Skip to main content
European Commission logo

Eurydice

EACEA National Policies Platform:Eurydice
Centralizuoto ankstyvojo ugdymo organizavimas

Lithuania

4.Ikimokyklinis ugdymas

4.2Centralizuoto ankstyvojo ugdymo organizavimas

Last update: 23 May 2022

Priėmimo sąlygos ir ankstyvojo ugdymo įstaigos pasirinkimas

Ikimokyklinio ugdymo programa yra skirta vaikams nuo gimimo iki jie pradeda lankyti priešmokyklinio ugdymo programą. Tai yra maždaug iki 5-6 metų. Motinystės atostogos trunka nuo 1 iki 2 metų ir retai vaikai pradeda lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas anksčiau nei nuo 1,5 metų. Dauguma ikimokyklinio ugdymo įstaigų yra pritaikytos vaikams nuo 2 metų.

Priešmokyklinio ugdymo programą vaikai privalo pradėti, kai jiems tais kalendoriniais metais sukanka 6 metai. Pradinis ugdymas prasideda nuo 7 metų. Tėvų sprendimu, vaikai gali pradėti priešmokyklinio ugdymo programą metais anksčiau, bet ne anksčiau, nei jiems sukanka 5 metai.

Priėmimo tvarka į valstybės ir savivaldybių ugdymo įstaigas. Priėmimo tvarką į ugdymo įstaigą nustato valstybė (jei ugdymo įstaiga yra valstybinė), savivaldybė (jei ugdymo įstaiga priklauso savivaldybei). Nacionaliniu lygiu – Švietimo įstatyme – yra nustatyta viena sąlyga, kad  pirmumo teisė suteikiama vaikui, gyvenančiam ugdymo įstaigai priskirtoje teritorijoje. Teritoriją įstaigai priskiria savivaldybė, valstybė ar privatūs ugdymo įstaigos savininkai. Tėvai (globėjai) gali rinktis įstaigą ne savo gyvenamojoje teritorijoje, bet tokiu atveju vaikas į ugdymo įstaigą bus priimtas tik tokiu atveju, jei joje yra laisvų vietų. Kitus prioritetus nusistato savivaldybės ir valstybė, kurios gali remtis 2003 m. švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintomis rekomendacijomis savivaldybėms dėl centralizuoto vaikų priėmimo į švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes. Rekomendacijų pagrindinės nuostatos:

  • laikytis eilės pagal prašymo registravimo datą (kai kurios savivaldybės yra atsisakiusios šio kriterijaus);
  • teikti prioritetą:
    • specialiųjų poreikių vaikams;
    • vaikams iš nepilnų šeimų;
    • vaikams iš socialiai remtinų šeimų,
    • vaikams iš šeimų, kuriose auga trys ir daugiau vaikų;
    • vaikams, kurių vienas iš tėvų yra moksleivis, studentas ir mokosi mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose;
    • šeimoms, kurių tėvas atlieka tikrąją karinę tarnybą,
    • vaikams, kurių vienas iš tėvų yra pirmosios ar antrosios grupės invalidas;
    • kitiems valstybės, savivaldybių nusistatytiems atvejams, pavyzdžiui, ugdymo įstaigą jau lanko brolis ar sesė.

2021-2022 mokslo metais dar nėra vieningos priėmimo sistemos ir kiekviena savivaldybė priėmimą į ikimokyklinio ugdymo įstaigas organizuoja pagal savo taisykles. Kai kurios savivaldybės priėmimo procesą organizuoja per savo elektronines sistemas. Kitose savivaldybėse tėvai (globėjai) teikia atskirus prašymus kiekvienai įstaigai, kurioje norėtų, kad būtų ugdomas jų vaikas. 2020 m. gegužę buvo priimtos Švietimo įstatymo pataisos, nurodančios, kad priėmimas į valstybės ir savivaldybės ankstyvojo ugdymo įstaigas turės vykti centralizuotai per vieną nacionalinę elektroninę sistemą nuo 2022 metų. Tikimasi, kad viena sistema leis tiksliau nustatyti ugdymo vietų poreikį, padidins skaidrumą priimant vaikus, bus efektyviau organizuojamas mokymo įstaigų tinklas.

Priėmimo tvarka į nevalstybines (privačias) ugdymo įstaigas. Priėmimo tvarką į privačią ugdymo įstaigą nustato įstaigos savininkas. Įprastai pirmenybė teikiama anksčiau į ugdymo programą užsirašiusiems vaikams. Papildomu prioritetu gali būti faktas, kad konkrečią ugdymo įstaigą lanko brolis, sesė; vaikas yra įstaigos darbuotojo vaikas ir kt. Tai, kad vaikas gyvena netoli privačios ugdymo įstaigos, įprastai nėra būtina priėmimo sąlyga ar papildomas prioritetas vaiką priimti anksčiau nei kitus vaikus.

Grupės dydis ir vaikų/ personalo santykis

Lietuvoje yra nustatytas ne vaikų, tenkančių vienam darbuotojui / auklėtojui skaičius, bet darbuotojų ir auklėtojų skaičius, tenkantis vienai grupei. Tai reglamentuota sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 75:2016. Čia yra nurodyti grupės dydžiai pagal vaikų, esančių grupėje, amžių. Ir kartu pasakyta, kiek darbuotojų turi dirbti konkrečioje grupėje.

Vaikų amžius grupėje

Maksimalus vaikų skaičius grupėje

Auklėtojų, pedagogų skaičius, tenkantis vienai grupei

Ugdymas įstaigoje

  

Nuo gimimo iki 1 m.

6

2

1-2 m.

10

1

2-3 m.

15

1

3-7 m.

20

1

Nuo gimimo iki 3 m.

8

2

Nuo gimimo iki 7 m.

10

2

1-7 m.

12

1

2-7 m.

16

1

Ikimokyklinio ugdymo auklėtojas ir priešmokyklinio ugdymo pedagogas – asmuo, kuris yra pagrindinis grupėje ir ugdo vaikus – turi būti įgijęs pedagogo kvalifikaciją. Jei asmuo dar neturi pedagogo kvalifikacijos, per 2 metus nuo darbo mokytoju pagal ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas pradžios privalo įgyti pedagogo kvalifikaciją.

Metų, savaitės, dienos laiko organizavimas

Ikimokyklinis ugdymas ir priešmokyklinis ugdymas vyksta mokslo metų principu. Tai yra, mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d. ir baigiasi ateinančių metų rugpjūčio 31 d. Pavyzdžiui, 2020-2021 mokslo metai trunka nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

Ikimokyklinis ugdymas vaikams iki 6 metų 

Ikimokyklinio ugdymo valdymas Lietuvoje yra decentralizuotas. Ugdymo laiko organizavimo tvarką, atsižvelgiant į šeimų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, švietimo poreikius, priima švietimo teikėjai, vykdantys ikimokyklinio ugdymo programas (t.y., savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar savininkas).

Įprastai savivaldybės ir valstybės ikimokyklinio ugdymo įstaiga veikia visus mokslo metus. Nevalstybinė (privati) ugdymo įstaiga gali nuspręsti, kad atostogų bendrojo ugdymo mokiniams metu ugdymo įstaiga nedirbs. Pavyzdžiui, privati ugdymo įstaiga gali nedirbti nuo gruodžio 24 d. (šv. Kalėdų) iki Naujųjų metų ir tris savaites vasarą.

Vaikai yra skirstomi į grupes pagal jų amžių ir skaičių. Grupės iki 3-ejų metų amžiaus vadinamos lopšeliu, vyresni vaikai lanko darželio grupes. Grupių darbo laiką, atsižvelgiant į tėvų pageidavimus, nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar savininkas. Kiekvienoje įstaigoje dienos darbo pradžia ir pabaiga gali skirtis. Dienos darbo trukmė taip pat yra įvairi – yra institucijų, dirbančių 3–4 val., 5–6 val., 9–10,5 val., 12 val. per dieną. Taip pat yra įstaigų, dirbančių ištisą parą (savaitinių darželių). Siekiant ikimokyklinio ugdymo institucijų darbo laiko lankstumo, organizuojamos paankstintos ir prailgintos dienos ikimokyklinio ugdymo grupės.

Kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga nusistato savo dienos režimą – ugdymas / poilsis – pagal pasirinktą darbo trukmę. Visose grupėse, jei ugdymas vyksta ilgiau nei 4 val. per dieną, yra organizuojamas vaikų maitinimas ir poilsis. Pedagogai ir padėjėjai įprastai ilsisi vaikų pietų miego metu.

Priešmokyklinis ugdymas 6 metų vaikams

Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintu Priešmokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašu. Priešmokyklinio ugdymo programa apima vienerius metus. Minimali priešmokyklinio ugdymo programos trukmė – 640 valandos, skirtos ugdomajai veiklai. Ugdymo įstaiga nustato atostogas, bet jas stengiamasi derinti su atostogomis bendrojo ugdymo mokyklose ir tėvų (globėjų) poreikiais.

Darželiuose vykstanti priešmokyklinio ugdymo programa įprastai trunka ilgiau nei 20 val. per savaitę. T.y., vaikai ugdomi ir prižiūrimi visą dieną. Kai priešmokyklinio ugdymo programą įgyvendina bendrojo ugdymo mokykla, ji gali pasiūlyti visos dienos priežiūrą ir ugdymą, jei gali užtikrinti higienos reikalavimus atitinkančias sąlygas. Pavyzdžiui, būti įrengusi vietas vaikų pietų miegui.

Priešmokyklinio ugdymo grupėje ugdomoji veikla pradedama ne anksčiau kaip 8 val. ryto. Grupėse esant ilgesnei nei 4 valandų per dieną ugdomajai veiklai yra organizuojamas vaikų maitinimas ir poilsis. Pedagogai ir padėjėjai įprastai ilsisi vaikų pietų miego metu.

Priešmokyklinio ugdymo grupės vaikų ugdomoji veikla yra vientisas procesas. Jis neskaidomas į atskiras sritis (atskirus dalykus) ir vyksta integruotai.