Tikslinės grupės

Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės nustatomos ir jų specialieji ugdymosi poreikiai skirstomi į nedidelius, vidutinius, didelius ir labai didelius švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo ministrų nustatyta tvarka.

Švietimo įstatymas reglamentuoja, kad bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose saugios ir palankios mokiniams aplinkos kūrimu rūpinasi Vaiko gerovės komisija. Ji organizuoja ir koordinuoja švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, švietimo pagalbos teikimą ir atlieka kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas. Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.

Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių pirminį įvertinimą atlieka Vaiko gerovės komisija. Mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertina pedagoginė psichologinė tarnyba ir specialųjį ugdymąsi skiria šios tarnybos vadovas, atskirais atvejais – mokyklos vadovas su tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

Sutrikimai skirstomi į šias grupes:

• negalios (intelekto sutrikimai, regos sutrikimai, klausos sutrikimai, kochleariniai implantai, judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai, įvairiapusiai raidos sutrikimai, kurčneregystė, kompleksinės ir kitos negalios);
• sutrikimai (mokymosi, elgesio ir/ar emocijų, kalbėjimo ir kalbos, kompleksiniai sutrikimai);
• mokymosi sunkumai (besimokantys ne gimtąja kalba arba gyvenantys kitoje kultūrinėje/ kalbinėje aplinkoje, turintys sulėtėjusią raidą, turintys sveikatos problemų, patiriantys nepalankių aplinkos veiksnių įtaką, patiriantys emocinę krizę, nerealizuojantys ypatingų gabumų;
• kiti sutrikimai.

Tėvai (globėjai), kuriems kyla vaiko ugdymo sunkumų (kalbos, bendravimo, elgesio ir kitų) namuose, kreipiasi į Pedagoginę psichologinę tarnybą arba Švietimo pagalbos tarnybą dėl įvertinimo.

Tarnybos specialistai (specialusis pedagogas, psichologas, logopedas, vaikų gydytojas neurologas ir (ar) neurologas, socialinis pedagogas, surdopedagogas, jeigu vaikas turi klausos sutrikimų, tiflopedagogas, jeigu vaikas turi regos sutrikimų) atlieka įvertinimą, nustato specialiųjų ugdymosi poreikių lygį ir pildo tarnybos pažymą dėl. Įvertinimo rezultatai aptariami su tėvais (globėjais). Tarnyba prireikus tėvų (globėjų) sutikimu, skiria specialųjį ugdymąsi ir (ar) švietimo pagalbą.

Specialiosios pagalbos priemonės

Specialiųjų poreikių turintys mokiniai gali būti ugdomi bendrojo ugdymo mokyklose visiškos integracijos forma (kai specialiųjų poreikių turinys mokiniai yra ugdomi bendrojo ugdymo mokyklos bendrojoje klasėje) ir dalinės integracijos forma (kai specialiųjų poreikių turintys mokiniai yra ugdomi lavinamosiose, išlyginamosiose, specialiosiose bendrojo ugdymo mokyklų klasėse).

Mokykloje už integruotai ugdomų specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymą yra atsakingi mokyklos vadovai, bet jos įgyvendinimu rūpinasi visi mokytojai.

Organizuojant tokių mokinių ugdymą, laikomasi nuostatų:

• pagal galimybes vaikams, turintiems judesio ir padėties sutrikimų, pritaikomos mokyklos patalpos, mokymo(-si) priemonės;
• mokyklos veiklos programoje numatomi uždaviniai, kaip bus tenkinami specialiųjų poreikių turinčių mokinių poreikiai, nepažeidžiamas lygių teisių principas;
• rūpinamasi mokytojų kvalifikacijos tobulinimu specialiųjų poreikių mokinių ugdymo srityje;
• specialiųjų poreikių turinčių mokinių tėvai (globėjai) yra įtraukiami į ugdymo procesą ir pan.

Specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti bendrojo ugdymo mokyklose pritaikomos pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos. Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras bei Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras rengia metodines rekomendacijas mokytojams kaip pritaikyti bendrąsias programas įvairiems specialiųjų poreikių turintiems mokiniams.

Atsižvelgiant į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius gali būti pritaikomi ugdymo metodai, mokomųjų dalykų programų turinys, ugdymo planas, mokinių pasiekimų ir pažangos patikrinimo organizavimas, pasiekimų vertinimo tvarka.

Specialioji pedagoginė pagalba (specialiosios pratybos) mokiniams, mokomiems visiško integravimo būdu (bendrosiose klasėse), teikiama per pamokas, o logopedinės pratybos – ne pamokų metu. 

2012 m. pabaigoje Švietimo ir mokslo ministerijos suformuota darbo grupė parengė Vaikų ugdymo tautinių mažumų kalbomis ir tautinių mažumų kalbų mokymo tobulinimo gaires. Šiame dokumente užfiksuoti susitarimai, kuria linkme tobulinti ugdymą, kaip išsaugoti kultūrų įvairovę. Pirmą kartą numatyta, kad lietuviškos mokyklos turėtų daugiau atsiverti ir bendrauti su tautinių mažumų kalbomis ugdančiomis mokyklomis.

Gairėse taip pat numatoma skatinti mokyklas, mokančias vaikus tautinių mažumų kalbomis, aktyviau įsitraukti į bendrus mokyklų, mokinių organizacijų bendradarbiavimo projektus. Taip pat numatoma etninės kultūros bendrąsias programas papildyti nuo seno Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų etninių kultūrų turiniu, parengti etninėms kultūroms reikalingus mokymo medžiagos aplankus, į šį darbą įtraukiant tautinių mažumų bendruomenes, ir kt.