Mokiniui iki 16 metų mokytis yra privaloma. Privalomas mokymasis paprastai trunka iki 10 klasės (dažnai pagrindinio ugdymo baigimas sutampa su 16 metų sukaktimi).

Pagrindinio ugdymo programos pradeda mokytis mokiniai, pabaigę pradinio ugdymo programą. Pagrindinio ugdymo programa trunka 6 metus. Privaloma pagrindinio ugdymo programa sudaryta iš dviejų dalių. I-oji dalis yra ketverių metų ir ji yra įgyvendinama 5–8 klasėse. II-oji dalis yra dvejų metų. Ji yra įgyvendinama 9–10 (gimnazijos I–II) klasėse.

Pagrindinis ugdymas organizuojamas pagal Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašą, 2017-2018 ir 2018-2019 m. m. pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendruosius ugdymo planus ir kt. teisės aktus.

Mokyklos ugdymo plano rengimas

Mokykla pagal ugdymo programas rengia savo ugdymo planą. Mokyklos ugdymo plane aprašomas ugdymo turinio įgyvendinimas, pateikiami sprendimai, kaip organizuojamas ugdymo procesas, mokinių pažangos vertinimas ir t.t. Ugdymo planą rengia mokyklos vadovo sudaryta darbo grupė. Jai vadovauja pats vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Mokyklos ugdymo planą tvirtina mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba ir institucija, turinčia savininko teises.

Bendrosiose ugdymo programose dalyko turinys pateikiamas dvejiems metams. Mokykla pati apsisprendžia, kaip ugdymo plane skirstyti dalyko turinį. Ugdymo planas gali būti vieneriems arba dvejiems metams. Ugdymo plane nurodomi privalomi ugdymo dalykai ir pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai.

Pagrindinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys:

• dorinis ugdymas (etika, tikyba); 

• kalbos (lietuvių kalba ir literatūra, gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių), užsienio kalbos); 

• matematika;

• gamtamokslinis ugdymas (biologija, chemija, fizika); 

• socialinis ugdymas (istorija, geografija, pilietiškumo ugdymas, socialinė-pilietinė veikla, ekonomika ir verslumas, psichologija); 

• meninis ugdymas (dailė, muzika, šokis, teatras, šiuolaikiniai menai); 

• informacinės technologijos; 

• technologijos;

• kūno kultūra;
• bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas (žmogaus sauga, sveikatos ugdymas, etninė kultūra ir kt). 

Pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla (toliau – pažintinė kultūrinė veikla) yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Mokykla atsižvelgia į bendrosiose programose numatytą turinį, pasiekimus ir mokinių amžių ir priima sprendimą, kiek pamokų per mokslo metus skirs šiai veiklai. Privalomai socialinei-pilietinei veiklai skiriama ne mažiau kaip 10 valandų (pamokų) per mokslo metus.

Pagrindinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per savaitę 2017–2018, 2018–2019 mokslo metais:

Pastabos:

* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba;

** valandų (pamokų) skaičius per metus.

Lentelėje nurodomi: dalykai ir minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per savaitę; rekomenduojamas kiekvienoje klasėje dalykui skiriamų savaitinių pamokų paskirstymas; neformaliajam švietimui skiriamų valandų skaičius; pamokų, skiriamų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti skaičius – pagrindinio ugdymo programos I-ajai ir II-ajai daliai.

Lentelėje pateiktų duomenų paaiškinimas. Pavyzdžiui, „Biologija 7 ir 8 klasė: 2;1 / 1;2 / 3;0“. Pateikiami galimi pamokų skirstymo variantai: 2 pamokos 7 klasėje ir 1 pamoka 8 klasėje arba atvirkščiai, arba 3 pamokos 7 klasėje. 9–10 ir gimnazijos I–II klasėms skiriamą dailės ir muzikos pamokų laiką 1;1 ir 1;1 galima keisti šiuolaikine menų programa. Mokykla gali rinktis ir kitokį pamokų skirstymo variantą.

Yra mokyklų, kuriose yra įteisintas tautinės mažumos kalbos mokymas, ir mokyklų, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba. Pirmuoju atveju tautinės mažumos kalbos mokoma pagal gimtosios kalbos programą. O kitų dalykų mokoma lietuvių kalba, išskyrus užsienio kalbas. Tautinės mažumos kalba taip pat gali būti mokomi kai kurie pasirenkamieji dalykai.

Kai mokykloje yra įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, pagrindinio ugdymo programos vykdomos dvikalbio ugdymo būdu: tautinės mažumos kalba ir lietuvių kalba. Kiekviena mokykla užtikrina minimalų dalykų, kurių mokoma lietuvių kalba, skaičių. Jei tėvai ar mokiniai pageidauja lietuvių kalba mokytis daugiau dalykų, nei nustatyta teisės aktais, mokykla privalo tai užtikrinti.

Galimybė rinktis mokymosi metodus ir priemones

Siekdamas bendrųjų ugdymo tikslų, mokytojas turi visišką laisvę pasirinkti tinkamus ugdymo metodus ir priemones, susidaryti jų derinius, kurtis autentišką darbo stilių. Tai daroma atsižvelgiant į realią situaciją: mokinių poreikius ir galimybes, paties mokytojo gebėjimus ir savybes, kintantį sociokultūrinį kontekstą. Mokytojas turi teisę siūlyti savo individualias programas, pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas. Rinkdamasis metodus, mokytojas ugdymo procesą turi grįsti interpretaciniais, o ne reprodukciniais metodais.

Mokytojas mokymo procese taip pat skatinamas pritaikyti naujas kompiuterines ir informacines technologijas. Projektų metodas – vienas iš ugdymo būdų, padedančių integruoti formalųjį ir neformalųjį ugdymo turinį. Nuo 2017-2018 m. m. yra privaloma pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla (pažintinė kultūrinė veikla), kuri yra sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Mokykla pati pasirenka, kiek šiai veiklai skirs pamokų per metus. Ši veikla turi būti organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose. Pavyzdžiui, muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose.

Vadovėliai ir pratybų sąsiuviniai nėra privalomos mokymosi priemonės. Mokytojas gali rinktis šaltinius, video ir audio įrašus ir kitas mokymosi priemones, kurios skatina mokinių kūrybiškumą, savarankiškumą ir t.t. Mokinio krepšelio metodikoje yra numatytos lėšos mokymosi priemonėms įsigyti.

Ugdymo turinio individualizavimas

Bendrosios programos suteikia mokykloms ir mokytojams realią galimybę įsitraukti į ugdymo turinio kūrimą. Tai yra, pritaikyti ugdymo turinį ir metodus klasės ir individualiems moksleivių poreikiams ir galioms, derinti su mokyklos keliamais tikslais, mokytojo turima patirtimi ir ištekliais. Individualūs mokymo metodai taikomi dirbant su gabiaisiais ir mokymosi sunkumų patiriančiais mokiniais.

Mokytojai taiko tokius mokymo metodus, kurie ugdo mokinių aktyvumą, savarankiškumą, kritinį ir kūrybinį mąstymą, konstruktyvumą, gebėjimą spręsti problemas, orientuotis aplinkoje, atsakingai veikti.