Vientisosios studijos gali būti organizuojamos tik tais atvejais, kai tai nustatyta norminiuose teisės aktuose. Vientisosios studijų programos turi atitikti bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, nustatomus studijų krypties (krypčių grupės, srities) aprašuose, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras, arba tik bendruosius reikalavimus, jei nėra patvirtintų specialiųjų reikalavimų 

 

Vientisųjų studijų programa gali būti skirta:

•  pagrindinės krypties studijoms, kurias baigus suteikiamas krypties (šakos) kvalifikacinis laipsnis, ir aukštosios mokyklos nustatytiems ir studento pasirenkamiems dalykams, skirtiems gilesnei specializacijai toje pačioje kryptyje (šakoje), ar praktikai;

•  pagrindinės krypties studijoms, kurias baigus suteikiamas krypties (šakos) kvalifikacinis laipsnis, ir aukštosios mokyklos nustatytiems ir studento pasirenkamam kitos krypties (šakos) moduliui (moduliams), dalykui (dalykams) ar praktikai;

•  pagrindinės krypties studijoms, kurias baigus suteikiamas krypties (šakos) kvalifikacinis laipsnis, ir aukštosios mokyklos nustatytiems ir studento pasirenkamiems didesnės, nei šiame apraše nustatytos būtinos apimties, bendriesiems universitetinių studijų dalykams (pasaulėžiūros ir bendros erudicijos dalykams, kurie nėra tiesiogiai susiję su pagrindinės krypties studijų turiniu);

•  dviejų krypčių – pagrindinės krypties ir aukštosios mokyklos nustatytos ir studento pasirenkamos gretutinės krypties – studijoms, kurias baigus suteikiamas dvigubas – pagrindinės krypties (šakos) ir gretutinės krypties (šakos) kvalifikacinis laipsnis. 

 

Vientisųjų studijų programoje rekomenduojama numatyti galimybę ir nurodyti tvarką, sudarančią sąlygas studentui laisvai pasirinkti dalykų, kurie studijuojami toje pačioje aukštojoje mokykloje (rekomenduotina – kitame studijų padalinyje) ar kitoje aukštojoje mokykloje. Aukštosios mokyklos nustatytos ir studento pasirinktos specializacijos, bendrųjų universitetinių studijų dalykų, gretutinės krypties dalykų pavadinimai, praktikos, studento laisvai pasirenkamų dalykų pavadinimai ir apimtis kreditais įrašoma diplomo priedėlyje. 

 

Vientisųjų studijų programos apraše studijų tikslai turi būti aiškiai suformuluoti ir susieti su asmens, užbaigusio studijas pagal tą programą, įgyjamais studijų rezultatais (žiniomis, mokėjimais ir įgūdžiais). Studijuojamų dalykų tikslai ir turinys, studijų metodai, reikalavimai stojantiesiems turi būti pagrįsti studijų programos tikslais. Studijų programos apimtis, pedagoginio ir mokslinio personalo kvalifikacija, materialioji studijų bazė turi būti pakankami studijų programos tikslams pasiekti. 

 

Vientisųjų studijų programos, modulių ir atskirų dalykų apimtis nustatoma kreditais ir turi būti vienoda nepriklausomai nuo studijų formos (nuolatinės, ištęstinės). Mokymo (mokymosi) būdai, studijų trukmė ir tvarkaraštis nustatomi atsižvelgus į studentų saugos ir sveikatos reikalavimus, o ištęstinės studijų formos trukmė – ir atsižvelgus į galimybes derinti studijas su kitu studentų užimtumu (darbovietėse, atliekant šeimynines pareigas ir kt.). 

 

Per semestrą studijuojamos programos dalykų skaičius negali būti didesnis kaip 7. Kiekvieno dalyko arba modulio studijos baigiamos egzaminu arba studento savarankiškai atlikto darbo (projekto) įvertinimu. Praktika yra atskiras studijų dalykas, įeinantis į 7 dalykų skaičių, kai ji nesusijusi su kuriuo nors vienu studijuojamu dalyku arba susijusi, bet studijų programos vykdytojų yra pagrįstai laikoma atskirtina nuo studijuojamo dalyko. Praktika nėra atskiras studijų dalykas, jeigu ji yra sudėtinė studijuojamo dalyko dalis, tokios praktikos neturi būti studijuojamų dalykų sąraše. 

 

Vientisųjų studijų programa turi būti periodiškai atnaujinama. Per programos akreditavimo laikotarpį 20 procentų programos apraše deklaruotų pagrindinės krypties studijų dalykų gali būti keičiami universiteto senato sprendimu. Pakeitimai turi būti paskelbti aukštosios mokyklos tinklalapyje. Jei per programos akreditavimo laikotarpį pagrindinės krypties studijų dalykų apimtis keičiama daugiau nei 20 procentų arba sujungiamos dvi ar daugiau studijų programų, visos jos turi būti įvertintos ir akredituotos pagal Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro įsakymu. 

 

Vientisųjų studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 300 ir ne didesnė kaip 360 ECTS kreditų. Bendra praktikų apimtis turi būti ne mažesnė kaip 18 ECTS kreditų. Studijų programa baigiama absolvento kompetencijos įvertinimu per baigiamojo darbo (projekto) gynimą ir baigiamuosius egzaminus (kai tai nustatyta norminiuose teisės aktuose), skiriant jiems ne mažiau kaip 15 ECTS kreditų. 

 

Studijų sritys. Studijos aukštosiose mokyklose vyksta 6 studijų srityse: biomedicinos mokslai, fiziniai mokslai, technologijos mokslai, socialiniai mokslai, humanitariniai mokslai ir menai. Studijų sritysyra skaidomos į krypčių grupes, šios į kryptis. Atskiras kryptis sudaro mokslo šakos. 

Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašas yra patvirtintas Vyriausybės.Studijų kryptis sudarančių šakų sąrašas –švietimo ir mokslo ministro. 

 

Priėmimo sąlygos. Į aukštųjų mokyklų vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Stojantys turi teisę pateikti prašymą stoti į kelias aukštąsias mokyklas. 

 

Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato aukštosios mokyklos ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios. 

 

Bendrą studijų vietų skaičių nustato aukštoji mokykla, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų kokybę. 

 

Mokymo metodai. Studijų būdai yra auditorinis darbas, savarankiškas darbas ir praktika. Studijuojama taikant įvairius studijų metodus: paskaitas, pratybas, laboratorinius, projektavimo darbus, seminarus, studento savarankišką darbą, darbą bibliotekoje, grupines užduotis, mokslinį tiriamąjį darbą ir kt., bei visų šių metodų derinius. Studijos gali būti organizuojamos ir nuotoliniu būdu. Auditorinis darbas organizuojamas grupėmis. Konsultacijos gali būti ir individualios. Auditorinio darbo trukmė matuojama akademinėmis valandomis (vienos akademinės valandos trukmė – 45 min.). Aukštųjų mokyklų dėstytojai gali taikyti įvairius dėstymo metodus. Studentams paskaitų metu dėstoma medžiaga ar paskaitų konspektai dažnai yra talpinami aukštosios mokyklos virtualioje aplinkoje. Informacinės technologijos yra plačiai taikomos ir diegiamos studijų procese. 

 

Studentai atlieka fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, atlieka taikomąją mokslinę veiklą, dalyvauja šalies ir užsienio tyrimų programose. Aukštosiose meno mokyklose, be mokslinės veiklos, plėtojama dėstytojų ir studentų meninė veikla, orientuota į visuomenės meninį lavinimą bei meno praktikos ir studijų vienovę.

Visi studijuojantys gali naudotis Lietuvos akademinių bibliotekų tinklo (LABT) teikiamomis galimybėmis. Šis tinklas jungia universitetų, kolegijų, valstybinių mokslo institutų ir Lietuvos mokslų akademijos bibliotekas į Lietuvos virtualią biblioteką.  

 

Vadovėlius ir kitas mokymo priemones studentai perka arba naudojasi aukštųjų mokyklų bibliotekose esančiais fondais. 

 

Studentų vertinimas. Studentų vertinimas vyksta kiekvienos aukštosios mokyklos studijų nuostatų (reglamento) nustatyta tvarka. Atskiruose universitetuose ar kolegijose ši tvarka gali skirtis, tačiau, apskritai galioja keli pagrindiniai vertinimo principai ir būdai. Studijų programa baigiama absolvento kompetencijos įvertinimu per baigiamojo darbo (projekto) gynimą ir  (ar) baigiamuosius egzaminus. 

 

Pagrindinis studijų rezultatų vertinimo būdas yra egzaminas. Daugelyje aukštųjų mokyklų egzaminų skaičius per sesiją yra ribojamas. Kai kurie dalykai gali būti vertinami įskaita, arba galutinis įvertinimas gaunamas taikant kaupiamąjį vertinimą. Kaupiamojo vertinimo tvarką pasirenka ir užduotis parengia dalyko dėstytojas. Egzamino (įskaitos) rezultatai ir rašto darbai vertinami pažymiais.  

 

Studentų žinios per egzaminus vertinamos nuo 1 iki 10 balų, o per įskaitas – įskaityta arba neįskaityta. Aukštoji mokykla gali nustatyti it kitus vertinimo principus. Teigiamu įvertinimu laikomas įvertinimas ne mažesnis nei 5 balai. 

 

Studentų perėjimas į aukštesnį kursą. Studentų perėjimo į aukštesnį kursą sąlygas nustato kiekviena aukštoji mokykla savo studijų reglamente. Nepažangūs studentai gali būti pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka. 

 

Išsilavinimo pažymėjimai. Baigus vientisųjų studijų programas išduodamas kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas ir diplomo priedėlis (priedas). Diplomo priedėlis (priedas) yra neatskiriama diplomo dalis, diplomą papildantis dokumentas, pateikiantis informaciją apie įgyto išsilavinimo turinį. 

 

Studentų įsidarbinamumas. Dauguma Lietuvos aukštųjų mokyklų turi įsteigę savo karjeros centrus, kurie teikia studentams įvairias bendro pobūdžio ir individualias konsultacijas, vykdo įvairius mokymu įsidarbinimo klausimais, padeda susirasti praktikos vietą, o vėliau ir darbą, o darbdaviams – darbuotojus. 

Panašias paslaugas teikia prie miestų ir regioninių darbo biržų įsteigti Jaunimo darbo centrai, kurie teikia atviro informavimo, konsultavimo, profesinio informavimo ir orientavimo paslaugas jaunimui, organizuoja sąveiką su darbo rinkos ir socialiniais partneriais, vykdo projektinę veiklą jaunimo užimtumo iniciatyvų skatinimo srityje, organizuoja įvairius užsiėmimus (darbo klubus, mokymus), rengia informacinę – metodinę medžiagą. 

 

Aukštosios mokyklos, įgyvendindamos įvairius ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, šiuo metu didelį dėmesį skiria studentų verslumo kompetencijai ugdyti, studentų praktikoms verslo įmonėse organizuoti. 

 

2010 m. Seimas pritarė nedarbo mažinimo siūlymų paketui, kuriuo suteikiama daugiau galimybių pradedantiems darbinę veiklą žmonėms, smulkiajam verslui, sudaromos sąlygos plėsti viešųjų darbų finansavimą ir kt. Užimtumo rėmimo įstatymo pataisomis į papildomai remiamų asmenų sąrašą įtrauktas jaunimas iki 29 metų. Tokiu būdu įdarbinus bedarbius iki 29 m. subsidijuojant, jiems bus mokama darbo užmokesčio kompensacija iki 6 mėn., o asmenims, pirmą kartą pradedantiems darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją, dalyvaujantiems darbo įgūdžių įgijimo priemonėje – iki 12 mėn. Anksčiau pagal Užimtumo rėmimo įstatymą jaunimas iki 29 metų nebuvo priskiriamas prie darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų, todėl neturėjo teisės į įdarbinimą subsidijuojant, jei nepriklausė kitoms darbo rinkoje remiamoms asmenų grupėms. 

 

 

Laipsnio nesuteikiančios studijų programos vykdomos aukštosiose mokyklose ir yra skirtos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti šiais atvejais:

• asmenims, siekiantiems įgyti atitinkamą gydytojo specialisto arba šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją, – Medicinos rezidentūros nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2003 m., nustatyta tvarka;

• asmenims, siekiantiems įgyti atitinkamą gydytojo odontologo specialisto profesinę kvalifikaciją, – Odontologijos rezidentūros nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2003 m., nustatyta tvarka;

• asmenims, siekiantiems įgyti veterinarinės medicinos praktikos rūšies veterinarijos gydytojo kvalifikaciją, – Veterinarinės medicinos rezidentūros nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2004 m., nustatyta tvarka;

• asmenims, siekiantiems įgyti pedagogo kvalifikaciją, – Pedagogų rengimo reglamento, patvirtinto švietimo ir mokslo ministro 2012 m. įsakymu, nustatyta tvarka. 

 

 

Medicinos rezidentūra yra skirta gydytojui, siekiančiam įgyti ar pakeisti medicinos praktikos rūšies (specialybės) gydytojo profesinę kvalifikaciją, universitetinės medicinos krypties studijos, kurias baigusiesiems išduodamas rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo specialisto arba šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją. Per rezidentūrą gydytojas rezidentas studijuoja ir atlieka nustatytas pareigas rezidento vadovo prižiūrimas ir įgyja specializuotos medicinos žinių, įgūdžių ir klinikinės patirties. 

 

Rezidentūros studijų forma – dieninės studijos. Per šias studijas skaitomas teorinis kursas, atliekami praktikumai (profesinės veiklos praktika), vadovaujami gydytojų. Šios studijos organizuojamos universitete, universiteto ligoninėje arba universiteto įvertintoje ir parinktoje įstaigoje. Bendra rezidentūros trukmė 3–6 metai. Vienerių metų rezidentūros studijų teorinė ir praktinė dalys susideda vidutiniškai iš 40 kreditų (60 ECTS kreditų). Rezidentūros studijų turinys nustatomas rezidentūros programoje, skirtoje atitinkamai gydytojo specialisto arba šeimos gydytojo profesinei kvalifikacijai įgyti. 

 

Rezidentūros formos yra šios:

•  nepertraukiama rezidentūra – studijos, skirtos gydytojui, siekiančiam įgyti medicinos praktikos rūšies (specialybės) gydytojo profesinę kvalifikaciją;

• pertraukiama rezidentūra – studijos, skirtos gydytojui, siekiančiam pakeisti medicinos praktikos rūšies (specialybės) gydytojo profesinę kvalifikaciją, kai studijuojama tarpsniais. 

 

Į rezidentūrą priimami asmenys, įgiję medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir turintys Lietuvojear užsienyje išduotus Lietuvoje teisės aktų nustatyta tvarka pripažintus aukštojo mokslo diplomą ir internatūros pažymėjimą. Turėti internatūros pažymėjimą nereikalaujama iš gydytojo, įgijusio Lietuvoje gydytojo pediatro kvalifikaciją ir stojančio į vaikų ligų, vaikų chirurgijos arba vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūrą, taip pat gydytojo Europos Sąjungos valstybės, Šveicarijos ar valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečio, medicinos išsimokslinimą įgijusio ne Lietuvoje, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje, Šveicarijoje ar valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, jeigu toje valstybėje dokumentas, patvirtinantis, kad atlikta bendroji medicinos praktika, neišduodamas. 

 

Rezidentui rezidentūros laikas įskaitomas į gydytojo specialųjį darbo stažą. Rezidento vadovui rezidentūros programos laikotarpiai, kuriuos jis vadovauja rezidentui, įskaičiuojami į gydytojo specialųjį darbo stažą. 

 

 

Odontologijos rezidentūra yra universitetinės odontologijos krypties studijos, kurias baigusiesiems išduodamas rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo odontologo specialisto profesinę kvalifikaciją. Per rezidentūrą gydytojas odontologas rezidentas studijuoja ir atlieka nustatytas pareigas rezidento vadovo prižiūrimas ir įgyja specializuotos odontologijos žinių, įgūdžių ir klinikinės patirties. 

 

Rezidentūros studijų forma – dieninės studijos. Per jas skaitomas teorinis kursas, atliekami praktikumai (profesinės veiklos praktika), vadovaujami gydytojų odontologų. Šios studijos organizuojamos universitete, universiteto ligoninėje arba universiteto įvertintoje ir parinktoje įstaigoje. Bendra rezidentūros trukmė – 3–4 metai. Vienerių metų rezidentūros studijų teorinė ir praktinė dalys susideda vidutiniškai iš 40 kreditų (60 ECTS kreditų). 

 

Į rezidentūrą priimami asmenys, įgiję gydytojo odontologo profesinę kvalifikaciją ir turintys Lietuvojear užsienyje išduotus Lietuvos teisės aktų nustatyta tvarka pripažintus aukštojo mokslo diplomą ir internatūros pažymėjimą. Turėti internatūros pažymėjimą nereikalaujama iš gydytojo odontologo Europos Sąjungos valstybės, Šveicarijos ar valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiui, odontologijos išsimokslinimą įgijusio ne Lietuvoje, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje, Šveicarijoje ar valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, jeigu toje valstybėje dokumentas, patvirtinantis, kad atlikta bendroji odontologijos praktika, neišduodamas. 

 

Rezidentui rezidentūros laikas įskaitomas į gydytojo odontologo specialųjį darbo stažą. Rezidento vadovui rezidentūros programos laikas, kurį jis vadovauja rezidentui, įskaitomas į gydytojo odontologo specialųjį darbo stažą. 

 

 

Veterinarinės medicinos rezidentūra – universitetinės studijos, skirtos veterinarinės medicinos vientisąsias studijas baigusiam veterinarijos gydytojui, siekiančiam įgyti veterinarinės medicinos praktikos rūšies (specialybės) veterinarijos gydytojo kvalifikaciją. Rezidentūros studijas sudaro teorinė ir praktinė dalys, baigiamojo darbo parengimas ir gynimas. Rezidentūros studijų forma – dieninė. 

 

Į rezidentūrą gali būti priimami asmenys, baigę veterinarinės medicinos vientisąsias studijas ir įgiję veterinarijos gydytojo kvalifikaciją ar teisės aktų nustatyta tvarka jai prilygintą kvalifikaciją. Rezidentūros metu rezidentas įgyja veterinarinės medicinos praktikos rūšies (specialybės) žinių, gebėjimų bei patirties ir atitinkamą veterinarijos gydytojo specialisto kvalifikaciją. Baigus rezidentūrą, išduodamas rezidentūros pažymėjimas. 

 

Veterinarijos gydytojo rengimo rezidentūroje trukmė pagal valstybinės veterinarijos ir klinikinės veterinarijos specialybes – 2 metai. Rezidentūros apimtis yra ne didesnė kaip 80 kreditų (120 ECTS kreditų); ne mažiau kaip 50 procentų šios apimties sudaro praktinė dalis. 

 

Rezidentūra gali būti:

• pagrindinė – studijos, skirtos vientisąsias studijas baigusiam veterinarijos gydytojui, siekiančiam įgyti veterinarinės medicinos praktikos rūšies (specialybės) veterinarijos gydytojo kvalifikaciją;

• papildomoji – studijos, skirtos veterinarijos gydytojui, įgijusiam veterinarinės medicinos praktikos rūšies (specialybės) veterinarijos gydytojo kvalifikaciją ir siekiančiam papildomai įgyti kitą veterinarinės medicinos praktikos rūšies (specialybės) veterinarijos gydytojo kvalifikaciją. 

 

Rezidento vadovui rezidentūros studijų programos laikotarpiai, kurių metu jis vadovauja rezidentui, įskaičiuojami į veterinarijos gydytojo specialųjį darbo stažą. 

 

 

Į pedagogines studijas pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas priimami aukštojo mokslo kvalifikaciją turintys asmenys, siekiantys tapti mokomojo dalyko (mokomųjų dalykų) mokytojais arba profesijos mokytojais. Tokiems asmenims gali būti įskaityti ankstesnių studijų metu išklausyti ir atsiskaityti studijų dalykai, atlikta pedagoginė praktika, jei jų pobūdis ir apimtis atitinka laipsnio nesuteikiančios pedagoginių studijų programos dalykus ir reikalavimus. Baigus tokią studijų programą suteikiama atitinkamo mokomojo dalyko (mokomųjų dalykų) mokytojo arba profesijos mokytojo kvalifikacija, patvirtinama pažymėjimu.

Laipsnio nesuteikiančių pedagoginių studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 60 ECTS kreditų. 

 

Pedagoginės studijos skirtos Mokytojų profesijos kompetencijos apraše nustatytoms žinioms ir supratimui įgyti, gebėjimams ir vertybėms ugdyti. Jas sudaro:

• teorinė dalis, kurios apimtis yra ne mažesnė kaip 30 ECTS kreditų (prioritetas teiktinas dalyko metodikai, psichologijai, pedagogikai; į šią dalį įeina teorinis ar teoriją ir praktiką integruojantis pedagoginių studijų baigiamasis darbas; pedagoginių studijų baigiamajam darbui skiriama ne daugiau kaip 3 ECTS kreditai, kreditų apimties požiūriu jis negali būti tapatinamas su bakalauro, magistro baigiamuoju darbu);

• pedagoginė praktika, kurios apimtis ne mažesnė kaip 30 ECTS kreditų; kai pedagoginės studijos vykdomos pagal šio reglamento 4 punkte nustatytą būdą, pedagoginė praktika turi prasidėti pirmaisiais studijų metais; dėl būtinybės praktikos vadovui ir mentoriui aktyviai dalyvauti praktikanto veikloje, studento savarankiškas darbas rengiantis pamokoms ir jas stebint negali sudaryti daugiau nei 40 procentų pedagoginės praktikos apimties. 

 

Pedagogams rengti skirtų studijų programų bendrojo lavinimo dalies rekomenduojamos sritys – ugdymo filosofija, profesinės užsienio kalbos vartosenos tobulinimas, profesinės kalbos kultūra.  Rekomenduojama, kad pedagogams rengti skirtose studijų programose siūlomi pasirenkamieji dalykai būtų orientuoti į Mokytojų profesijos kompetencijos apraše apibrėžtų kompetencijos aspektų ugdymą. 

 

Studijų sritys. Studijos aukštosiose mokyklose vyksta 6 studijų srityse: biomedicinos mokslai, fiziniai mokslai, technologijos mokslai, socialiniai mokslai, humanitariniai mokslai ir menai. Studijų sritys yra skaidomos į krypčių grupes, šios į kryptis. Atskiras kryptis sudaro mokslo šakos.

Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašas yra patvirtintas Vyriausybės 

Studijų kryptis sudarančių šakų sąrašas –švietimo ir mokslo ministro.

Priėmimo sąlygos.Asmenys, stojantys į laipsnio nesuteikiančias studijų programas, priimami aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka. 

 

Studentų perėjimas į aukštesnį kursą. Studentų perėjimo į aukštesnį kursą sąlygas nustato kiekviena aukštoji mokykla savo studijų reglamente. Nepažangūs studentai gali būti pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka. 

 

Išsilavinimo pažymėjimai. Baigus laipsnio nesuteikiančias studijų programas, išduodamas baigtas studijas liudijantis pažymėjimas. 

 

Studentų įsidarbinamumas. Dauguma Lietuvos aukštųjų mokyklų turi įsteigę savo karjeros centrus, kurie teikia studentams įvairias bendro pobūdžio ir individualias konsultacijas, vykdo įvairius mokymu įsidarbinimo klausimais, padeda susirasti praktikos vietą, o vėliau ir darbą, o darbdaviams – darbuotojus. 

 

Panašias paslaugas teikia prie miestų ir regioninių darbo biržų įsteigti Jaunimo darbo centrai, kurie teikia atviro informavimo, konsultavimo, profesinio informavimo ir orientavimo paslaugas jaunimui, organizuoja sąveiką su darbo rinkos ir socialiniais partneriais, vykdo projektinę veiklą jaunimo užimtumo iniciatyvų skatinimo srityje, organizuoja įvairius užsiėmimus (darbo klubus, mokymus), rengia informacinę – metodinę medžiagą. 

 

Aukštosios mokyklos, įgyvendindamos įvairius ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, šiuo metu didelį dėmesį skiria studentų verslumo kompetencijai ugdyti, studentų praktikoms verslo įmonėse organizuoti. 

 

2010 m. Seimas pritarė nedarbo mažinimo siūlymų paketui, kuriuo suteikiama daugiau galimybių pradedantiems darbinę veiklą žmonėms, smulkiajam verslui, sudaromos sąlygos plėsti viešųjų darbų finansavimą ir kt. Užimtumo rėmimo įstatymo pataisomis į papildomai remiamų asmenų sąrašą įtrauktas jaunimas iki 29 metų. Tokiu būdu įdarbinus bedarbius iki 29 m. subsidijuojant, jiems bus mokama darbo užmokesčio kompensacija iki 6 mėn., o asmenims, pirmą kartą pradedantiems darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją, dalyvaujantiems darbo įgūdžių įgijimo priemonėje – iki 12 mėn. Anksčiau pagal Užimtumo rėmimo įstatymą jaunimas iki 29 metų nebuvo priskiriamas prie darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų, todėl neturėjo teisės į įdarbinimą subsidijuojant, jei nepriklausė kitoms darbo rinkoje remiamoms asmenų grupėms. 

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. įsakymu Dėl jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo plano patvirtinimo pradedama įgyvendinti ES Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos.  Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslas – suaktyvinti jaunimą per kaip įmanoma trumpesnį laikotarpį: išlaikant ryšį su darbo rinka arba užtikrinant tolesnio išsilavinimo galimybę. Taip siekiama mažinti jaunimo nedarbą ir pagerinti jaunuolių, kurie nei dirba, nei mokosi, padėtį, padedant susirasti darbą baigus mokslus.

 

Nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. veikia priemonė "Parama pirmajam darbui", skirta jaunimo užimtumui skatinti. Darbdaviams, kurie įdarbino darbinės patirties neturinčius darbuotojus, kompensuojama dalis pirmą kartą įsidarbinusio jauno žmogaus darbo užmokesčio. Paramos forma – dalies darbo užmokesčio kompensavimas. Darbdaviui pageidaujant (pateikus paraišką), ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį bus kompensuojama fiksuota darbuotojo atlyginimo dalis (t. y. 23,3 proc. nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio) už pirmą kartą įsidarbinusį ir iki tol pagal darbo sutartį nedirbusį jauną asmenį nuo 16 iki 29 metų. Iki 2014 m. rugsėjo 30 d. pagal priemonę „Parama pirmajam darbui“ gauta 22 545 paraiškų dėl jaunų darbuotojų darbo užmokesčio dalies kompensacijos, iš jų dėl 16 296 priimti teigiami sprendimai. Įmonėms jau išmokėta 17,474 mln. Lt (5,06 mln. €) už 15 508 pirmą kartą įdarbintus jaunuolius, paremta 2 249 įmonės. Priemonę įgyvendina garantijų institucija INVEGA.