2021

Nuo 2020 m. gruodžio 15 d., kai buvo labai sugriežtinti karantino reikalavimai, aukštojo mokslo studijos vykdomos nuotoliniu būdu. Privalomosios praktikos, praktiniai mokymai ar kompetencijų vertinimas, kurių neįmanoma įgyvendinti nuotoliniu būdu, gali vykti kontaktiniu būdu užtikrinant nustatytas asmenų srautų valdymo ir saugumo reikalavimus.

2021–2022 m. m. aukštojo mokslo studijos kontaktiniu būdu galimos tik tiems, kurie yra pasiskiepiję, persirgę arba turi ne anksčiau nei prieš 48 valandas (skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento) atlikto SARS-CoV-2 PGR tyrimo neigiamą atsakymą.

Nustačius COVID-19 atvejį, vykdant profesinį mokymą ar aukštojo mokslo studijas, izoliuojamas asmuo, kuriam patvirtinta koronaviruso infekcija. Visi su juo kontaktą turėję nesiskiepiję ir nepersirgę asmenys privalo izoliuotis 10 dienų.

2020

Lietuvoje nuo 2020 m. kovo 16 d., paskelbus karantiną dėl COVID-19 pandemijos, buvo uždarytos visos švietimo ir aukštojo mokslo įstaigos. Kartu savo įprastą veiklą sustabdė aukštosios mokyklos – kolegijos ir universitetai – ir buvo pereita prie nuotolinio studijų pobūdžio.

Nuo gegužės 25 d. leista studijas aukštojoje mokykloje vykdyti kontaktiniu būdu, jei kiti studijų variantai nėra įmanomi. Atnaujintam studijavimo procesui buvo keliami šie saugumo reikalavimai:

• laikytis grupių izoliacijos principo, tai yra, organizuoti studijas taip, kad nesimaišytų skirtingų grupių studentai. Pavyzdžiui, įstaigoje numatyti judėjimo kryptis.
• Tarp studentų mokymo vietose turi būti išlaikomas 1 m atstumas.
• Patalpos turi būti dažnai vėdinamos, dezinfekuojami dažnai liečiami paviršiai.
• Turi būti laikomasi bendrų higienos reikalavimų (plauti rankas, čiaudėjimo etiketo ir kt.), sudarytos sąlygos dezinfekuoti rankas, viduje patalpose dėvimos veido apsaugos priemonės.
• Vertinama studentų ir dėstytojų savijauta – matuojama temperatūra, stebima, ar nėra infekcijų požymių.

Nuo birželio 1 d. dar sušvelninti reikalavimai: aukštosiose mokyklose nebelieka reikalavimo išlaikyti 1 m atstumą vienas nuo kito. Patariama toliau riboti mokinių, studentų srautus, apsiriboti trumpesniu kontaktu, dėvėti veido kaukes ir kt. 

2020-2021 mokslo metai aukštosiose mokyklose. Aukštosios mokyklos pradėjo studijas rugsėjo 14. Tik rugsėjo pirmąją savaitę pasibaigė priėmimas į aukštąsias mokyklas ir buvo pasirašytos studijų sutartys su studentais. Šių mokslo metų studijų procesas prasideda vėliau, nes dėl karantino buvo pavėlinti brandos egzaminai. Brandos egzaminų rezultatai sudaro stojamąjį balą į aukštąją mokyklą.

Prasidedančioms studijoms keliami šie reikalavimai:

• tarp studentų ir studentų ir dėstytojų turi būti išlaikomas ne mažesnis kaip 1 m atstumas. Jei tarp jų negali būti išlaikomas bent 2 m atstumas, uždarose erdvėse būtina dėvėti veido apsaugos priemones: kaukes, respiratorius, kt. Kaukių leidžiama nedėvėti asmenims su negalia, kurie dėl savo sveikatos būklės negali dėvėti kaukių. Jei darbuotojas negali dėvėti kaukės dėl savo sveikatos būklės ar vykdomos veiklos specifikos, jam gali būti parenkamos kitos asmeninės apsaugos priemonės.
• Uždarose erdvėse mokymas organizuojamas laikantis grupių izoliavimo principo.
• Laikomasi bendrų higienos reikalavimų, sudaromos sąlygos nusiplauti rankas su muilu/ jas dezinfekuoti.
• Draudžiama kontaktinėse veiklose dalyvauti asmenims, kuriems pasireiškia karščiavimas (37,3 °C ir daugiau) ar kurie turi užkrečiamųjų ligų požymių (pvz., sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas).
• Stebima darbuotojų ir studentų sveikatos būklė.
• Vietoje kontaktiniu būdu draudžiama dalyvauti asmenims, kuriems privaloma izoliacija.
• Patalpos turi būti dažnai vėdinamos, dezinfekuojami dažnai liečiami paviršiai.
• Veiklose dalyvaujančių asmenų maitinimas organizuojamas laikantis viešojo maitinimo įstaigoms skirtų reikalavimų.

Šiais metais studijas aukštosiose mokyklose rinkosi daugiau asmenų nei pernai. Naujus mokslo metus pradės beveik 20,3 tūkst. pirmakursių (2019 m. – 19,3 tūkst.), iš kurių beveik 13,5 tūkst.  studijuos valstybės finansuojamose vietose su studijų stipendijomis (2019 m. – beveik 11,8 tūkst.). Universitetuose stojantieji sudarė 11,7 tūkst. studijų sutarčių (2019 m. – 10,7 tūkst.), o kolegijose – 8,5 tūkst. sutarčių (2019 m. – 8,6 tūkst.). 

COVID-19 aukštosiose mokyklose. Jei aukštojoje mokykloje nustatoma, kad aukštosios mokyklos bendruomenės narys užsikrėtė, apie tai įstaigos vadovas turi nedelsiant informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Vadovui bendradarbiaujant su specialistais yra nustatomi sąlytį su susirgusiuose turėję asmenys. Turėjusiems kontaktą asmenims taikoma 14 dienų izoliacija. Kontaktą turėjusiai grupei, kelioms grupėms ar visai aukštojo mokslo įstaigai studijų procesas toliau tęsiamas nuotoliniu būdu.

2019

Konkursinis balas stojant į aukštąsias mokyklas bus skaičiuojamas 10-balėje sistemoje

Nuo 2019 m. skaičiuojant konkursinį balą stojant į aukštąsias mokyklas pereinama prie 10-balės sistemos. Konkursinis balas galės būti nuo 4 iki 10 balų. Naujasis konvertavimas geriau atspindės abituriento pasiekimų lygį.

Iki šiol konkursinį balą sudarė trys skirtingos vertinimo skalės: mokyklinio dešimtuko, valstybinių egzaminų šimtuko ir stojamojo balo dešimtuko. Pastarasis anksčiau nesutapo su mokyklinio dešimtuko sistema. Be to, valstybiniai brandos egzaminai iš šimtabalės sistemos bus perskaičiuojami į dešimtbalę sistemą pagal nustatytą formulę.

Perskaičiuojant valstybinių brandos egzaminų dalį, keičiasi minimalaus konkursinio balo skaitinė reikšmė. 2018 m. galiojęs minimalus konkursinis balas stojant į universitetus buvo 3,6. Dabar jis perskaičiuotas į 5,4. Minimalus konkursinis balas stojant į kolegijas iš 2 perskaičiuotas į 4,3 balo.

Lietuva prisijungia prie pasaulyje naudojamos mokslo klasifikavimo sistemos

2019 m. vasario 6 d. švietimo, mokslo ir sporto[1] ministras patvirtino naują Mokslo krypčių ir meno krypčių klasifikatorių. Su šiuo dokumentu Lietuva pereina prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau − EBPO) naudojamos mokslo klasifikavimo sistemos.

Suvienodinus sistemas, medicinos mokslai yra išskiriami į atskirą medicinos ir sveikatos mokslų sritį. Iki šiol Lietuvos klasifikatoriuje jie priklausė biomedicinos mokslo sričiai. Likę biomedicinos mokslai kartu su fiziniais mokslais tampa gamtos mokslais.

Klasifikavimo sistemų suvienodinimas palengvins statistikos rinkimą. Tai leis geriau palyginti Lietuvos mokslo pasiekimus su kitomis šalimis. Be to, tai turėtų palengvinti mokslo tarptautinį bendradarbiavimą.