Tam mokykla diegia individualios mokinio pažangos stebėjimo sistemą ir naudoja turimus duomenis, pavyzdžiui, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų ir kt. sukurtus stebėjimo įrankius arba juos kuria ir taiko pati.
Individualios mokinio pažangos paskirtis – stebėti, ar mokinio įgytų kompetencijų lygis optimalus, atitinka jam keliamus tikslus ir jo individualias galias, siekius bei patirtį. Ar mokinys nuolat ir nuosekliai išmoksta naujų ir sudėtingesnių dalykų, įgyja naujų gebėjimų, tvirtesnių vertybinių nuostatų. Kartu ieškoma būdų, kaip skatinti mokinio savistabą, atkaklumą, savo veiklos / mokymosi į(si)vertinimą ir tobulinimą. Individualios mokinio pažangos vertinime dalyvauja pats mokinys, jo tėvai (globėjai, rūpintojai), ugdantys mokytojai ir kiti švietimo specialistai. Atsižvelgiant į vertinimo informaciją, koreguojamas mokinio mokymasis.
Diagnostinis vertinimas. Diagnostiniu vertinimu nustatomi mokinio pasiekimai ir pažanga, kad būtų galima tikslingai planuoti tolesnį mokymąsi, suteikti mokymosi pagalbą sunkumams įveikti. Mokinio pasiekimų diagnostinis vertinimas mokykloje atliekamas reguliariai, pagal mokymo(si) logiką, aiškius vertinimo kriterijus, mokyklos susitarimus. Diagnostinio vertinimo metu mokinio pasiekimai įvertinami mokykloje sutarta forma (tai gali būti fiksuojama, pavyzdžiui, pažymiais, kaupiamaisiais balais ir kt.). Gauta informacija remiamasi analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.
Apibendrinamasis vertinimas. Mokinių pasiekimai baigiantis ugdymo laikotarpiui formaliai apibendrinami ir įvertinami 10 balų sistemos pažymiais ar įrašu „įskaityta“, „neįskaityta“ arba „atleista“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą. Ugdymo laikotarpio pabaigoje (pavyzdžiui, trimestro, pusmečio) mokinio ugdymo pasiekimus/ rezultatus apibendrina ir fiksuoja jį ugdęs dalyko mokytojas. Vertinimo kriterijai mokinio pasiekimams įvertinti turi būti susieti su bendrosiose programose konkretaus dalyko aprašytais vertinimo aprašais. Jie turi būti žinomi besimokančiajam.
Mokykla nustato ir skiria adaptacinį laikotarpį pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos I-ąją ir II-ąją dalis ir naujai atvykusiems mokiniams. Per adaptacinį laikotarpį rekomenduojama mokinių pasiekimų ir pažangos pažymiais nevertinti.
Teigiamas/ neigiamas įvertinimas
Patenkinami įvertinimai yra 4–10 balų įvertinimai, „įskaityta“ ir „padarė pažangą“. Nepatenkinamais laikomi 1–3 balų mokomųjų dalykų įvertinimai, „neįskaityta" ir „nepadarė pažangos“.
Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas
Nuo 2014 m. pradėjo veikti nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo (NMPP) sistema. Visiems vienodais standartizuotais testais ir vienodais kriterijais įvertinami Lietuvos mokinių pasiekimai. Ši informacija reikalinga priimti sprendimus, kaip toliau galėtų būti tobulinamas mokymas ir mokymasis mokinio, mokytojo, klasės, mokyklos, savivaldybės ir nacionaliniu lygmenimis.
Kiekvieną pavasarį šeštų bei aštuntų klasių mokiniai visoje Lietuvoje atlieka vienodas užduotis:
6 klasės – skaitymo, rašymo ir matematikos;
8 klasės – skaitymo, rašymo, matematikos, gamtamokslinio ir socialinio ugdymo.
Reaguojant į COVID 19 pandemiją 2021 m. NMPP testus (skaitymo ir matematikos) atliko tik 8 klasės mokiniai.
Sprendimą, ar mokyklai dalyvauti NMPP, priima įstaiga, turinti steigėjo statusą. Steigėjas gali perleisti sprendimo teisę mokyklos vadovybei. Jeigu mokykla priima sprendimą dalyvauti NMPP, jos mokiniai turi dalyvauti.
Savivaldybės ir mokyklos, siekdamos plačiau įsivertinti ugdymo kokybę, gali nuspręsti šalia NMPP testų pasinaudoti ir mokinių klausimynais. Remiantis gautais duomenimis mokyklai (savivaldybei) yra apskaičiuojami tokie rodikliai kaip mokyklos klimatas, patyčių situacija mokyklose, mokinio savijauta mokykloje, mokinio mokėjimas mokytis, mokyklos sukuriama pridėtinė vertė ir pan. Tai leidžia visapusiškiau įsivertinti mokyklai, atkreipiama daugiau dėmesio ne tik į akademinius mokinių rezultatus, bet ir į mokinių savijautą, emocinį mokyklos klimatą, labiau įsivertinamas mokyklos indėlis į mokinių pasiekimus, atsižvelgiant į mokyklos kontekstą. Mokyklos turi informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie tokį išplėstinį tyrimą ir gauti sutikimą, kad jų vaikas pildytų klausimyną. Tėvai (rūpintojai, globėjai) gali atsisakyti leisti savo vaikui pildyti mokinio klausimyną, bet tokiu atveju mokyklai (savivaldybei) rengiamoje ataskaitoje būtų sunkiau tiksliai ir objektyviai įvertinti tokius svarbius mokyklos darbo rodiklius kaip mokyklos sukuriama pridėtinė vertė, mokinių savijautos mokykloje rodiklis ir patyčių situacijos mokykloje rodiklis.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad NMPP testų rezultatai yra informacija mokiniui, jo tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokytojui. Tai nėra išvada apie mokinio įgytą išsilavinimą. Todėl Nacionalinė švietimo agentūra rekomenduoja nerašyti testų pažymių. Visgi tai nusprendžia pati mokykla. Jei pažymys rašomas – jo reikšmė tokia pati, kaip eilinio kontrolinio darbo. Patikrinimo rezultatai neturi jokios įtakos mokiniui pereinant į kitą klasę ar mokyklą.
Vertinimo dalyviai
Mokymosi pasiekimus vertina mokytojas, švietimo teikėjas, mokyklos steigėjas, Švietimo ir mokslo ministerija ir jos įgaliotos institucijos.
Mokytojai planuoja ir vertina mokinių pažangą bei pasiekimus. Apibendrina ir įvertina mokinio pasiekimus. Mokykloje nustatyta tvarka fiksuoja vertinimo informaciją. Informuoja mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus mokytojus, mokyklos vadovus apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas. Analizuoja ir tikslina mokinių mokymą ir mokymąsi. Rūpinasi, kad mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, būtų laiku suteikiama reikiama pagalba.
Mokykla nustato bendrą mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo informacijos rinkimo, fiksavimo ir panaudojimo tvarką. Ji užtikrina vertinimo metodikų dermę pereinant iš klasės į klasę, iš vienos ugdymo pakopos į kitą, tarp paralelių klasių, atskirų dalykų. Koordinuoja kontrolinių užduočių apimtis ir dažnį. Teikia pagalbą mokymosi problemų turintiems mokiniams. Vertina mokyklos ir mokytojo darbo kokybę, remdamasi mokinių pasiekimais.
Mokyklos steigėjo administracijos švietimo padalinys analizuoja vertinimo informaciją mokyklose ir ja remiasi priimdamas sprendimus. Vertindamas mokyklos darbo veiksmingumą atsižvelgia į sociokultūrinį kontekstą. Užtikrina, kad išorinio mokinių pasiekimų vertinimo tvarka būtų derinama su mokykla ir mokytojais. Sudaro galimybes mokytojams tobulinti kvalifikaciją.
Švietimo ir mokslo ministerija tvirtina formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo turinį ir mokinių pasiekimų vertinimą reglamentuojančius dokumentus. Nustato pasiekimų vertinimo tvarką mokiniui baigiant pagrindinio ugdymo programas. Užtikrina operatyvią ir kokybišką išorinio mokinių pasiekimų vertinimo rezultatų analizę, jos pristatymą pedagoginei ir plačiajai visuomenei, tinkamą šios informacijos panaudojimą.
Mokinių kėlimas į aukštesnę klasę
Mokinių kėlimą į aukštesnę klasę nustato švietimo ir mokslo ministro patvirtintas Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašas.
5–9 (gimnazijos – I) klasės mokinys, turintis visų dalykų patenkinamus metinius įvertinimus, keliamas į aukštesnę klasę. Mokinys, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą ar socialinių įgūdžių ugdymo programą, į aukštesnę klasę keliamas fiksavus jo metinius įvertinimus.
Jei mokinys turi kai kurių ugdymo plano dalykų nepatenkinamus metinius įvertinimus, neatliko socialinės pilietinės veiklos, jei buvo skirtas papildomas darbas – iš jo gavo neigiamą įvertinimą, mokinį ugdę mokytojai ir kiti ugdymo procese dalyvavę asmenys svarsto, ar mokinį kelti į aukštesnę klasę. Mokiniui tokiu atveju gali būti skirtas papildomas darbas, mokinys gali būti perkeltas į aukštesnę klasę ar paliktas kartoti ugdymo programos. Galutinį sprendimą priima mokyklos vadovas, atsižvelgęs į mokytojų siūlymus.
Pagrindinio ugdymo baigiamosios klasės mokinys (10 ar II gimnazijos klasės), turintis patenkinamus visų dalykų, kuriuos privalėjo mokytis, metinius įvertinimus ir atlikęs socialinę pilietinę veiklą, laikomas baigusiu pagrindinio ugdymo programą. Įgijusiu pagrindinį išsilavinimą ir teisę mokytis aukštesnėje klasėje turi mokinys, ne tik turintis visų dalykų patenkinamus įvertinimus, bet ir išlaikęs pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą. Privalomai tikrinami lietuvių kalbos (kaip gimtosios arba kaip valstybinės) ir matematikos bei pasirenkamai – gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, vokiečių, rusų) – pasiekimai.
Jei mokinys, turintis patenkinamus įvertinimus ir atlikęs socialinę pilietinę veiklą, be pateisinamos priežasties nedalyvauja pasiekimų patikrinime, jis nepaliekamas kartoti paskutinių mokslo metų programos. Toks mokinys laikomas baigusiu pagrindinio ugdymo programą, bet neįgijusiu pagrindinio išsilavinimo. Mokinys turi teisę kitais ar dar kitais metais dalyvauti mokymosi pasiekimų patikrinime ir įgyti pagrindinį išsilavinimą.
Pagrindinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis bent vieno dalyko nepatenkinamą metinį įvertinimą, paliekamas kartoti paskutinių metų. Nenorintis kartoti visų 10 klasės ugdymo programos dalykų, švietimo ir mokslo ministro nustatytomis mokymosi formomis gali mokytis tų atskirų dalykų, kurių metinis įvertinimas nepatenkinamas, ir atsiskaityti.
Jei mokinys kartoja visą mokslo metų ugdymo programą antrus metus, jo turimi tos klasės (mokslo metų) dalykų metiniai įvertinimai laikomi negaliojančiais.
Išsilavinimo pažymėjimai
Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas išduodamas mokiniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą. Į pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą įrašomi pagrindinio ugdymo programos II-osios dalies dalykų pavadinimai, socialinė-pilietinė veikla, metiniai įvertinimai ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai.
Mokiniams, nebaigusiems pagrindinio ugdymo programos, išduodamas mokymosi pasiekimų pažymėjimas. Į mokymosi pasiekimų pažymėjimą įrašomi dalykų, kurių buvo mokytasi, patenkinami ir nepatenkinami metiniai įvertinimai, dalykui mokyti mokslo metams toje klasėje pagal ugdymo planą skirtas valandų skaičius (baigusiesiems ugdymo programos dalį 2007 metais ir vėliau), dalykų pasiekimų patikrinimo pavadinimai, socialinė-pilietinė veikla, įvertinimai.
Tam tikros formos pažymėjimas išduodamas 10 klasių mokiniams, turintiems nepatenkinamų metinių įvertinimų, baigusiems specialiąją bendrojo ugdymo programą, ir tiems, kurie mokėsi pagal adaptuotas programas.