Politinė situacija

2020 m. spalį vykusius Seimo rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (konservatoriai)(TS-LKD). Ji gavo 50 mandatų Seime. TS-LKD kartu su dviem taip pat į parlamentą patekusiomis liberaliomis partijomis – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu (LRLS, 11 mandatų) ir Laisvės partija (LP, 11 mandatų) – sudarė koaliciją ir suformavo centro-dešinės Vyriausybę. Šios kadencijos Vyriausybė pasirinko ministrais skirti politikus (daugiau nei pusė iš 14 ministrų yra ir Seimo nariais). Švietimo, mokslo ir sporto ministre yra paskirta TS-LKD partijos narė, socialinių mokslų daktarė Jurgita Šiugždinienė, turinti daugiau nei 15 metų darbo patirtį viešojo valdymo srityje. Ministrė yra ėjusi studijų prorektorės ir laikinosios rektorės pareigas Kauno technologijos universitete. J. Šiugždinienės prioritetiniai tikslai šios Vyriausybės kadencijoje – vienodos starto pozicijos visiems Lietuvos vaikams, geros darbo sąlygos mokytojams ir pasaulinio lygio mokslas (kartu su pedagogų rengimu). Seimo Švietimo ir mokslo komitetui vadovauti paskirtas LP narys fizikas akademikas Artūras Žukauskas, 2015-2020 buvęs Vilniaus universiteto rektoriumi.

2020-2024 m. Vyriausybės programa. Savo ketverių metų veiklos programoje Vyriausybė nusistatė pagrindines misijas. Pirmoji misija yra „Vienodos starto pozicijos visiems Lietuvos žmonėms“. Šios misijos Vyriausybė nusimatė siekti prioritetiniais darbais:

• Visiems prieinamas, kokybiškas ankstyvasis ugdymas.
• Visiems prieinama gera mokykla ir šiuolaikinio ugdymo turinys.
• Patraukli mokytojo darbo vieta ir pedagogų rengimo ekscelencijos centrai.
• Lyderystė skaitmeninio švietimo srityje.
• Pasaulinio lygio mokslas.
• Aukščiausios kokybės, tarptautiškos ir prieinamos studijos.
• Modernus, efektyvus ir į misijas orientuotas aukštojo mokslo valdymas.
• Rinkos poreikius atliepianti profesinio mokymo sistema.
• Mokymosi visą gyvenimą galimybė kiekvienam Lietuvos gyventojui.

Vyriausybė, įvertinusi tai, kad pokyčiai švietime įgyvendinami ilgiau nei viena kadencija, iniciavo Nacionalinio susitarimo dėl švietimo rengimą, kad partijų atstovai susitartų dėl esminių švietimo principų ir jų laikytųsi iki 2030, nepriklausomai nuo to, kas laimės kitus rinkimus. Dėl dokumento turinio diskutuoja parlamentinių partijų ir pora mišrios grupės atstovų, Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos vadovė ir Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė. Tikimasi, kad susitarimą pavyks pasiekti 2021 m. birželį – rugsėjį.

Antra daugiausiai rinkimuose balsų surinkusi partija yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Šios partijos frakcijai Seime priklauso 32 vietos. Šios partijos atstovas buvęs Ministras Pirmininkas paskirtas opozicijos lyderiu Seime. LVŽS taip pat yra sudariusi šešėlinę Vyriausybę, kurioje švietimo, mokslo ir sporto šešėlinio ministro pozicija yra patikėta buvusiam Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui archeologui akademikui Eugenijui Jovaišai. Likusias vietas dalinasi Lietuvos socialdemokratų partija (13 mandatų), Darbo partija (10 mandatų) ir mišri frakcija, kurią sudaro arba pavieniai į Seimą nepatekusių partijų nariai, arba patys save išsikėlę ir išrinkti politikai. Kiti Seimo rinkimai – 2024 metais.

Ekonominė situacija

Lietuvą, kaip ir visą pasaulį, palietė pandemija COVID-19. Užfiksavus pirmuosius ligos atvejus, 2020 m. kovo 15 d. buvo įvestas griežtas karantinas – uždarytos nebūtiniausių prekių parduotuvės, uždraustos paslaugos. Viešajame sektoriuje darbas buvo organizuojamas nuotoline forma. Ir privatus sektorius buvo skatinamas dirbti nuotoliu. Sustabdžius verslus, darbuotojai buvo išleisti į prastovas. Ikimokyklinio amžiaus ir pradinių klasių vaikų tėvai naudojosi galimybe pasinaudoti vaiko priežiūros išmoka kol neveikė darželiai, o pradinukų ugdymas mokyklose vyko nuotoliu.

Trumpai atsikvėpus nuo karantino vasaros metu ir ankstyvą rudenį, jis vėl buvo įvestas lapkričio mėnesį. Stabdytos maitinimo, pramogų paslaugos. Itin griežtas karantinas įvestas nuo 2020 m. gruodžio vidurio, užsikrėtusiųjų skaičiams pasiekus 3-4 tūkst. susirgimų per parą ir, kartu, išaugus mirčių skaičiui. 2021 m. pirmaisiais dvejais mėnesiais buvo tęsiamas griežtas karantinas, siekiant suvaldyti pandemiją, ir ribojimai sumažinti tuomet, kai pandemija buvo valdoma. 2021 m. kovo mėnesį Lietuvoje aptikus viruso mutacijas ir po truputį vykstant vakcinavimui, apribojimai maitinimo, poilsio, pramogų, laisvalaikio paslaugoms išlieka galioti.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 1,9 proc. Jei pandemija bus sėkmingai suvaldyta, augimas galėtų siekti net 4,5 proc., o jei tai užtruktų, BVP smuktų 3,3 proc. Finansų ministerija skaičiuoja, kad 2021 metais BVP galėtų augti 2,8 proc. Šalies eksportas, tikimasi, augs 4–6 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,1–1,4 proc. Nors šalyje išaugo nedarbas, tam tikruose sektoriuose, pavyzdžiui, statybų, transporto, vis didėja darbuotojų trūkumas. Valdyti situacijai įmonės samdosi darbuotojus iš trečiųjų šalių.

 Lietuva 2018 m. tapo pilnateise Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare. Vien stojimas į šią organizaciją pareikalavo šalį pasitempti švietimo srityje. Būdama EBPO nare, Lietuva naudojasi EBPO naujausiais tyrimais ir pasitelkia EBPO ekspertus, vertinant švietimo situaciją įvairiais aspektais. Tyrimų duomenys naudojami formuojant politinius sprendimus.

Lietuva nuo 2015 m. prisijungė prie euro zonos. Stojimo ir buvimo euro zonoje griežti konvergencijos reikalavimai (infliacijos lygis, valstybės skolos dydis ir kt.) padeda subalansuoti šalies biudžetą ir žymiai neviršyti šalies finansinių galimybių. 

Išlaidos švietimui

Valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos švietimui, palyginti su BVP, proc.

Duomenų šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

*Patikslinti ir perskaičiuoti duomenys

Realios išlaidos švietimui, nors BVP dalis švietimui mažėja, praktiškai nesumažėjo. Fiksuojamas sumažėjimas susidarė dėl to, kad, atsigaunant šalies ekonomikai, didėjo bendrasis vidaus produktas. Visgi politiniu lygmeniu – Seimo nutarimu patvirtintoje Valstybinėje švietimo 2013-2022 m. strategijoje – užsibrėžta išlaikyti ne mažiau kaip 6 proc. nuo BVP švietimui. Kartu, diskutuojant dėl Nacionalinio susitarimo dėl švietimo, kalbama apie papildomus rodiklius, indikuojančius išlaidų švietimui didėjimą, t.y. vienam mokiniui / studentui tenkančios išlaidos, palyginus su BVP.

Suaugusiųjų išsilavinimo lygis

Mokymosi visą gyvenimą lygis (25-64 amžiaus gyventojai), proc.

Duomenų šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Miesto gyventojai yra linkę aktyviau mokytis nei kaimiškų vietovių gyventojai. Statistika rodo, kad 2020 m. mokymosi visą gyvenimą lygis mieste yra 8,2 proc., tuo tarpu kaime – 4,8 proc. Skirtumas tarp moterų ir vyrų, dalyvaujančių mokymesi visą gyvenimą, svyruoja tarp 2 ir 3 proc., nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Pastebima, kad besimokančių vyrų didėjo truputį daugiau nei moterų. Palyginus su 2019 metais, besimokančiųjų skaičius šoktelėjo. Tai būtų galima sieti su pandemija COVID-19, kurios metu žmonės daugiau laiko skiria savišvietai.

Gyventojų išsilavinimas, 15 metų ir vyresni (tūkst.)

Duomenų šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Lietuvoje kasmet didėja aukštąjį išsilavinimą įgijusių gyventojų (šiuo metu Lietuvoje nėra studijų programų, atitinkančių ISCED 5 lygį). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2020 m. buvo 59,6 proc. 30-34 m. gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Lyginant gyventojus pagal jų išsilavinimą pagal gyvenamąją vietovę, mieste gyvena daugiau asmenų su aukštuoju išsilavinimu, kaime – su viduriniu, poviduriniu išsilavinimu, suteikiančiu profesinę kvalifikaciją. Tiek mieste, tiek kaime daugiau moterų nei vyrų yra įgijusios aukštąjį išsilavinimą. Tuo tarpu daugiau vyrų nei moterų yra įgiję kurį nors bendrojo išsilavinimo lygį kartu su profesine kvalifikacija, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietovės.