Organizuojant vidurinį ugdymą ir profesinį mokymą profesinio mokymo įstaigose (kai profesijos siekiama kartu baigiant vieną iš bendrojo ugdymo pakopų), pirmiausiai vadovaujamasi konkrečių metų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo planais, programų aprašais. Šiais mokslo metais, organizuojant ugdymą, vadovaujamasi 2017-2018 ir 2018-2019 m. m. pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendraisiais ugdymo planais,Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų bendraisiais profesinio mokymo planais, Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašu ir kt. teisės aktais.

Profesinio mokymo įstaigos ugdymo plano rengimas

Mokykla pagal ugdymo programas rengia savo bendrojo ugdymo ir vykdomų profesinių programų įgyvendinimo planą. Mokyklos ugdymo plane aprašomas ugdymo turinio įgyvendinimas, pateikiami sprendimai, kaip organizuojamas ugdymo procesas, mokinių pažangos vertinimas, nustatomas praktikos atlikimas ir t.t. Ugdymo planui rengti rekomenduojama sudaryti profesinio mokymo teikėjo bendruomenės narių grupėms atstovaujančią darbo grupę. Profesinio mokymo teikėjas vykdomų programų įgyvendinimo planą tvirtina iki einamųjų metų rugsėjo 1 d.

Vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo dalykai, valandų skaičius

Profesinio mokymo su viduriniu ugdymu programos trukmė – 3 metai. Vidurinio ugdymo organizavimas derinamas su atitinkamos profesinio mokymo programos įgyvendinimu.

Programoje ir ugdymo plane nurodomas ugdymo sričiai ar dalykui skiriamas valandų skaičius per kursą (-us).

* integruojama į kito dalyko turinį arba mokoma kaip savarankiško dalyko ar modulio;

**grupėms tautinių mažumų kalba.

• Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę yra 30 (35**) pamokos.

• Per I-II kursus bendrai yra skiriamos 310 pamokų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti.

• Neformaliajam vaikų švietimui yra skiriamos 220 valandų per tris kursus.

• Ugdant profesijai reikalingas kompetencijas, kartu ugdomi mokinio bendrieji visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimai. Kritinis mąstymas, kūrybingumas, iniciatyvumas, problemų sprendimas, sprendimų priėmimas ir konstruktyvus jausmų valdymas ugdomas kartu su bendraisiais gebėjimais.

• Mokykla į mokinio laisvai pasirenkamų dalykų sąrašą gali įtraukti ir profesinio mokymo dalykus ar modulius.

Vidurinis ugdymas, įgyvendinamas profesinio mokymo įstaigose kartu su profesinio mokymo programa

Programoje ir ugdymo plane nurodomas ugdymo sričiai ar dalykui skiriamas valandų skaičius per kursą (-us).

*integruojama į kito dalyko turinį arba mokoma kaip savarankiško dalyko ar modulio. Žmogaus saugos bendroji programa integruojama į profesinio mokymo programos, išskyrus muzikos ir atlikimo meno posričio modulines programas, civilinės saugos dalyko turinį arba į modulinės programos saugus elgesio ekstremaliose situacijose modulį.;

**grupėms tautinių mažumų kalba;

***mokinys gali rinktis kaip pasirenkamąjį dalyką.

Profesinis mokymas, kai kartu įgyvendinama vidurinio ugdymo programa

Profesinio mokymo programą galima skaidyti į modulius. Priklausomai, ar profesinio mokymo programa yra suskaidyta į modulius, atitinkamai formuojamas profesinio mokymo ugdymo planas. Profesinė modulinio ugdymo programa skirstoma kreditais. Gali būti 60, 90 ir 110 kreditų profesinė modulinė programa.

Programoje ir ugdymo plane nurodomas ugdymo sričiai ar dalykui skiriamas valandų skaičius per kursą (-us).

*integruojama į kito dalyko turinį arba mokoma kaip savarankiško dalyko ar modulio;

**grupėms tautinių mažumų kalba;

***mokinys gali rinktis kaip pasirenkamąjį dalyką.

Taikoma profesinio mokymo programoms (išskyrus modulines programas):

• profesijos informacinės technologijos yra privalomas profesinio mokymo programų dalykas, išskyrus programas, priskiriamas informacijos ir ryšio technologijos sričiai.

• Praktiniam mokymui iš viso skiriama 60–70 proc. specialybės dalykams skirtų valandų. Praktika skiriama baigiamajame kurse. Ji įgyvendinama įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje ir pan. Praktika gali būti ištisinė arba suskaidyta į atskiras dalis. Siunčiamas į praktiką mokinys turi būti baigęs su praktika susijusius profesinio mokymo programos dalykus ir turi turėti patenkinamus šių dalykų mokymosi pasiekimų įvertinimus.

Taikoma profesinėms modulinėms programoms:

• įgyvendinant 110 ir 90 kreditų apimties modulinę programą, fizinio aktyvumo reguliavimui valandos skiriamos baigiamajame kurse.

• Modulinės programos 1 kreditui skiriamos 27 valandos. Profesinio mokymo teikėjas, planuodamas įgyvendinti pirmai kvalifikacijai įgyti skirtą modulinę programą, kiekvieno modulio 1 kredito 22 valandas paskirsto kontaktiniam darbui, konsultacijoms ir mokinio mokymosi pasiekimams vertinti. Likusias 5 valandas skiria mokinio savarankiškam darbui. Jei mokinys turi specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo, visos 27 valandos skiriamos kontaktiniam darbui, konsultacijoms ir mokinio mokymosi pasiekimams vertinti. Įgyvendinant tęstinio profesinio mokymo modulinę programą, ne mažiau kaip 17 valandų skiriama kontaktiniam darbui, konsultacijoms ir mokinio mokymosi pasiekimų vertinimui. O likusios 1 kredito 10 valandų skiriamos mokinio savarankiškam darbui.

• Baigus vieną ar kelis modulius ir mokiniui turint patenkinamus jų mokymosi pasiekimų įvertinimus, paprastai skiriamas mokymas darbo vietoje. Jį rekomenduojama įgyvendinti sektoriniame praktinio mokymo centre. Įgyvendinant modulinės programos baigiamąjį modulį, mokiniai, turintys patenkinamus visų modulių mokymosi pasiekimų įvertinimus, siunčiami į įmonę, įstaigą, organizaciją, ūkininko ūkį mokytis darbo vietoje.

Mokymosi metodai ir priemonės

Profesinės mokyklos pagrindinio ugdymo ir profesijos mokytojai turi teisę laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus, formas, priemones.

Daugiau informacijos apie bendrojo ugdymo mokytojų galimybes pasirinkti mokymosi priemones ir metodus pateikiama 6.2.2. poskyryje „Mokymosi priemonės ir metodai“.

Daugiau informacijos apie profesijos mokytojų galimybes pasirinkti mokymosi priemones ir metodus pateikiama 6.14.2 poskyryje „Mokymosi priemonės ir metodai“.