Mokytojams yra sudaromos sąlygos tobulinti kvalifikaciją. Mokyklos steigėjas užtikrina, kad mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims būtų apmokėtos ne mažiau kaip 5 dienų per metus kvalifikacijos tobulinimo išlaidos. Tokia nuostata įtvirtinta Švietimo įstatyme.
Kvalifikacijos tobulinimas – neformalusis švietimas ir savišvieta, kuriais siekiama įgyti, plėtoti profesinei veiklai reikalingas kompetencijas.
2012 m. gegužės mėnesį švietimo ir mokslo ministro įsakymu buvo patvirtinta Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcija. Koncepcijoje išskiriamos šios kompetencijų įgijimo formos:
- individualus tobulinimasis (įskaitant mokslinę veiklą, profesines publikacijas);
- kolegialus dalijimasis patirtimi (metodinių grupių, dalykinių asociacijų veikla, pamokų ir kitos pedagoginės veiklos demonstravimas ir stebėjimas, konsultavimas ir konsultavimasis);
- specializuoti renginiai (kursai, seminarai, mokymai, praktikos);
- akademinis (aukštesnės pakopos ar kitos krypties, gretutinės, laipsnio nesuteikiančios studijos);
- viešoji nedarbinė veikla (visuomeninė, kultūrinė, meninė raiška).
Pagal šios koncepcijos nuostatas, kvalifikacijos tobulinimas turi nuosekliai pratęsti pedagogo rengimą aukštojoje mokykloje ir trukti visą profesinės veiklos laikotarpį. Ypač pabrėžiama visokeriopa pagalba trūkstamoms kompetencijoms įgyti pirmaisiais pedagoginio darbo metais.
2015 rugpjūčio 13 d. Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo prioritetus 2015-2016 metams. 2016 m. gegužės mėnesį Švietimo ir mokslo ministerija dėl Valstybės audito išvadų dėl Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo pradėjo viešas konsultacijas dėl 2017-2019 m. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo prioritetų.
Organizaciniai aspektai
Švietimo ir mokslo ministerija planuoja lėšas profesiniam pedagogų tobulėjimui, organizuoja, koordinuoja ir drauge su kitomis mokytojų profesiniu tobulėjimu suinteresuotomis institucijomis vykdo mokytojų profesinio tobulėjimo sistemos tyrimus, kvalifikacijos tobulinimo renginių poreikio analizę.
Institucijų, organizuojančių mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, tipai: metodiniai centrai prie mokyklų; savivaldybių mokytojų švietimo centrai; kvalifikacijos tobulinimo institucijos prie aukštųjų mokyklų. Mokytojų kvalifikacijai tobulinti skirtus renginius gali organizuoti ir nevyriausybinės organizacijos, Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžios įstaigos.
Mokytojai, pageidaujantys dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, gali kreiptis į savo mokyklos už atestaciją ir kvalifikacijos tobulinimą atsakingus vadovus arba tiesiai į regioninius mokytojų švietimo centrus. Savivaldybių švietimo padaliniai, regioniniai mokytojų švietimo centrai nuolat skelbia kvalifikacijos tobulinimo programų, seminarų ir kitų renginių planus.
Kvalifikacijos tobulinimo institucijų paslaugos yra mokamos. Didžioji dalis kvalifikacijos tobulinimo renginių yra padengiama iš valstybės ir savivaldybių biudžeto, o kai kurie – pačių mokytojų asmeniškai. Pradėjus įgyvendinti bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo reformą, lėšos kvalifikacijai tobulinti yra numatomos mokyklos biudžete ir jų absoliutus dydis priklauso nuo mokinių skaičiaus mokykloje („mokinio krepšelio“).
Priėmus Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepciją, mokytojo kvalifikacijos tobulinimas, kaip ir anksčiau, numatomas finansuoti iš valstybės biudžeto (mokinio krepšelio) ir kitų šaltinių. Mokytojui numatoma galimybė kaupti kelerių metų lėšas, valstybės skiriamas jo kvalifikacijai tobulinti. Mokyklose atsirasianti nauja funkcija (ne etatas) – profesinio tobulinimosi konsultantas kiekvienam padės susidaryti tobulinimosi planą.
Pedagogas taip pat įgyja teisę kas aštuonerius darbo metus periodiškai gauti iki vienerių metų trukmės kvalifikacijos tobulinimo stažuotę, jos metu neprarasdamas gaunamo atlyginimo.
Paskata dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose
Mokytojui dalyvavimas kvalifikacijos tobulinimo renginiuose yra svarbus, nes 5 kvalifikacijos tobulinimo dienos per metus yra būtina sąlyga atestuojantis aukštesnei ar pasitvirtinant turimą kvalifikacinę kategoriją. Aukštesnė kvalifikacinė kategorija lemia didesnį atlyginimą.
Reikšmingos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo paskatos yra teisė ir galimybė rinktis tobulinimosi sritis ir formas, derinant jas su švietimo įstaigos ir nacionaliniais poreikiais, galimybė daryti vadybos karjerą, įgijus reikiamą vadybinę kompetenciją. Taip pat pasitenkinimas sėkmingu darbu, įgijus naujas ar aukštesnes kompetencijas.