Ugdymo turinio plėtotė

Aukštojo mokslo studijų programų tarptautiškumą skatina pirmiausia Lietuvos dalyvavimas Bolonijos procese ir šio proceso nuostatų įgyvendinimas. Aktyvus dalyvavimas ES studentų mainų programose taip pat skatina aukštąsias mokyklas integruotis į bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę. Beveik visi universitetai siūlo atvykstantiems studentams studijų modulius užsienio kalba, daugumos studijų programų turinys yra susijęs su tarptautine problematika, žinios yra pateikiamos Europos ir pasaulio patirties bei praktikos kontekste. Kai kurios studijų programos, kurios yra neatsiejamos nuo tarptautinio aspekto, ir Lietuvos studentams gali būti dėstomos užsienio kalba.

Lietuvoje rengiamos ir įgyvendinamos jungtinės studijų programos su kitų šalių aukštosiomis mokyklomis. Tokių programų paskirtis – sudaryti studentams galimybę įgyti daugiau žinių, suteikti galimybę skirtingų šalių studentams kartu studijuoti skirtingoje kultūrinėje ir akademinėje terpėje, perimti skirtingų šalių ir aukštųjų mokyklų studijų patirtį. Šiuo metu Lietuvoje yra oficialiai akredituotos devyniolika jungtinių studijų programų.

Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos aukštosios mokyklos perėjo prie naujos studijų kreditų skaičiavimo sistemos, kuri apibrėžia ne tik studento darbo krūvį ir studijų turinį, bet ir studijų rezultatus, kuriuos turi pasiekti studentas (ECTS kreditų skaičiavimo sistema). ECTS kreditų sistemos taikymas leidžia paprasčiau įskaityti studentų mainų programose dalyvaujančių studentų dalinių studijų rezultatus.

Partnerystė ir tinklai

Lietuva yra pasirašiusi 37 bendradarbiavimo kultūros, švietimo, mokslo ir technologijų srityse sutartis su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis. Kasmet vykdomos akademinių mainų programos su Japonija ir Šveicarijos konfederacija.

Siekiant pritraukti į Lietuvą gabius magistrantūros studentus iš trečiųjų šalių, sukurtas finansinės paramos mechanizmas. 2011 m. Vyriausybė patvirtino finansinės paramos paskyrimo tvarką užsieniečiams iš trečiųjų pasaulio šalių, kurie priimami į Lietuvos aukštojo mokslo institucijas magistro laipsniui studijuoti.

Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 2012 metų pataisas, lietuvių, gyvenančių užsienyje, ir lietuvių kilmės  užsieniečių vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai gali kreiptis dėl papildomo finansavimo studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose. Paramos skyrimo konkursas skelbiamas ir parama teikiama vadovaujantis Valstybės paramos išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose skyrimo tvarkos aprašu (2012. Paraiškos turi atitikti Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus kriterijus.

2013 m. buvo atnaujintas  Paramos užsieniečiams dėstytojams, atvykusiems dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose, teikimo tvarkos aprašas. Pagal šią tvarką parama užsieniečiui dėstytojui gali būti skiriama, jei Lietuvos aukštosios mokyklos skiriamos lėšos užsieniečio dėstyto vizitui finansuoti sudaro ne mažiau kaip 30 proc. Skiriamos valstybės paramos dydis per dieną – nuo 1,5 iki 10 bazinių socialinių išmokų dydžių (195–1 130 Lt/ 56,5 - 376,5 EUR).

Sprendimas skirti paramą užsieniečiams dėstytojams yra priimamas įvertinus institucijos, iš kurios atvykęs dėstytojas, tarptautinį pripažinimą, dėstytojo tarptautinę pedagoginę ir mokslinę darbo patirtį, užsieniečio dėstytojo vizito reikšmės studijų programai pagrindimą.

2013 m. parama buvo skirta 75, 2014 m. - 95 dėstytojams iš užsienio, kurie vedė paskaitas 20-yje Lietuvos aukštųjų mokyklų.